Tankiažiedžio katilėlio sodinimas prasideda nuo tinkamos vietos ir gerai paruoštos dirvos, nes būtent šie veiksniai lemia, kaip greitai augalas įsitvirtins. Tai ilgaamžė daugiametė gėlė, todėl neverta skubėti ar sodinti jos atsitiktinėje gėlyno vietoje. Tinkamai pasodintas keras pirmaisiais metais stiprina šaknis, o vėlesniais sezonais tampa vis gausiau žydintis. Dauginimas taip pat nėra sudėtingas, tačiau skirtingi būdai tinka skirtingiems tikslams ir sodo priežiūros stiliams.

Tinkamas sodinimo laikas ir vietos pasirinkimas

Geriausias laikas sodinti tankiažiedį katilėlį yra pavasaris arba ankstyvas ruduo. Pavasarį augalas turi visą sezoną šaknims įsitvirtinti, todėl tai patikimas pasirinkimas vėsesnio klimato soduose. Rudens sodinimas taip pat sėkmingas, jei augalas spėja prigyti iki stipresnių šalnų. Vasarą sodinti galima tik tada, kai užtikrinamas reguliarus laistymas ir apsauga nuo kaitros.

Vieta turėtų būti saulėta arba lengvai pusiau pavėsinga. Gausiausias žydėjimas paprastai pasiekiamas ten, kur augalas gauna daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje katilėlis gali išauginti daugiau lapų, bet mažiau žiedų. Todėl sodinant svarbu numatyti, kaip šviesa kris ne tik pavasarį, bet ir vasarą, kai medžiai bei krūmai būna visiškai sulapoję.

Sodinimo vieta neturi būti nuolat šlapia. Žemose sklypo vietose, kur po lietaus ilgai laikosi vanduo, šaknys gali pradėti pūti. Jeigu pasirinkta vieta linkusi užmirkti, verta pakelti lysvę arba pagerinti drenažą. Tinkamai paruošta struktūra leidžia šaknims gauti ir drėgmės, ir oro.

Sodinant kelis kerus, reikėtų palikti pakankamus tarpus tarp augalų. Dažniausiai tinkamas atstumas yra apie trisdešimt–keturiasdešimt centimetrų, priklausomai nuo veislės augumo ir gėlyno sumanymo. Per tankiai pasodinti augalai greičiau konkuruoja dėl maisto medžiagų ir prasčiau vėdinasi. Tinkamas atstumas padeda išvengti ligų ir leidžia kiekvienam kerui gražiai išsiskleisti.

Dirvos paruošimas prieš sodinimą

Prieš sodinimą dirvą reikia gerai supurenti ir išrinkti daugiametes piktžoles. Tankiažiedis katilėlis nėra itin reiklus, tačiau prastai paruoštoje žemėje jo įsitvirtinimas lėtesnis. Ypač svarbu pašalinti varpučio, garšvos ir kitų atkaklių piktžolių šaknis. Jei jos liks dirvoje, vėliau jas išrauti bus daug sunkiau, nes jos susipins su katilėlio šaknimis.

Dirvą naudinga pagerinti subrendusiu kompostu. Kompostas padidina humuso kiekį, pagerina vandens laikymąsi ir suaktyvina dirvos biologinį gyvenimą. Jei dirva smėlinga, kompostas padeda jai ilgiau išlikti drėgnai. Jei dirva molinga, jis prisideda prie geresnės struktūros, nors labai sunkiam moliui dažnai reikia ir papildomų purinančių medžiagų.

Sodinimo duobė turėtų būti šiek tiek didesnė už šaknų gumulą. Tai leidžia šaknims lengviau skleistis į aplinkinę dirvą. Augalo negalima sodinti per giliai, nes šaknies kaklelis turėtų likti maždaug tame pačiame lygyje, kuriame augalas augo vazone. Per gilus sodinimas gali paskatinti puvimą, ypač drėgnesnėse dirvose.

