Stambiažiedės nakvišos sodinimas ir dauginimas sėklomis

Stambiažiedę nakvišą patogiausia dauginti sėklomis, nes augalas natūraliai subrandina jų daug ir lengvai atsinaujina savaime. Sodinimo sėkmę labiausiai lemia tinkamai parinkta saulėta vieta, laidi dirva ir atsargus elgesys su jauno augalo liemenine šaknimi. Nakviša nemėgsta dažnų persodinimų, todėl sėklas naudinga iš karto berti į numatytą augimo vietą arba auginti atskiruose giliuose indeliuose. Laiku pasėti ir tinkamai išretinti daigai pirmaisiais metais suformuoja stiprias lapų skroteles, pasiruošusias žydėti kitą sezoną.

Sodinimo vietos ir dirvos paruošimas

Sodinimui parenkama atvira vieta, kurioje didžiąją dienos dalį šviečia tiesioginė saulė. Žemė turi būti pakankamai puri, kad besivystanti liemeninė šaknis galėtų lengvai skverbtis gilyn. Labai suslėgtoje dirvoje šaknies augimas sulėtėja, todėl augalas prasčiau ištveria sausras. Prieš sėją dirvą verta supurenti ir išrinkti akmenis bei daugiamečių piktžolių šaknis.

Molingą žemę galima pagerinti rupiu smėliu, smulkia skaldele ir nedideliu kiekiu komposto. Šios medžiagos padidina poringumą ir sumažina ilgalaikio užmirkimo riziką. Vis dėlto vien smėlio įmaišymas į labai sunkų molį ne visada duoda gerą rezultatą, todėl svarbu pridėti ir struktūrą gerinančios organinės medžiagos. Jeigu vanduo sklype kaupiasi nuolat, nakvišą geriau auginti pakeltoje lysvėje.

Prieš sėją dirvos paviršius išlyginamas, tačiau nereikėtų jo stipriai suspausti. Smulkioms sėkloms reikalingas geras sąlytis su žeme, bet jos neturi atsidurti po storu dirvos sluoksniu. Grumstus naudinga susmulkinti grėbliu, kad daigams būtų lengviau prasiskverbti į paviršių. Paruošta lysvė palaistoma dar prieš sėją, jei žemė yra sausa.

Sodinant kelis augalus, reikia numatyti jų būsimą plotį ir aukštį. Per mažais tarpais pasodintos nakvišos išaugina silpnesnius stiebus ir prasčiau vėdinasi. Tarp skrotelių paprastai paliekama maždaug trisdešimt–keturiasdešimt centimetrų, atsižvelgiant į dirvos derlingumą. Derlingesnėje žemėje augalai būna vešlesni, todėl jiems reikia daugiau erdvės.

Sėja tiesiai į lysvę

Nakvišos sėklas galima sėti pavasarį, kai dirva sušyla ir ją įmanoma lengvai įdirbti. Jos beriamos ant išlyginto paviršiaus ir tik labai plonai prispaudžiamos arba apibarstomos smulkia žeme. Per giliai pasėtos sėklos sudygsta lėtai arba visai nepasiekia paviršiaus. Sėjos vietą patogu pažymėti, kad ravint nebūtų pašalinti jauni daigai.

Pirmosiomis savaitėmis dirvos paviršius turi išlikti tolygiai drėgnas, bet ne šlapias. Smulkioms sėkloms pavojinga ir visiška sausra, ir stovintis vanduo. Laistyti geriausia smulkia srove arba laistytuvu su sieteliu, kad sėklos nebūtų išplautos. Kai daigai sustiprėja, laistymo dažnį galima palaipsniui mažinti.

Sėklos paprastai sudygsta nevienodai, todėl pirmieji daigai gali pasirodyti anksčiau už likusius. Dygimo tempą veikia temperatūra, drėgmė ir sėklų šviežumas. Nereikėtų skubėti perkasti lysvės, jei po kelių dienų dar nieko nematyti. Tolygiai drėgna dirva ir kantrybė dažniausiai duoda geresnį rezultatą nei pakartotinė per ankstyva sėja.

