Plaukuotosios tricirtis paruošimas žiemai ir saugus žiemojimas

Ruduo atneša vėsą, todėl šiam egzotiškam augalui sode reikia ypatingo pasiruošimo žiemai. Nors suaugę augalai gali ištverti vidutinius šalčius, jauniems sodinukams reikia pagalbos. Pirmosios rudens šalnos paprastai pažeidžia tik lapų viršūnes ir stiebus. Tai aiškus ženklas sodininkui, kad laikas pradėti paruošiamuosius darbus.

Spalio mėnesį, priklausomai nuo regiono, augalo vegetacija visiškai sustoja sode. Lapai pradeda džiūti ir keisti spalvą į rudą, o tai yra natūralu. Šiuo metu laistymas turi būti visiškai nutrauktas, kad dirva nebūtų per šlapia. Sausa dirva aplink šaknis padeda augalui geriau ištverti užšalimą.

Prieš prasidedant didesniems šalčiams, nuvalykite žemės plotą aplink krūmą sode. Pašalinkite nukritusius lapus, po kuriais gali žiemoti kenkėjai ar ligų sporos. Lengvas žemės supurenimas paviršiuje padeda išvengti ledo plutos susidarymo vėliau. Šis švaros palaikymas apsaugo šaknų zoną nuo puvimo žiemą.

Jei ruduo labai sausas, likus dviem savaitėms iki žemės užšalimo, atlikite vieną gausų laistymą. Tai vadinamasis drėgmės įkrovimo laistymas, kuris apsaugo šaknis nuo išdžiūvimo šaltame ore. Šaknys, prisigėrusios drėgmės, lengviau ištveria gilius žemės pradžiūvimus per šalčius. Po to augalas paliekamas ramybėje iki dengimo.

Šaknų sistemos apsauga nuo šalčio

Pagrindinis uždavinys žiemą yra apsaugoti trapią augalo šaknų sistemą sode. Šio augalo šakniastiebiai yra išsidėstę palyginti arti žemės paviršiaus, todėl yra jautrūs. Be sniego dangos stiprus šaltis gali giliai įšaldyti dirvą ir pažeisti pumpurus. Todėl papildoma izoliacija yra būtina sėkmingo žiemojimo sąlyga.

Šaknų zoną reikėtų užpilti storasluoksniu mulčiu iš sausų durpių arba pjuvenų. Šis apsauginis sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip dešimt ar penkiolika centimetrų. Durpės puikiai sulaiko šilumą ir neleidžia šalčiui pasiekti augimo taškų. Pjuvenos taip pat tinka, tačiau pavasarį jas reikės atsargiai pašalinti.

Aplink krūmą galima užpilti ir sausų ąžuolo lapų, kurie ilgai nesupūva. Lapai veikia kaip natūrali miško paklotė, prie kurios augalas yra pratęs gamtoje. Kad vėjas neišnešiotų lapų, juos galima prispausti keliomis eglišakėmis. Eglišakės papildomai sulaiko sniegą, kuris yra geriausias natūralus šiltintojas.

Svarbu stebėti, kad apsauginis sluoksnis apimtų ne tik centrą, bet ir aplinką. Šaknys plečiasi į šonus, todėl apsaugos spindulys turėtų būti apie trisdešimt centimetrų. Šis kruopštus darbas užtikrina, kad pavasariu augalas pabus sveikas ir stiprus. Apsaugota šaknų sistema yra sėkmingo žydėjimo garantas.

Dengimo medžiagų parinkimas sode

Tinkamų medžiagų parinkimas dengimui lemia, ar augalas nesupus po danga žiemą. Negalima naudoti sintetinės plėvelės ar kitų orui nepralaidžių medžiagų sode. Plėvelė sukuria kondensatą, kuris atšilimo metu skatina pelėsio ir puvinio atsiradimą. Geriausia rinktis natūralias, kvėpuojančias ir drėgmei pralaidžias medžiagas.

Baltos spalvos agroplėvelė yra puikus pasirinkimas papildomam augalo apsaugojimui žiemą. Ją galima sulankstyti keliais sluoksniais ir uždengti paruoštą mulčio piliakalnį sode. Agroplėvelė leidžia orui cirkuliuoti, bet apsaugo nuo stipraus, šalto vėjo gūsių. Ją galima pritvirtinti prie žemės akmenimis ar specialiais smeigtukais.

Eglišakės išlieka viena geriausių tradicinių medžiagų sodo augalų apsaugai rudenį. Jos ne tik saugo nuo šalčio, bet ir neleidžia graužikams įsikurti po danga. Pelės dažnai ieško šiltų vietų žiemojimui ir gali apgraužti jautrius šakniastiebius. Eglių spygliai veiksmingai atbaido nepageidaujamus sodo svečius.

Dengimo darbus atlikite tik tada, kai nusistovi pastovi neigiama temperatūra dienomis. Per ankstyvas uždengimas šiltu oru gali paskatinti augalą vėl pradėti augti. Tai susilpnintų augalą prieš tikruosius šalčius ir sukeltų pavojų jo gyvybei. Kantrybė ir teisingas laiko parinkimas yra svarbūs sodininkystėje.

Pavasarinis dengiamojo sluoksnio nuėmimas

Pavasarį, pradėjus tirpti sniegui, laikas galvoti apie apsaugos nuėmimą sode. Šis procesas turėtų vykti etapais, o ne viskas iš karto, kad augalas nepatirtų šoko. Kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje galima nuimti viršutines eglišakes ir agroplėvelę. Tai leis dirvai po danga palaipsniui sušilti saulėje.

Storas durpių ar lapų sluoksnis nuimamas vėliau, kai praeina stiprių naktinių šalnų pavojus. Jei nuimsite per anksti, pavasario saulė paskatins ankstyvą ūglių augimą sode. Šie jauni ūgliai gali nukentėti nuo vėlyvų šalnų, kurios dažnos gegužės mėnesį. Todėl skubėti nereikia, stebėkite gamtos pabudimo ženklus.

Nuėmus dangą, žemę aplink augalą atsargiai supurenkite rankomis, kad patektų deguonis. Pašalinkite likusius senus lapus ir sutvarkykite gėlyno aplinką sode. Jei pastebėjote pelėsio pėdsakų ant žemės paviršiaus, pabarstykite tą vietą pelenais. Pelenai padeda dezinfekuoti dirvą ir stabdo grybelių vystymąsi.

Po dengiamojo sluoksnio nuėmimo augalas greitai reaguoja į šilumą ir pradeda augti. Šiuo laiku galima užpilti naują, ploną šviežio mulčio sluoksnį vasaros drėgmei palaikyti. Sėkmingas žiemojimo ciklo užbaigimas atveria duris naujam sodo sezonui. Jūsų pastangos bus apdovanotos nuostambiais žiedais rudenį.