Cinerarijos žiemojimas ir išsaugojimas kitam sezonui

Cinerarija dažnai auginama kaip sezoninis žydintis augalas, tačiau vėsiose ir šviesiose patalpose ją galima mėginti išsaugoti ilgiau. Sėkmingas žiemojimas priklauso nuo temperatūros, šviesos, laistymo ir bendros augalo sveikatos. Šiltame kambaryje cinerarija paprastai greitai nusilpsta, o per šaltoje vietoje ją gali pažeisti šalna. Todėl žiemai būtina parinkti stabilią aplinką ir sumažinti priežiūros intensyvumą.

Pasiruošimas žiemojimui

Žiemoti verta palikti tik sveiką, kenkėjų ir ligų nepažeistą cinerariją. Stipriai sergantis augalas uždaroje patalpoje gali tapti infekcijos šaltiniu kitoms gėlėms. Prieš perkeliant į žiemojimo vietą reikia apžiūrėti lapų apačią, stiebus ir substratą. Pastebėti amarai, baltasparniai ar puvinio dėmės turi būti pašalinti dar iki žiemos pradžios.

Nuvytę žiedynai ir pažeisti lapai atsargiai nukerpami. Taip sumažinama garinanti lapijos masė ir pašalinami galimi grybų vystymosi židiniai. Vis dėlto nereikėtų iš karto smarkiai nupjauti viso augalo. Sveiki lapai tebėra svarbūs fotosintezei ir atsarginių medžiagų kaupimui.

Jei cinerarija vasarą augo lauke, į patalpą ją reikia perkelti dar prieš pirmąsias šalnas. Staigus temperatūros pokytis gali sukelti lapų kritimą, todėl geriau augalą prie vidaus sąlygų pratinti palaipsniui. Iš pradžių vazonas kelias dienas laikomas apsaugotoje verandoje ar įstiklintame balkone. Vėliau jis perkeliamas į nuolatinę vėsią žiemojimo vietą.

Prieš žiemojimą persodinti reikėtų tik tada, kai substratas užmirkęs, suslėgtas arba šaknys serga. Sveiko augalo be reikalo trikdyti nereikia, nes rudenį jo augimas natūraliai lėtėja. Jei persodinimas būtinas, pasirenkamas tik šiek tiek didesnis vazonas ir purus mišinys. Po procedūros trąšos nenaudojamos kelias savaites.

Temperatūra ir apšvietimas žiemą

Žiemojančiai cinerarijai labiausiai tinka šviesi, vėsi patalpa. Temperatūra dažniausiai turėtų išlikti maždaug 8–15 °C ribose. Per šiltame kambaryje augalas ištįsta, greičiau naudoja maisto atsargas ir tampa patrauklus kenkėjams. Per žema temperatūra gali pažeisti minkštus lapus bei šaknis.

Vazoną galima laikyti nešildomoje verandoje, šviesioje laiptinėje ar įstiklintame balkone. Svarbu, kad pasirinkta vieta neužšaltų ir būtų apsaugota nuo šalto vėjo. Net jei oro temperatūra trumpam išlieka teigiama, prie šalto stiklo esantys lapai gali nušalti. Todėl tarp vazono ir lango verta palikti nedidelį tarpą.

Žiemą natūralios šviesos mažai, todėl cinerarija statoma kuo arčiau šviesaus lango. Tiesioginė silpna žiemos saulė paprastai nėra tokia pavojinga kaip vasarą. Vis dėlto saulėtą dieną uždara veranda gali smarkiai įkaisti, todėl temperatūrą reikia stebėti. Jei augalas pradeda krypti į langą, vazoną galima retkarčiais pasukti.

Labai tamsioje patalpoje gali prireikti papildomo apšvietimo. Augalams skirta lempa padeda išlaikyti kompaktiškesnę lapiją ir stabdo pernelyg didelį ištįsimą. Šviesa turėtų kristi iš viršaus, o lempa laikoma tinkamu atstumu, kad nekaitintų lapų. Apšvietimo trukmė derinama su natūralia dienos šviesa ir augalo aktyvumu.

Laistymas ir tręšimas ramybės laikotarpiu

Vėsiomis žiemos sąlygomis cinerarija sunaudoja mažiau vandens. Substratui leidžiama šiek tiek pradžiūti, tačiau visas šaknų gumulas neturėtų išdžiūti iki kietumo. Prieš laistant tikrinamas kelių centimetrų gylio sluoksnis. Vanduo pilamas saikingai, o jo perteklius iš padėklo iš karto pašalinamas.

Žiemą ypač pavojingas nuolatinis šlapumas. Žemoje temperatūroje šaknys veikia lėčiau, todėl substratas gali išlikti drėgnas daug dienų. Deguonies stokojančios šaknys ima pūti, nors lapai iš pradžių gali atrodyti tik šiek tiek suglebę. Laistymo dažnis mažinamas, tačiau augalas reguliariai tikrinamas.

Tręšimas ramybės laikotarpiu dažniausiai sustabdomas. Kai augalas beveik neauga, jis negali panaudoti didelio mineralinių medžiagų kiekio. Trąšų druskos kaupiasi substrate ir gali pažeisti šaknų galiukus. Silpnai tręšti galima pradėti tik pastebėjus aiškų naujų lapų arba ūglių augimą.

Oro drėgmė turėtų būti vidutinė, o patalpa reguliariai vėdinama. Cinerarijos lapų purkšti nereikia, ypač vėsioje aplinkoje. Kondensatas ant langų ir ilgai drėgni lapai didina pilkojo puvinio riziką. Geriau drėgmę palaikyti netiesiogiai ir užtikrinti laisvą oro judėjimą aplink augalą.

Priežiūra žiemos pabaigoje

Ilgėjant dienoms cinerarija gali pradėti aktyviau augti. Tuo metu palaipsniui didinamas laistymo dažnis, tačiau substratas vis dar neperliejamas. Augalą galima perkelti į šiek tiek šiltesnę vietą, išlaikant gausų apšvietimą. Staigus perkėlimas iš vėsos į labai šiltą kambarį nerekomenduojamas.

Žiemos pabaigoje pašalinami pageltę, pažeisti ar pernelyg ištįsę lapai. Jei augalas išaugino silpnus ūglius, juos galima saikingai patrumpinti. Stiprus genėjimas atliekamas tik tada, kai cinerarija yra gyvybinga ir jau pradeda aktyvų augimą. Visi pjūviai daromi švariu, dezinfekuotu įrankiu.

Persodinti galima tuomet, kai šaknys užpildo vazoną arba senas substratas praranda struktūrą. Naujas indas pasirenkamas tik šiek tiek didesnis, kad žemė neužmirktų. Persodinant pašalinamos negyvos šaknys, tačiau sveikas gumulas be reikalo neardomas. Po persodinimo augalas kelias savaites netręšiamas.

Nereikėtų nusivilti, jei peržiemojusi cinerarija žydi silpniau nei ką tik įsigytas jaunas augalas. Komerciniame auginime naudojamos tiksliai kontroliuojamos temperatūros, apšvietimo ir mitybos sąlygos. Namų aplinkoje pagrindinis tikslas dažnai būna išlaikyti augalą sveiką ir paskatinti naują augimą. Net kuklesnis pakartotinis žydėjimas gali tapti maloniu sėkmingo žiemojimo rezultatu.