Pasodinus būtina gerai palaistyti, net jei dirva atrodo drėgna. Vanduo padeda dirvai priglusti prie šaknų ir sumažina oro tarpelius aplink šaknų gumulą. Pirmosiomis savaitėmis reikia stebėti drėgmę, nes naujai pasodintas augalas dar negali efektyviai pasiekti gilesnių vandens sluoksnių. Kai augalas pradeda leisti naujus lapus, tai dažniausiai rodo sėkmingą prigijimą.

Dauginimas dalijant kerą

Kero dalijimas yra patikimiausias ir greičiausias tankiažiedžio katilėlio dauginimo būdas. Jis leidžia išsaugoti motininio augalo savybes, todėl ypač tinka vertingoms ar dekoratyvioms formoms dauginti. Dalijimas taip pat atjaunina senesnius kerus, kurie pradeda prasčiau žydėti. Paprastai šis darbas atliekamas pavasarį arba ankstyvą rudenį.

Prieš dalijant kerą verta gerai palaistyti, kad šaknys būtų elastingesnės ir mažiau lūžinėtų. Augalą reikia atsargiai iškelti su kuo didesniu šaknų gumulu. Tada keras padalijamas į kelias dalis, kurių kiekviena turi turėti sveikų ūglių ir šaknų. Per smulkios dalys sunkiau prigyja, todėl geriau rinktis tvirtesnius sodinukus.

Padalytas dalis reikėtų sodinti nedelsiant, kad šaknys neišdžiūtų. Sodinimo gylis turi likti toks pat, kaip ir prieš dalijimą. Po pasodinimo dirva švelniai prispaudžiama ir gausiai palaistoma. Jeigu dienos karštos, pirmąją savaitę augalus galima šiek tiek pridengti nuo stipriausios saulės.

Kero dalijimas paprastai kartojamas kas kelerius metus, kai augalas tampa per tankus arba praranda žydėjimo intensyvumą. Nereikėtų dalyti kasmet, nes augalui reikia laiko sustiprėti. Gerai prižiūrimas keras gali ilgai augti vienoje vietoje, tačiau periodinis atnaujinimas palaiko jo gyvybingumą. Toks dauginimas ypač naudingas, kai norima greitai suformuoti didesnę žydinčią grupę.

Dauginimas sėklomis ir savaiminis pasisėjimas

Tankiažiedį katilėlį galima dauginti ir sėklomis, tačiau šis būdas reikalauja daugiau kantrybės. Iš sėklų išauginti augalai ne visada visiškai atkartoja motininio augalo požymius, ypač jei sode auga skirtingos formos. Vis dėlto tai geras metodas, kai reikia daugiau augalų natūralistiniam želdynui. Sėklinis dauginimas taip pat leidžia atrinkti stipriausius ir vietos sąlygoms geriausiai prisitaikiusius augalus.

Sėklas galima sėti į daigyklas arba tiesiai į paruoštą lysvę. Jos neturėtų būti užžeriamos storu dirvos sluoksniu, nes smulkioms sėkloms dažnai reikia šviesos ar labai negilaus padengimo. Substratas turi būti drėgnas, bet ne permirkęs. Daigai sudygsta tolygiau, kai temperatūra ir drėgmė išlieka stabilios.

Jauni daigai auga lėčiau nei padalyti kerai. Pirmaisiais metais jie dažniausiai formuoja lapų skrotelę ir stiprina šaknis. Žydėjimas gali prasidėti antraisiais metais, kai augalas sukaupia pakankamai jėgų. Todėl sėklinis dauginimas labiau tinka kantriems sodininkams ir didesniems plotams.

Sode augalas gali pasisėti savaime, jei paliekami subręsti žiedynai. Tokie sėjinukai dažnai pasirodo aplink motininį kerą arba netoliese esančiose atviros dirvos vietose. Juos galima palikti, persodinti arba pašalinti, priklausomai nuo gėlyno plano. Valdant savaiminį pasisėjimą, tankiažiedis katilėlis tampa lankstus ir lengvai pritaikomas daugiamečių augalų kompozicijose.