Daigams išauginus kelis tikruosius lapus, juos reikia išretinti. Pirmiausia pašalinami silpni, deformuoti ar pernelyg arti vienas kito augantys augalai. Retinti geriausia po lietaus arba palaistymo, kai žemė minkšta ir šaknys lengviau išsiima. Palikti daigai turi gauti pakankamai šviesos ir erdvės lapų skrotelei plėstis.

Daigų auginimas induose ir persodinimas

Ankstesniam daigų paruošimui sėklas galima pasėti į gilius vazonėlius arba atskiras daigyklos ląsteles. Gilūs indai svarbūs todėl, kad nakviša anksti pradeda formuoti pagrindinę liemeninę šaknį. Bendroje seklioje dėžutėje šaknys greitai susipina ir persodinant lengvai pažeidžiamos. Kiekviename indelyje geriausia palikti po vieną stipriausią daigą.

Substratas turi būti purus, lengvas ir neužmirkstantis. Sėklos išberiamos ant paviršiaus ir vos prispaudžiamos, nes joms nereikia storo užžėrimo sluoksnio. Indai laikomi šviesioje vietoje, o substratas drėkinamas saikingai. Uždengus daigyklą, ją būtina kasdien pravėdinti, kad nesusidarytų pernelyg drėgnas mikroklimatas.

Daigams išdygus, jiems reikia daug šviesos ir kiek vėsesnės aplinkos. Šiltoje, bet tamsioje vietoje stiebeliai greitai ištįsta ir tampa silpni. Laistyti reikia tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradeda džiūti. Tręšti labai jaunų daigų nebūtina, jeigu naudojamas vidutiniškai maistingas sėjos substratas.

Prieš sodinimą lauke daigai palaipsniui grūdinami. Iš pradžių jie kelioms valandoms išnešami į nuo vėjo ir kaitrios saulės apsaugotą vietą. Kasdien buvimo lauke trukmė didinama, o augalai pratinami prie tiesioginės saulės. Persodinant šaknų gumulas turi likti vientisas, o augimo taškas sodinamas tokiame pačiame gylyje kaip vazone.

Savaiminis pasisėjimas ir sėklų rinkimas

Savaiminis pasisėjimas yra paprasčiausias būdas išlaikyti stambiažiedę nakvišą sode daugelį metų. Pakanka palikti kelias sveikas sėklų dėžutes ir leisti joms subręsti. Sėklos išbyra netoli motininio augalo arba išnešiojamos vėjo ir gyvūnų. Pavasarį atsiradusius daigus galima išretinti ir palikti tinkamiausiose vietose.

Norint sėklas surinkti, reikia palaukti, kol dėžutės paruduoja ir pradeda džiūti. Jos kerpamos sausą dieną, kol dar nėra visiškai atsivėrusios. Nupjauti stiebų fragmentai laikomi popieriniame maišelyje arba ant švaraus popieriaus. Visiškai išdžiūvusios dėžutės lengvai atsiveria ir išbarsto smulkias sėklas.

Išvalytos sėklos laikomos sausoje, vėsioje ir tamsioje vietoje. Joms geriau tinka popieriniai vokai nei sandariai uždaryti plastikiniai maišeliai, jeigu sėklos nėra idealiai sausos. Ant voko verta užrašyti augalo pavadinimą ir surinkimo metus. Šviežios, tinkamai laikytos sėklos paprastai sudygsta tolygiau už ilgai sandėliuotas.

Nakvišos dalijimas ar dauginimas šaknų dalimis taikomas retai, nes augalas turi liemeninę šaknų sistemą. Suaugusio augalo iškasimas dažnai baigiasi šaknies pažeidimu ir lėtu prigijimu. Todėl vegetatyvinį dauginimą praktiškiau pakeisti sėja arba labai jaunų savaiminių daigų perkėlimu. Sėklinis dauginimas taip pat leidžia lengvai išauginti didesnę augalų grupę.