Citrinų kvapo pelargonijos genėjimas ir atjauninimas

Citrinų kvapo pelargonijos genėjimas padeda išlaikyti tankų kerelį, stabdo ūglių ištįsimą ir skatina jaunų aromatingų lapų augimą. Negenimi stiebai palaipsniui ilgėja, medėja ir apatinėje dalyje praranda lapus. Reguliarus, saikingas formavimas duoda geresnį rezultatą nei retas ir labai stiprus nukirpimas. Tinkamai parinktas laikas bei švarūs įrankiai leidžia augalui greitai atsigauti.

Geriausias pagrindinio genėjimo laikas yra žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris. Ilgėjant dienoms, pelargonija po pjūvio greitai išleidžia naujus šoninius ūglius. Rudenį galima tik saikingai sumažinti per didelę lają prieš nešant augalą žiemoti. Stiprus genėjimas prieš tamsųjį sezoną gali nusilpninti augalą.

Vasarą dažniausiai atliekamas lengvas formavimas ir viršūnių nugnybimas. Tai padeda išlaikyti kompaktišką formą ir neleidžia pavienėms šakoms išsiveržti iš bendro silueto. Pažeistus, nulūžusius ar ligotus ūglius galima šalinti bet kuriuo metų laiku. Tokie pjūviai apsaugo nuo infekcijų plitimo ir pagerina oro cirkuliaciją.

Genėjimui naudojamos aštrios, švarios žirklės arba peiliukas. Atšipęs įrankis sutraiško stiebą, todėl pjūvio vieta gyja lėčiau. Prieš darbą ir po sergančio augalo genėjimo įrankius būtina dezinfekuoti. Pjūvis atliekamas šiek tiek virš sveiko lapo mazgo arba į išorę nukreipto pumpuro.

Formuojamasis genėjimas

Jaunos pelargonijos formavimas prasideda nuo viršūnės nugnybimo. Kai įsišaknijęs augalas turi kelias lapų poras, pašalinamas pats augimo taškas. Tuomet pradeda vystytis šoniniai pumpurai. Iš vieno stiebo palaipsniui susiformuoja kelių šakų kerelis.

Šoniniams ūgliams paaugus, jų viršūnes taip pat galima nugnybti. Kiekvieną kartą paliekama pakankamai lapų, kad augalas galėtų aktyviai vykdyti fotosintezę. Per stipriai trumpinant jauną pelargoniją, jos augimas gali laikinai sustoti. Todėl tankumas kuriamas keliais etapais.

Suaugusio augalo ūgliai trumpinami atsižvelgiant į jų ilgį ir sumedėjimą. Paprastai paliekama keletas sveikų mazgų, iš kurių galės išaugti naujos šakelės. Labai senų, beveik be lapų stiebų nereikėtų vienu metu pašalinti visų. Saugiau atjauninti kerelį palaipsniui per vieną ar du sezonus.

Genint verta išlaikyti atvirą, šviesą praleidžiančią lajos struktūrą. Į vidų augančios, susikryžiavusios ar viena kitą liečiančios šakos pašalinamos pirmiausia. Taip sumažėja drėgmės kaupimasis augalo viduje. Geresnė oro cirkuliacija taip pat apsunkina grybinių ligų plitimą.

Stiprus atjauninimas ir priežiūra po pjūvio

Senas, smarkiai ištįsęs augalas gali būti patrumpintas ryžtingiau. Tačiau ant kiekvieno paliekamo stiebo turi likti bent keli gyvybingi pumpurai arba lapų mazgai. Visiškai pliką, labai seną medieną nupjovus per žemai, nauji ūgliai gali nepasirodyti. Todėl prieš pjūvį reikia įvertinti, kur stiebas dar gyvas.

Stiprų genėjimą geriausia atlikti tada, kai augalas sveikas ir gauna vis daugiau pavasarinės šviesos. Silpnos, sergančios ar pūvančias šaknis turinčios pelargonijos pirmiausia turi būti stabilizuotos. Genėjimas sumažina lapų plotą, bet taip pat reikalauja energijos naujiems ūgliams formuoti. Nusilpęs augalas gali nebesugebėti atsigauti.

Po pjūvio laistoma saikingiau, nes sumažėjusi lapija išgarina mažiau vandens. Substratas neturėtų būti nuolat šlapias, kol augalas dar neišaugino naujų lapų. Tręšti iš karto taip pat nereikia. Silpnas maitinimas pradedamas tik pastebėjus aktyvų naujų ūglių augimą.

Nugenėtas pelargonijos šakeles galima panaudoti dauginimui. Tam atrenkamos sveikos, ne per daug sumedėjusios viršūnės. Apatiniai lapai pašalinami, o auginiai įšaknijami puriame substrate. Taip atjauninant seną kerelį kartu išauginama ir nauja augalų karta.

Dažniausios genėjimo klaidos

Viena dažniausių klaidų yra per ilgas genėjimo atidėliojimas. Kai stiebai labai sumedėja ir praranda apatinius lapus, gražią formą atkurti sunkiau. Reguliarus viršūnių nugnybimas nuo jauno amžiaus padeda išvengti radikalaus atjauninimo. Nedideli, dažni veiksmai augalui sukelia mažiau streso.

Kita klaida yra pjauti per arti lapo mazgo arba palikti labai ilgą stiebo kelmelį. Per arti atliktas pjūvis gali pažeisti pumpurą, o per ilgas kelmelis dažnai nudžiūsta. Geriausia palikti nedidelį, kelių milimetrų tarpą virš mazgo. Pjūvio paviršius turi būti švarus ir lygus.

Negalima genėti nešvariais įrankiais. Per pjūvius bakterijos ir grybai lengvai patenka į augalo audinius. Ypač pavojinga tomis pačiomis nedezinfekuotomis žirklėmis karpyti kelis sergančius augalus. Švari darbo technika yra paprasta, bet labai veiksminga ligų prevencijos priemonė.

Po stipraus genėjimo nereikėtų pelargonijos laikyti tamsioje vietoje arba gausiai tręšti azotu. Tamsoje nauji ūgliai vėl išaugs silpni ir ištįsę. Perteklinis azotas tik sustiprins minkštą, nestabilų augimą. Geriausias atsigavimas vyksta šviesioje vietoje, saikingai laistant ir tręšiant tik prasidėjus aktyviai vegetacijai.