Henričio sausmedžio žiemojimas

Žiemos laikotarpis yra rimtas išbandymas bet kuriam visžaliam augalui mūsų klimato zonoje. Nors šis vijoklis toleruoja vidutinius šalčius, pasiruošimas žiemai turi būti atsakingas. Tinkami veiksmai rudens pabaigoje padeda augalui išlaikyti lapus ir stiebus sveikame stovyje. Šis procesas prasideda likus kelioms savaitėms iki pirmųjų stiprių šalnų.

Pirmiausia reikėtų nustoti purenti dirvą aplink krūmą, kad neskatintumėte naujų šaknų augimo. Kaip minėta anksčiau, gausus priešžieminis laistymas yra būtinas šio etapo žingsnis. Vanduo dirvoje užšąla lėčiau ir išskiria šilumą, kuri saugo šaknų sistemą. Be to, visžaliai lapai žiemą kenčia nuo fiziologinės sausros, jei žemė sausa.

Taip pat naudinga atidžiai apžiūrėti visas šakas ir pašalinti akivaizdžiai pažeistas dalis. Ilgus, laisvai kabančius stiebus reikėtų saugiai pritvirtinti prie atramos konstrukcijos. Stiprus žiemos vėjas gali blaškyti šakas ir jas tiesiog sulaužyti ar nuplėšti. Tvarkinga išvaizda padeda augalui lengviau atlaikyti vėjo gūsius.

Šiuo laikotarpiu negalima naudoti jokių genėjimo metodų, kurie skatina augimą. Leiskite augalui natūraliai pereiti į ramybės būseną sode. Pasiruošimas žiemojimui yra investicija į būsimą pavasario grožį. Skirkite tam dėmesio lapkričio mėnesį, kai orai pradeda pastebimai vėsti.

Šaknų sistemos apsauga nuo šalčio

Šaknų sistema yra pati jautriausia šio dekoratyvinio vijoklio dalis šaltuoju periodu. Jei žemė giliai įšąla be sniego dangos, šaknys gali patirti rimtų nušalimų. Norint to išvengti, būtina pasirūpinti kokybišku šaknų zonos apšiltinimu. Tai atliekama naudojant prieinamas natūralias sodo medžiagas.

Geriausia apsauga yra storas mulčio sluoksnis aplink augalo pagrindą sode. Šiam tikslui puikiai tinka sausos durpės, spygliuočių šakos (lapnikas) arba subrendęs kompostas. Sluoksnio storis turėtų būti ne mažesnis kaip dešimt ar penkiolika centimetrų. Mulčias sukuria oro tarpą, kuris sulaiko žemės šilumą.

Spygliuočių šakos papildomai sulaiko sniegą, kuris yra geriausia natūrali apsauga nuo šalčio. Jei jūsų regione žiemos būna besniegės, bet labai šaltos, apsauga turi būti dar storesnė. Apšiltinimo zoną suformuokite maždaug pusės metro spinduliu aplink kamieną. Tai garantuoja, kad pagrindinės šaknys išliks saugios.

Pavasarį šį apsauginį sluoksnį reikės laiku nuimti, kad žemė galėtų sušilti. Tačiau žiemą jis turi gulėti nejudinamas viso šaltojo periodo metu. Stebėkite, kad pavasario atlydžių metu aplink šaknis nesikauptų stovintis vanduo. Teisinga šaknų apsauga yra sėkmingo žiemojimo pagrindas.

Šakų priežiūra žiemos laikotarpiu

Kadangi šis augalas išlaiko lapus žiemą, jo antžeminė dalis reikalauja tam tikros priežiūros. Didžiausią pavojų kelia ryški vasario ir kovo saulė kartu su įšalusia žeme. Saulės spinduliai šildo lapus ir skatina vandens garavimą, tačiau šaknys negali paimti drėgmės iš sušalusios dirvos. Tai sukelia lapų nudegimus ir džiūvimą, žinomą kaip žiemos sausra.

Norint apsaugoti šakas ir lapus nuo šio reiškinio, jaunus krūmus galima pridengti. Tam tikslui naudojama balta agrotekstilė arba natūralus audeklas. Šios medžiagos praleidžia orą, bet sukuria pavėsį ir apsaugo nuo saulės. Apvyniokite augalą atsargiai, kad nesulaužytumėte trapių nuo šalčio stiebų.

Vyresni, dideli augalai paprastai nėra dengiami visiškai dėl jų dydžio. Jiems svarbiausia yra parinkti apsaugotą vietą sode jau sodinimo metu. Žiemos metu taip pat reikia stebėti sniego sankaupas ant šakų konstrukcijos. Sunkus, šlapias sniegas gali padaryti mechaninių pažeidimų krūmo lajai.

Atsargiai nupurtykite sniego perteklių, naudodami minkštą šluotą ar rankas. Jokiu būdu nedarykite staigių judesių, nes sušalusios šakos lengvai lūžta. Jei pastebėjote nulūžusią šaką, palikite ją iki pavasario genėjimo darbų. Žiemos ramybė turi būti kuo mažiau trikdoma.

Augalo pažadinimas pavasarį

Pavasariui atėjus ir pasirodžius pirmajai šilumai, prasideda augalo pažadinimo etapas. Neskubėkite nuimti visų apsauginių medžiagų iš karto po pirmojo atšilimo. Pavasario orai yra labai apgaulingi, o naktinės šalnos gali pakenkti pradedantiems busti pumpurams. Nuimkite dangą debesuotą dieną, kad augalas patirtų mažiau streso.

Pirmiausia pamažu mažinkite šaknų zonos mulčio sluoksnį, leisdami saulei sušildyti dirvą. Kai žemė visiškai atitirpsta, šaknys vėl gali aktyviai funkcionuoti ir paimti drėgmę. Jei pavasaris sausas, būtinai palaistykite augalą šiltu vandeniu. Tai padės greičiau suaktyvinti visus gyvybinius procesus.

Apžiūrėkite, kaip vijoklis išgyveno žiemą, ir įvertinkite šakų būklę sode. Gali būti, kad dalis lapų parudavo ar nukrito – tai normali reakcija į stipresnius šalčius. Svarbiausia, kad patys stiebai išliktų lankstūs ir gyvi viduje. Jei žievė žalia, augalas greitai išleis naujų lapus.

Atlikite pirmąjį lengvą patikrinimą prieš pradėdami pagrindinius sodo darbus. Pažadinimo procesas reikalauja kantrybės ir stebėjimo kelias savaites. Netrukus pamatysite pirmuosius žalius taškelius, rodančius sėkmingą naujo sezono pradžią. Jūsų pastangos žiemą bus apdovanotos nuostabiu augalo augimu.