Difenbachijos priežiūra žiemą ir apsauga nuo šalčio

Difenbachija neturi tikro ramybės periodo, tačiau žiemą dėl trumpesnių dienų jos augimas smarkiai sulėtėja. Šiuo metu augalas sunaudoja mažiau vandens ir maisto medžiagų. Didžiausią pavojų kelia ne pati žiema, o šalto substrato, perteklinės drėgmės ir šviesos trūkumo derinys. Tinkamai pakoregavus priežiūrą, difenbachija šaltąjį sezoną gali išgyventi neprarasdama daug lapų.

Augalas kilęs iš šilto klimato, todėl net trumpas stiprus atšalimas gali pažeisti jo lapus ir šaknis. Žiemą jį reikia laikyti toliau nuo lauko durų, nešildomų koridorių ir dažnai varstomų langų. Šaltas oras pirmiausia paveikia minkštus lapų audinius. Vėliau gali pradėti minkštėti ir stiebo pagrindas.

Šildymo sezonas sukuria priešingą problemą, nes oras patalpoje tampa labai sausas. Difenbachijos lapų kraštai tuomet ima ruduoti ir džiūti. Augalui nepalanki ir tiesioginė karšto oro srovė nuo radiatoriaus. Todėl žiemojimo vieta turi būti šilta, šviesi ir ne per sausa.

Žiemą augalas turėtų būti reguliariai apžiūrimas, net jei naujų lapų beveik neaugina. Sumažėjus priežiūros intensyvumui, lengva nepastebėti puvinio ar kenkėjų. Voratinklinės erkės sausame ore gali daugintis labai greitai. Ankstyvas jų aptikimas padeda išvengti didelio lapijos praradimo.

Temperatūra ir apsauga nuo skersvėjų

Žiemą difenbachijai geriausia palaikyti ne žemesnę kaip 18 laipsnių temperatūrą. Trumpalaikis nedidelis atvėsimas gali nesukelti matomų pažeidimų, tačiau ilgai trunkantis šaltis silpnina šaknų veiklą. Ypač pavojinga, kai vėsioje žemėje lieka daug vandens. Tokiomis sąlygomis puvinys gali išsivystyti net ir sveikame augale.

Vazonas neturėtų stovėti tiesiai ant šaltų plytelių arba akmeninės palangės. Po juo galima padėti medinę, kamštinę ar kitą šilumą izoliuojančią plokštę. Tai apsaugo šaknų gumulą nuo nuolatinio atšalimo. Aukšti dekoratyviniai vazonai taip pat gali veikti kaip papildomas šilumos barjeras.

Vėdinant patalpą difenbachiją reikėtų patraukti nuo atviro lango. Net kelių minučių ledinis skersvėjis gali sukelti vandeningas, tamsėjančias dėmes ant lapų. Pažeisti audiniai neatsistato ir vėliau nudžiūsta. Geriausia vėdinti trumpai ir intensyviai, augalą laikinai apsaugojus.

Staigi temperatūros kaita taip pat sukelia stresą. Augalo negalima perkelti iš labai šiltos patalpos į vėsią verandą vien tam, kad jis gautų daugiau šviesos. Geriau pagerinti apšvietimą pastovios temperatūros kambaryje. Stabilumas difenbachijai žiemą svarbesnis už keliais laipsniais aukštesnę šilumą.

Žiemos apšvietimas

Trumpomis žiemos dienomis difenbachiją galima pastatyti arčiau lango negu vasarą. Saulės spinduliai šiuo metu paprastai būna silpnesni, tačiau augalą vis tiek reikia stebėti. Jei lapai liečia šaltą stiklą, jie gali būti pažeisti. Tarp lapų ir lango turi likti nedidelis oro tarpas.

Geriausia vieta dažnai yra prie rytinio arba pietrytinio lango. Šiaurinėje patalpoje šviesos gali nepakakti net margoms veislėms, kurios atrodo gana atsparios prieblandai. Trūkstant šviesos, nauji lapai būna mažesni ir ne tokie ryškūs. Stiebas taip pat gali pradėti tįsti link lango.

