Difenbachijos genėjimas ir atjauninimas

Difenbachijos genėjimas padeda suvaldyti augalo aukštį, pašalinti pažeistus lapus ir atjauninti ištįsusį stiebą. Tinkamai nupjauta difenbachija dažnai išleidžia kelis naujus ūglius iš žemiau pjūvio esančių pumpurų. Procedūra turi būti atliekama švariais, aštriais įrankiais ir mūvint apsaugines pirštines. Augalo sultys yra dirginančios, todėl pjūvių negalima liesti neapsaugota oda.

Geriausias laikas stipresniam genėjimui yra pavasaris arba vasaros pradžia. Šiuo laikotarpiu augalas turi daugiau šviesos ir greičiau formuoja naujus audinius. Rudenį ir žiemą genėti reikėtų tik ligotas ar pavojingai pažeistas dalis. Lėto augimo metu dideli pjūviai gyja ilgiau ir lengviau pradeda pūti.

Prieš genint reikia įvertinti, kokio rezultato siekiama. Vienu atveju pakanka pašalinti senus apatinius lapus, kitu reikia sutrumpinti visą stiebą. Labai ištįsusią difenbachiją galima padalyti į viršūninį auginį ir kelis stiebo segmentus. Tokiu būdu genėjimas kartu tampa ir dauginimo procedūra.

Po stipraus genėjimo augalui reikia stabilios šilumos, išsklaidytos šviesos ir saikingo laistymo. Per šlapias substratas gali pakenkti dar nepradėjusiai aktyviai augti šaknų sistemai. Tręšti iš karto nereikia, nes tai nepaspartina pjūvio gijimo. Maisto medžiagos pradedamos naudoti tik pasirodžius naujiems ūgliams.

Įrankiai ir saugus pjūvis

Genėjimui tinka aštrus peilis, sekatorius arba tvirtos žirklės. Bukas įrankis traiško stiebą ir palieka nelygų, sunkiau gyjantį paviršių. Prieš darbą ašmenis reikia dezinfekuoti alkoholiu arba kitu tinkamu būdu. Jei šalinamos ligotos dalys, įrankis valomas po kiekvieno pjūvio.

Pirštinės yra būtina apsaugos priemonė. Difenbachijos sultys gali sukelti odos paraudimą, deginimą ir gleivinių dirginimą. Darbo metu negalima liesti veido, akių ar burnos. Baigus genėti, rankos ir įrankiai kruopščiai nuplaunami.

Stiebas pjaunamas vienu tvirtu ir švariu judesiu. Pjūvis turi būti lygus, be suplėšytų kraštų. Genint viršūnę naudinga palikti kelis sveikus mazgus ant motininio stiebo. Iš jų vėliau gali išaugti nauji šoniniai ūgliai.

Šviežią pjūvį galima palikti natūraliai apdžiūti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Jo nereikėtų nuolat šlapinti ar purkšti. Jei patalpoje labai drėgna, augalą būtina saugoti nuo kondensato. Pjūvio minkštėjimas arba tamsėjimas gali rodyti prasidedantį puvinį.

Formuojamasis ir sanitarinis genėjimas

Sanitarinio genėjimo metu pašalinami pageltę, nulūžę arba ligų pažeisti lapai. Lapkotį geriausia nupjauti kuo arčiau stiebo, bet neįpjauti sveiko pagrindinio audinio. Visiškai sveikų apatinių lapų be reikalo šalinti nereikėtų. Jie vis dar dalyvauja fotosintezėje ir maitina augalą.

Jei lapas pažeistas tik nedideliame krašte, nebūtina jo pašalinti viso. Sausą dalį galima atsargiai apkirpti, paliekant ploną rudo audinio juostelę. Pjaunant giliai į žalią audinį, pakraštys gali pradėti džiūti iš naujo. Kosmetinis apkirpimas nekeičia priežasties, dėl kurios atsirado pažeidimas.

Formuojamasis genėjimas atliekamas, kai augalas tampa per aukštas arba netenka apatinių lapų. Stiebą galima sutrumpinti iki norimo aukščio, paliekant sveiką dalį su keliais mazgais. Kuo žemiau pjaunama, tuo daugiau laiko gali prireikti naujiems ūgliams pasirodyti. Motininis augalas po genėjimo turi likti stabiliai įsitvirtinęs vazone.

Difenbachija ne visada išleidžia ūglius vienodai visose stiebo pusėse. Kartais pabunda vienas stiprus pumpuras, o kartais keli silpnesni. Augalą galima reguliariai pasukti, kad nauji ūgliai gautų tolygią šviesą. Silpnų ūglių nereikėtų šalinti per anksti, kol neaiški galutinė lajos forma.

Atjauninimas ir priežiūra po genėjimo

Nupjautą sveiką viršūnę galima panaudoti dauginimui. Apatiniai lapai pašalinami, o stiebo galas įšaknijamas vandenyje arba puriame substrate. Šilta aplinka ir aukštesnė oro drėgmė pagreitina šaknų formavimąsi. Tiesioginiai saulės spinduliai įsišaknijančiam auginiui netinka.

Likusią ilgą stiebo dalį galima supjaustyti į segmentus. Kiekviename segmente turi būti bent vienas mazgas. Juos galima guldyti ant lengvai drėgno substrato arba sodinti vertikaliai. Svarbu neapversti natūralios stiebo augimo krypties.

Po genėjimo motininę difenbachiją reikia laistyti atsargiau, nes sumažėjusi lapija išgarina mažiau vandens. Substratas po procedūros gali džiūti lėčiau negu anksčiau. Laistoma tik pradžiūvus viršutiniam sluoksniui. Nuolatinė drėgmė šiuo metu ypač padidina stiebo pagrindo puvinio riziką.

Pasirodžius naujiems ūgliams, augalą galima pradėti silpnai tręšti. Pirmiausia naudojama mažesnė koncentracija, kad nepažeistų jautrių šaknų. Augalą reikia laikyti ryškioje išsklaidytoje šviesoje, kad ūgliai augtų kompaktiški. Per kelis mėnesius tinkamai atjauninta difenbachija gali suformuoti tankesnę ir dekoratyvesnę lają.