Čilinio gravilato genėjimas ir atjauninantis kirpimas

Čilinio gravilato genėjimas padeda išlaikyti tvarkingą kerą, pratęsti žydėjimą ir sumažinti ligų plitimo tikimybę. Augalui nereikia sudėtingo formavimo, tačiau nužydėjusių žiedynų ir pažeistų lapų pašalinimas turi didelę praktinę reikšmę. Netinkamu metu atliktas stiprus kirpimas gali susilpninti kerą arba paskatinti švelnų augimą prieš žiemą. Geriausių rezultatų pasiekiama genint saikingai, švariais įrankiais ir atsižvelgiant į augalo vystymosi tarpsnį.

Nužydėjusių žiedų ir stiebų šalinimas

Nužydėjusius žiedus verta pašalinti reguliariai viso žydėjimo metu. Augalas tuomet neeikvoja energijos sėkloms brandinti ir gali formuoti naujus pumpurus. Daugelis sodo veislių po tokio genėjimo vasaros pabaigoje pražysta dar kartą. Keras taip pat atrodo tvarkingesnis, nes nelieka rudų ir džiūstančių vaisynų.

Atskirus nuvytusius žiedus galima nukirpti kartu su trumpa žiedkočio dalimi. Kai nužydi visas žiedynstiebis, jį geriau pašalinti iki pat lapų skrotelės. Palikti ilgi pliki stiebai dekoratyvumo nesuteikia ir gali išlinkti ant kitų augalų. Pjaunant svarbu nepažeisti kero centre augančių jaunų lapų.

Jeigu norima prisirinkti sėklų, keletas stipriausių žiedynų paliekami subręsti. Tam pasirenkami sveiki, veislei būdingi ir ligų nepažeisti žiedai. Likę nužydėję stiebai pašalinami, kad augalas neišeikvotų per daug maisto medžiagų. Hibridinių veislių sėjinukai gali neatkartoti motininio augalo žiedų spalvos ar formos.

Po pagrindinės žydėjimo bangos galima pašalinti visus senus žiedynstiebius vienu metu. Augalas tuomet nukreipia energiją į lapų atsinaujinimą ir naujų pumpurų formavimą. Dirva po genėjimo palaistoma, jeigu ji sausa. Skurdesnėje žemėje galima panaudoti labai nedidelę žydintiems daugiamečiams augalams skirtų trąšų normą.

Lapijos tvarkymas skirtingais sezonais

Pavasarį pirmiausia pašalinami per žiemą parudavę, supuvę ir ant žemės prigludę lapai. Juos geriausia iškirpti po vieną, kad liktų nepažeisti nauji ūgliai. Kero centras šiuo metu gali būti trapus, todėl negalima jo draskyti ar stipriai šukuoti grėbliu. Po valymo pagerėja oro judėjimas ir nauji lapai gauna daugiau šviesos.

Vasarą šalinami ligoti, mechaniškai pažeisti ir pageltę lapai. Jeigu keras labai tankus, galima iškirpti kelis seniausius išorinius lapus. Tačiau stipriai išretinti visą lapiją nereikėtų, nes ji maitina šaknis ir saugo dirvą nuo perkaitimo. Kiekvieną kartą geriau pašalinti nedidelį kiekį ir stebėti, kaip augalas reaguoja.

Po stipraus pirmojo žydėjimo kai kurios veislės atrodo netvarkingai. Tokį kerą galima saikingai patrumpinti, paliekant sveiką lapų skrotelės pagrindą. Visiškai nupjauti augalo iki žemės paprastai nereikia, jeigu lapai sveiki. Per daug sumažinus lapų plotą, augalas ilgiau atsigauna ir gali nesukrauti antrosios žiedų bangos.

Rudenį paliekama tiek sveikos lapijos, kiek įmanoma. Ji padeda augalui kaupti atsargas ir iš dalies apsaugo kero pagrindą nuo temperatūros svyravimų. Pašalinami tik ligoti, pūvantys ir stipriai pažeisti lapai. Galutinį sanitarinį valymą saugiau atlikti ankstyvą pavasarį, kai aiškiai matyti gyvi augimo pumpurai.

Kero atjauninimas ir saugi darbo technika

Vien genėjimas negali visiškai atjauninti seno, iš centro nykstančio kero. Kai augalas prasčiau žydi, o nauji ūgliai telkiasi tik pakraščiuose, jį reikia iškasti ir padalyti. Tai paprastai atliekama kas kelerius metus, priklausomai nuo augimo greičio ir dirvos sąlygų. Padalijus pašalinama sena centrinė dalis, o jaunos šoninės dalys pasodinamos iš naujo.

Atjauninimui palankiausias ankstyvas pavasaris arba vėsesnis ankstyvo rudens laikotarpis. Keras iškasamas su kuo didesniu šaknų gumulu ir atsargiai nuvalomas. Kiekviena sodinimui skirta dalis turi turėti gyvų šaknų ir kelis aiškius augimo pumpurus. Labai smulkios dalys prigyja lėčiau, todėl geriau suformuoti kelis tvirtesnius sodinukus.

Genėjimo žirklės ir peiliai turi būti aštrūs bei švarūs. Atšipęs įrankis traiško stiebus, palieka nelygias žaizdas ir padidina infekcijos riziką. Pereinant nuo sergančio augalo prie sveiko, ašmenis būtina dezinfekuoti. Pjūviai atliekami tiksliai, neplėšiant lapkočių ir nepažeidžiant kero centro.

Nugenėtos sveikos augalo dalys gali būti kompostuojamos, jeigu jose nėra ligų ar kenkėjų požymių. Dėmėti, supuvę arba stipriai kenkėjų apnikti lapai pašalinami atskirai. Po darbo aplink kerą surenkamos visos smulkios liekanos, nes pūdamos jos sulaiko drėgmę. Tvarkingai ir laiku genimas čilinis gravilatas išlaiko kompaktišką formą, geriau vėdinasi ir ilgiau išlieka dekoratyvus.