Papildomas augalų apšvietimas padeda išlaikyti kompaktiškesnį augimą. Šviestuvas turi skleisti augalams tinkamą šviesos spektrą ir būti įrengtas saugiu atstumu nuo lapų. Jį galima naudoti kelias valandas ryte arba vakare, pratęsiant dienos trukmę. Visą parą laikoma šviesa augalui nereikalinga, nes jam būtinas tamsos periodas.

Papildomas apšvietimas turi būti derinamas su laistymu ir temperatūra. Gerai apšviestas šiltame kambaryje augantis augalas vandens sunaudoja daugiau. Vėsioje patalpoje net ir su lempa substratas gali džiūti lėtai. Todėl laistymo dažnis visada nustatomas pagal realią žemės drėgmę.

Laistymas ir oro drėgmė žiemą

Žiemą difenbachiją reikia laistyti rečiau negu aktyvaus augimo laikotarpiu. Viršutiniam substrato sluoksniui leidžiama pradžiūti giliau, ypač jei patalpa vėsi. Vis dėlto visas šaknų gumulas neturėtų visiškai išdžiūti ilgam. Ilgalaikė sausra gali pažeisti plonas šaknis ir sukelti lapų kraštų džiūvimą.

Vanduo turi būti kambario temperatūros. Šaltas vanduo tiesiai iš čiaupo papildomai atvėsina šaknų zoną. Laistant reikia sudrėkinti visą substratą ir pašalinti iš lėkštelės ištekėjusį perteklių. Maži dažni vandens kiekiai dažnai palaiko nuolatinę drėgmę tik vazono paviršiuje.

Oro drėgmei didinti efektyviausia naudoti drėkintuvą. Indas su vandeniu arba drėgno keramzito padėklas taip pat gali šiek tiek pagerinti mikroklimatą. Vazono dugnas neturi liesti padėkle esančio vandens. Priešingu atveju substratas drėks iš apačios ir didės puvinio pavojus.

Dažnas lapų purškimas vėsiu metu nėra geriausias sprendimas. Vandens lašai lėtai džiūsta ir gali paskatinti dėmėtligių vystymąsi. Dulkes saugiau nuvalyti drėgna šluoste. Jei augalas nuprausiamas duše, jis turi visiškai nudžiūti šiltoje vietoje.

Tręšimas ir priežiūros koregavimas

Jei difenbachija žiemą beveik neauga, jos tręšti nereikia. Šaknys lėtai pasisavina maisto medžiagas, todėl jos kaupiasi substrate. Druskų perteklius gali sukelti šaknų nudegimus ir rudus lapų galiukus. Tręšimą saugiausia atnaujinti pavasarį, kai pasirodo naujas augimas.

Šiltame kambaryje su papildomu apšvietimu augalas gali išlaikyti lėtą augimą. Tokiu atveju galima kartą per kelias savaites naudoti labai silpną trąšų tirpalą. Būtina stebėti, ar augalas iš tiesų formuoja naujus lapus. Vien šilta temperatūra be pakankamos šviesos nėra priežastis tręšti.

Žiemą nerekomenduojama be būtinybės persodinti sveikos difenbachijos. Pažeistos šaknys lėtai atsigauna, o substratas ilgai išlieka drėgnas. Persodinti reikėtų tik esant puviniui, sudužus vazonui arba kitai skubiai problemai. Įprastą planinį persodinimą geriau atidėti pavasariui.

Džiūstančius ar pažeistus lapus galima pašalinti bet kuriuo metų laiku. Tačiau stiprų formuojamąjį genėjimą saugiau atlikti pavasarį, kai augalas gali greitai išleisti naujų ūglių. Žiemą pašalinama tik tiek audinių, kiek būtina. Kuo daugiau sveikų lapų lieka, tuo efektyviau augalas panaudoja ribotą šviesą.