Nors šis vijoklis pasižymi gana geru imunitetu, nepalankiomis sąlygomis jį gali užpulti ligos. Dažniausiai sode pasitaiko grybelinės infekcijos, kurios plinta esant drėgnam ir šiltam orui. Sodininkas turi mokėti atpažinti pirmuosius ligos požymius, kad laiku imtųsi veiksmų. Laiku sustabdyta infekcija nepadarys didelės žalos visam krūmui.

Tikroji miltligė yra viena iš labiausiai paplitusių problemų šio augalo priežiūroje. Ji pasireiškia balta, miltuota apnaša ant lapų viršutinės pusės ir stiebų. Pažeisti lapai pradeda suktis, geltonuoti ir ilgainiui nukrenta. Ši liga dažnai atsiranda dėl prastos oro cirkuliacijos tankiame krūme.

Lapų dėmėtligė yra dar viena grybelinė liga, kurią sukelia įvairūs patogenai. Ant lapų atsiranda rudi, pilki ar juodi taškai, kurie pamažu plečiasi. Jei nekovojama, dėmės susijungia, ir lapas visiškai nudžiūsta bei nukrenta. Infekcijos sukėlėjai dažniausiai žiemoja nukritusiuose lapuose ant žemės.

Šaknų puvinys išsivysto tuomet, kai dirva yra nuolat perdrėkinta ir sunki. Augalas pradeda vysti, nors žemė yra šlapia, o stiebai praranda stangrumą. Šią ligą gydyti yra sunkiausia, nes pažeidžiama pati gyvybingiausia augalo dalis. Geriausia prevencija – teisingas drenažas sodinimo metu.

Kenkėjai ir jų daroma žala

Kenkėjai taip pat gali sukelia nemažai rūpesčių ir susilpninti augalo sveikatą. Svorį turintys amarai yra dažniausi svečiai ant jaunų, sultingų ūglių pavasarį. Jie maitinasi augalo sultimis, todėl ūgliai deformuojasi ir nustoja augti. Amarai taip pat išskiria lipnų skystį, kuris pritraukia skruzdėles ir suodžių grybą.

Voratinklinės erkės dažniausiai užpuola augalus sausą ir karštą vasarą sode. Jos yra labai mažos, todėl jas pastebėti plika akimi būna sunku. Pirmasis požymis yra smulkūs gelsvi taškeliai ant lapų ir vos matomas voratinklis apatinėje pusėje. Pažeisti lapai greitai išdžiūsta ir nukrenta, o augalas nusilpsta.

Skydmariai ir netikrieji skydmariai gali prisitvirtinti prie stiebų bei šakų. Jie atrodo kaip maži rudi guzeliai ir yra apsaugoti kietu vaškiniu skydeliu. Šie kenkėjai taip pat siurbia sultis ir gali padaryti didelę žalą, jei jų prisidaugina per daug. Juos pašalinti mechaniškai gali būti gana sudėtinga užduotis.

Vikšrai ir įvairūs vabalai kartais graužia lapus, palikdami juose skyles. Nors keli sugadinti lapai nekelia grėsmės augalo gyvybei, didelis jų kiekis gadina vaizdą. Reguliariai tikrinkite krūmą, kad pastebėtumėte nepageidaujamus svečius. Kenkėjų kontrolė yra svarbi bendros priežiūros dalis.

Prevencinės apsaugos priemonės

Geriausias būdas apsaugoti vijoklį nuo ligų ir kenkėjų yra prevencija. Sveikas, stiprus ir tinkamai maitinamas augalas pats sugeba pasipriešinti daugeliui grėsmių. Užtikrinkite, kad krūmas augtų jam tinkamoje vietoje su geru apšvietimu. Teisingas atstumų tarp augalų laikymasis garantuoja gerą vėdinimą.

Reguliarus sanitarinis genėjimas padeda pašalinti silpnas ir ligotas šakas sode. Tai atveria krūmo vidų šviesai ir orui, sumažindama drėgmės kaupimąsi. Rudenį būtinai surinkite visus nukritusius lapus iš po krūmo. Juos geriausia išvežti iš sklypo arba sudeginti, bet nedėti į kompostą.

