Kvapniojo putino sodinimas ir dauginimas

Sodinimas yra pats svarbiausias žingsnis bet kurio augalo gyvenime, o kvapniajam putinui tai ypač aktualu dėl jo jautrumo šaknų pažeidimams. Tinkamas laikas, teisingai paruošta vieta ir kruopštumas užtikrins, kad jaunasis krūmas greitai prigytų ir pradėtų džiuginti savo augimu. Šiame procese nėra nereikšmingų detalių, nes kiekviena klaida pradžioje gali sulėtinti vystymąsi kelerius metus. Profesionalus pasirengimas padės išvengti dažniausių pradedančiųjų sodininkų klaidų.

Tinkamas laikas ir vietos paruošimas

Geriausias metas sodinti kvapnųjį putiną yra ankstyvas pavasaris arba ankstyvas ruduo, kai temperatūra yra nuosaiki. Pavasarį sodinant augalas turi visą sezoną įsitvirtinti iki ateinančių žiemos šalčių. Rudeninis sodinimas taip pat turi privalumų, nes vėsi žemė ir didesnė drėgmė skatina šaknų augimą, kol antžeminė dalis jau ilsisi. Svarbu, kad augalas turėtų bent mėnesį iki stipraus žemės įšalimo, jei pasirenki rudens laikotarpį.

Sodinimo vietą reikia paruošti likus bent kelioms savaitėms iki paties proceso, kad dirva suspėtų susigulėti. Iškask duobę, kuri būtų maždaug šešiasdešimt centimetrų gylio ir tiek pat pločio, net jei sodinukas dar mažas. Į iškastą žemę įmaišyk subrendusio komposto arba specialaus substrato dekoratyviniams krūmams. Tai suformuos turtingą maisto medžiagų rezervą, kuris bus prieinamas augalui jam augant.

Jei ketini sodinti kelis krūmus, būtinai laikykitės rekomenduojamų atstumų tarp jų. Kvapnusis putinas su laiku gali išsiplėsti iki pusantro ar dviejų metrų pločio, todėl nereikėtų jų sodinti per arti vienas kito. Per tankus sodinimas ne tik trukdys augalui parodyti visą savo grožį, bet ir skatins ligų plitimą dėl prastos ventiliacijos. Planuok savo sodo erdvę atsakingai, galvodamas apie augalo vaizdą po penkerių ar dešimties metų.

Prieš įdedant augalą į duobę, patikrink drenažo efektyvumą įpildamas kibirą vandens ir stebėdamas, kaip greitai jis susigeria. Jei vanduo stovi ilgiau nei valandą, būtina duobės dugne įrengti skaldos ar žvyro sluoksnį. Tai gyvybiškai svarbu, nes šis krūmas nepakenčia stovinčio vandens, kuris sukelia šaknų asfiksiją. Tik įsitikinus, kad sąlygos yra optimalios, galima tęsti sodinimo darbus.

Sodinimo technika ir pirmoji priežiūra

Sodinuką iš vazono išimk labai atsargiai, stengdamasis nepažeisti trapių šaknų sistemos dalių. Jei šaknys stipriai susisukusios aplink gumbą, jas galima labai švelniai atlaisvinti pirštais, bet nereikia jų jėga tiesinti. Įstatyk augalą į duobę tokiame pačiame gylyje, kokiame jis augo vazone, nes per gilus pasodinimas gali sukelti kamieno puvimą. Teisingas gylis yra kritinis faktorius sėkmingam prigijimui.

Užpildydamas duobę žemėmis, daryk tai sluoksniais, kiekvieną jų lengvai prispausdamas rankomis, kad neliktų oro tarpų. Oro kišenės prie šaknų gali jas išdžiovinti, todėl žemės tankinimas yra būtinas, tačiau neperleisk jėgos, kad nesutryptum žemės į kietą masę. Užpildęs duobę iki viršaus, suformuok nedidelį žemės bortelį aplink augalą, kuris sulaikys vandenį laistymo metu. Tai padės drėgmei pasiekti tiesiogiai šaknis, o ne nutekėti į šonus.

Pirmasis laistymas po pasodinimo turi būti labai gausus, net jei tuo metu lyja lietus. Vanduo padės žemei galutinai susigulėti ir užpildyti visus mikroskopinius tarpelius aplink šaknis. Po laistymo patikrink, ar augalas nepasėdo per giliai, ir jei reikia, šiek tiek jį pakelk arba pridėk žemės. Galiausiai visą plotą aplink kamieną padenk storu mulčio sluoksniu, vengdamas tiesioginio sąlyčio su paties augalo žieve.

