Citrinų kvapo pelargonijos šviesos poreikis skirtingais metų laikais

Citrinų kvapo pelargonijai šviesa yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių augimo tankumą, lapų aromatą ir bendrą augalo atsparumą. Gerai apšviestoje vietoje ji formuoja trumpesnius tarpubamblius, tvirtesnius stiebus ir sodresnės spalvos lapus. Trūkstant šviesos, ūgliai ištįsta, kerelis išretėja, o kvapas tampa silpnesnis. Tačiau prie intensyvios saulės augalą būtina pratinti palaipsniui, kad lapai nenudegtų.

Geriausia vieta patalpoje paprastai yra prie pietryčių, pietų arba pietvakarių lango. Rytinė saulė suteikia daug šviesos, tačiau rečiau nudegina lapus per karščiausią dienos dalį. Pietinis langas ypač naudingas rudenį ir žiemą, kai saulė pakyla žemiau. Vasarą už stiklo augalas gali perkaisti, todėl svarbu vėdinti patalpą.

Šviesa veikia ne tik išvaizdą, bet ir aromatinių medžiagų susidarymą. Saulėtesnėmis sąlygomis lapų kvapas paprastai būna ryškesnis. Tačiau labai nusilpęs ar perdžiūvęs augalas net ir saulėje neformuos kokybiškos lapijos. Todėl šviesą reikia derinti su tinkamu laistymu ir temperatūra.

Pelargonija gali augti ir šviesiame pusšešėlyje, tačiau tuomet jos forma bus laisvesnė. Toks apšvietimas kartais naudingas labai karštuose pietiniuose balkonuose. Svarbu, kad augalas kasdien gautų kelias valandas ryškios šviesos. Gilus šešėlis ilgalaikiam auginimui netinka.

Tiesioginė saulė ir prisitaikymas

Prie tiesioginės saulės nuo pavasario augusi citrinų kvapo pelargonija dažniausiai gerai toleruoja kelias saulėtas valandas per dieną. Jos lapai palaipsniui prisitaiko prie stipresnės spinduliuotės. Tokie augalai būna tvirtesni ir kompaktiškesni. Vis dėlto net jie gali nukentėti nuo karščio, jeigu vazonas smarkiai įkaista.

Kambaryje peržiemojusios pelargonijos negalima iš karto palikti atviroje vidurdienio saulėje. Pirmiausia ji kelias dienas laikoma lauke šviesiame pavėsyje. Vėliau kasdien pridedama šiek tiek tiesioginės rytinės arba vakarinės saulės. Visas prisitaikymas gali trukti vieną ar dvi savaites.

Saulės nudegimai atrodo kaip šviesios, išblyškusios, vėliau paruduojančios dėmės. Jos dažniausiai susidaro toje lapo pusėje, kuri buvo labiausiai apšviesta. Pažeistas audinys neatsistato, tačiau jo nereikia iš karto pašalinti, jeigu lapas dar didžiąja dalimi žalias. Augalui prisitaikius, nauji lapai paprastai auga sveiki.

Karščiausiomis vasaros dienomis gali prireikti lengvo pavėsinimo per vidurdienį. Tai ypač aktualu įstiklintuose balkonuose, kur temperatūra kyla daug aukščiau nei lauke. Plona užuolaida arba tinklinis pavėsis sumažina kaitrą, bet palieka pakankamai šviesos. Tankus nepermatomas uždengimas visai dienai nereikalingas.

Šviesos trūkumo požymiai

Pagrindinis šviesos trūkumo požymis yra ilgi, ploni ūgliai ir dideli tarpai tarp lapų. Stiebai linksta lango kryptimi ir tampa nepakankamai tvirti. Apatiniai lapai gali gelsti, nes augalas stengiasi išlaikyti jaunas viršūnes. Kerelis praranda tankią, kompaktišką formą.

Silpnai apšviesti lapai dažnai būna didesni, minkštesni ir ne tokie aromatingi. Jų spalva gali tapti šviesesnė, nors maisto medžiagų netrūksta. Padidinus trąšų kiekį problema neišsprendžiama. Priešingai, gausus azotas tamsoje dar labiau skatina ištįsimą.

Augalą reikia perkelti arčiau lango arba į šviesesnę patalpą. Jeigu tai neįmanoma, galima naudoti papildomą apšvietimą. Lempa turi apšviesti visą kerelį, o ne vien jo viršūnę. Vazoną taip pat verta reguliariai pasukti, kad ūgliai augtų tolygiau.

Jau ištįsę stiebai savaime nesutrumpės net pagerinus apšvietimą. Pavasarį juos galima nugenėti virš sveikų pumpurų. Naujos šakelės, augančios geresnėje šviesoje, bus trumpesnės ir tvirtesnės. Taip palaipsniui atkuriama dekoratyvi augalo forma.

Šviesa rudenį ir žiemą

Rudenį dienos greitai trumpėja, todėl net įprastoje vietoje augalas gauna mažiau energijos. Tuo pat metu sumažėja vandens ir trąšų poreikis. Jeigu vasarinis režimas nepakoreguojamas, silpnos šaknys gali pradėti pūti. Mažėjant šviesai, laistymo intervalai turi ilgėti.

Žiemą tinkamiausia šviesiausia namų palangė. Pietinis langas šiuo laikotarpiu paprastai nekelia tokios nudegimų rizikos kaip vasarą. Lapai neturėtų liestis prie šalto stiklo, nes per šalčius gali nušalti. Tarp augalo ir stiklo verta palikti nedidelį oro tarpą.

Papildomas apšvietimas ypač naudingas šiltai žiemojančiai pelargonijai. Esant aukštai kambario temperatūrai, augalas bando augti net ir trūkstant natūralios šviesos. Be lempos susidaro ilgi, blyškūs ir silpni ūgliai. Vėsiai laikomam augalui papildoma šviesa mažiau būtina, nes jo augimas natūraliai sulėtėja.

Pavasarį šviesos kiekis didinamas palaipsniui. Net ant pietinės palangės žiemojęs augalas nėra visiškai pasiruošęs atvirai lauko saulei. Stiklas sulaiko dalį spinduliuotės, o patalpoje nėra tokio vėjo ir temperatūros svyravimo. Laipsniškas grūdinimas išlieka būtinas kiekvieną sezoną.