Dirvos mulčiavimas taip pat atlieka apsauginę funkciją nuo ligų sukėlėjų. Švarus mulčio sluoksnis neleidžia grybų sporoms iš dirvos patekti ant apatinių lapų lietaus metu. Pavasarį galima atlikti profilaktinį purškimą vario preparatais prieš pumpurų sprogimą. Tai padeda sunaikinti žiemojusias sporas ant žievės.

Skatinkite naudingų vabzdžių, pavyzdžiui, boružių, apsigyvenimą jūsų sode. Boružės yra natūralūs amarų priešai ir padeda kontroliuoti jų populiaciją. Sukurkite biologinę įvairovę sode, sodindami įvairius žydinčius augalus. Gamta pati dažnai randa balansą, jei jai šiek tiek padedame.

Ekologiški kovos būdai

Jei pastebėjote pirmuosius kenkėjus ar ligas, nebūtina iš karto naudoti cheminių priemonių. Ekologiški būdai yra saugesni aplinkai, naminiams gyvūnams ir pačiam sodininkui. Pavyzdžiui, amarus galima lengvai nuplauti stipria vandens srove iš sodo žarnos. Atlikite šią procedūrą kelias dienas iš eilės ryto valandomis.

Žaliasis muilas arba paprasto ūkinio muilo tirpalas yra puiki priemonė nuo daugelio kenkėjų. Apipurkškite pažeistas vietas šiuo tirpalu, stengdamiesi padengti ir apatinę lapų pusę. Muilas sukuria plėvelę, kuri neleidžia kenkėjams kvėpuoti ir maitintis. Tai efektyvus ir pigus būdas kovoti su amarais bei erkėmis.

Įvairūs augaliniai nuovirai ir ištraukos taip pat pasižymi apsauginėmis savybėmis sode. Dilgėlių, česnakų ar pelynų ištraukos atbaido kenkėjus ir stiprina augalo lapus. Česnako tirpalas turi ir lengvą fungicidinį poveikį, padedantį kovoti su grybeliais. Šias priemones reikia naudoti reguliariai, nes jų poveikis trumpesnis.

Sodos ir aliejaus mišinys vandenyje yra žinomas liaudiškas būdas kovai su miltlige. Šis tirpalas keičia lapų paviršiaus pH, todėl grybelis negali plėstis. Ekologiški metodai reikalauja daugiau kantrybės ir dažnesnio kartojimo nei chemija. Tačiau rezultatas yra sveikas sodas be nuodingų medžiagų likučių.

Cheminis gydymas kritiniais atvejais

Kai ekologiškos priemonės nebepadeda, o infekcija stipriai plinta, tenka griebtis chemijos. Cheminių preparatų naudojimas turėtų būti paskutinė priemonė, taikoma tik esant būtinybei. Rinkitės specializuotus fungicidus ligoms gydyti arba insekticidus kenkėjams naikinti. Prieš pirkdami, pasikonsultuokite su parduotuvės specialistu.

Naudojant cheminius preparatus, būtina griežtai laikytis saugumo technikos taisyklių. Visada dėvėkite apsaugines pirštines, akinius ir respiratorių darbo metu. Purškite augalus tik ramiu oru, kai nėra vėjo ir tiesioginių saulės spindulių. Tai apsaugo kaimyninius augalus nuo netyčinio nukentėjimo.

Geriausias laikas purškimui yra ankstyvas vakaras, kai naudingi vabzdžiai, pavyzdžiui, bitės, jau nebeskraido. Taip sumažinsite riziką pakenkti aplinkai ir apdulkintojams. Tiksliai išmatuokite reikiamą preparato dozę pagal instrukciją ant pakuotės. Didesnė koncentracija nepadės greičiau, bet gali nudeginti augalą.

Po apdorojimo stebėkite augalo būklę ir prireikus pakartokite procedūrą po nurodyto laiko. Cheminis gydymas padeda greitai suvaldyti krizę ir išgelbėti krūmą nuo žūties. Atgaivinkite augalą po cheminių medžiagų poveikio, naudodami lengvą tręšimą mikroelementais. Svarbu sugrąžinti balansą sodo ekosistemoje.