Pirmąsias kelias savaites po sodinimo augalą reikės laistyti reguliariai, priklausomai nuo oro sąlygų. Kol šaknys nepradėjo augti į aplinkinę dirvą, sodinukas yra visiškai priklausomas nuo tavo tiekiamos drėgmės. Venk tręšimo iškart po sodinimo, nes tai gali nudeginti jaunas šaknis, kurios dar nepradėjo tinkamai funkcionuoti. Leisk augalui ramiai adaptuotis naujoje vietoje ir stebėk jo viršūninius pumpurus, kurie bus pirmieji prigijimo ženklai.

Dauginimas auginiais

Kvapnųjį putiną galima sėkmingai padauginti vasaros viduryje naudojant pusiau sumedėjusius auginius. Tai pats populiariausias būdas tarp sodininkų, nes jis leidžia gauti augalus, kurie bus identiški motininiam krūmui. Auginiai pjaunami nuo sveikų, einamųjų metų ūglių, kurie jau pradėjo šiek tiek kietėti ties pagrindu. Geriausia tai daryti anksti ryte, kai augalo audiniai yra maksimaliai prisotinti drėgmės.

Kiekvienas auginys turėtų būti apie dešimties ar penkiolikos centimetrų ilgio su bent dviem ar trimis lapų poromis. Apatinius lapus reikia atsargiai pašalinti, o viršutinius galima perkirpti pusiau, kad sumažėtų garinimo plotas. Apatinį auginio galą rekomenduojama įmerkti į šaknų augimą skatinančius stimuliatorius, kurie gerokai padidina sėkmės tikimybę. Tai padeda augalui greičiau suformuoti nuosavą šaknų sistemą.

Paruoštus auginius sodink į purų ir sterilų substratą, pavyzdžiui, durpių ir perlito mišinį, kuris gerai praleidžia orą. Vazoną su auginiais laikyk šviesioje vietoje, bet saugok nuo tiesioginių saulės spindulių, kurie gali juos perkaitinti. Labai svarbu palaikyti aukštą oro drėgmę, todėl vazoną galima uždengti skaidriu plastikiniu maišeliu arba specialiu gaubtu. Nepamiršk kasdien vėdinti, kad nesusikauptų pelėsis.

Šaknų formavimasis paprastai trunka nuo keturių iki šešių savaičių, priklausomai nuo temperatūros ir priežiūros. Patikrinti, ar augas įsišaknijo, galima labai lengvai ir švelniai jį patraukus į viršų; jei pajauti pasipriešinimą, vadinasi, šaknys pradėjo augti. Įsišaknijusius augaliukus reikėtų pamažu pratinti prie sausesnio oro ir galiausiai persodinti į atskirus vazonėlius. Lauke sodinti jaunus augalus patartina tik po metų, kai jie pakankamai sustiprės.

Dauginimas atlankomis ir sėklomis

Dauginimas atlankomis yra vienas patikimiausių ir paprasčiausių būdų pradedantiesiems, nes nereikalauja specialios įrangos. Pasirink žemai esančią lanksčią šaką ir jos vidurinę dalį atsargiai prilenk prie žemės. Vietoje, kur šaka liesis su dirva, šiek tiek įpjauk žievę ir pabarstyk šaknijimosi milteliais. Prispausk šią vietą prie žemės kabliuku ir užpilk derlinga žeme, o šakos viršūnę pririšk prie nedidelio kuoliuko, kad ji augtų vertikaliai.

Atlanką nuolat laistyk, kad žemė toje vietoje niekada neišdžiūtų, nes drėgmė yra pagrindinis šaknijimosi stimuliatorius. Paprastai po metų šaka suformuoja pakankamai stiprias šaknis, kad ją būtų galima atskirti nuo motininio augalo. Geriausia tai daryti pavasarį, prieš prasidedant naujam augimui. Atskirtą naują krūmą galima iškart sodinti į nuolatinę vietą arba kurį laiką paauginti vazone.

Dauginimas sėklomis yra ilgas ir kantrus procesas, kurį dažniau renkasi kolekcininkai ar profesionalūs selekcininkai. Putino sėkloms reikalinga dviguba stratifikacija – iš pradžių šiltas periodas, o po to šaltas, kad būtų nutrauktas ramybės būvis. Tai reiškia, kad pasėtos sėklos gali sudygti tik po antrų metų po sėjos. Be to, iš sėklų užaugę augalai nebūtinai išlaikys visas motininio augalo savybes, ypač kvapo intensyvumą.

Nepaisant sunkumų, auginimas iš sėklų leidžia stebėti visą augalo gyvenimo ciklą nuo pat pradžių. Sėklas reikia surinkti iš visiškai sunokusių vaisių rudenį ir kruopščiai nuvalyti minkštimą. Sėkite jas į dėžutes su drėgnu smėliu ir laikykite vėsioje patalpoje per žiemą. Jei tavo kantrybė begalinė, po kelerių metų turėsi unikalų augalą, kuris taps tavo sodo istorijos dalimi.