Net ir kruopščiausiai prižiūrimi japoniški ožeksniai kartais susiduria su sveikatos problemomis, kurias sukelia patogeniniai grybai ar vabzdžiai. Gebėjimas atpažinti pirmuosius ligos ar kenkėjų invazijos požymius yra esminis įgūdis, leidžiantis laiku imtis efektyvių kontrolės priemonių. Daugelis problemų kyla dėl netinkamų auginimo sąlygų, kurios susilpnina augalo imunitetą, todėl profilaktika vaidina pagrindinį vaidmenį. Sveikas augalas pats sugeba dalinai apsiginti, tačiau ekstremaliais atvejais įsikišimas yra būtinas.
Miltligė yra viena dažniausių grybelinių ligų, pasireiškianti balta, į miltus panašia apnaša ant lapų paviršiaus. Ši liga ypač plinta drėgnais ir šiltais orais, kai oro cirkuliacija aplink krūmą yra nepakankama. Negydoma miltligė deformuoja lapus, jie pradeda džiūti ir kristi, o augalas praranda savo dekoratyvumą. Kovai su ja naudojami sieros preparatai arba specializuoti fungicidai, taip pat rekomenduojama praretinti krūmą, kad oras laisviau judėtų.
Skydamariai yra klastingi kenkėjai, kurie prisitvirtina prie šakų bei lapų ir siurbia augalo sultis, pasislėpę po kietais šarvais. Juos pastebėti nėra lengva, nes jie primena mažas, rudas išaugas ar gumbelius ant žievės. Dėl jų veiklos ožeksnis pradeda skursti, lapai geltonuoja, o ant jų pasirodo lipnus skystis, skatinantis suodligės grybo plitimą. Nedideles kolonijas galima pašalinti mechaniškai arba naudojant aliejinius preparatus, kurie uždusina kenkėjus.
Šaknų puvinys dažniausiai užklumpa augalus, augančius per drėgnoje, blogai drenuojamoje dirvoje, kur užsilaiko vanduo. Tai pavojinga būklė, nes jos požymiai antžeminėje dalyje pasirodo tik tada, kai šaknų sistema jau būna rimtai pažeista. Augalas pradeda vysti net ir drėgnoje žemėje, lapai praranda turgorą ir krenta, o šaknys tampa tamsios ir minkštos. Vienintelis būdas gelbėti augalą yra persodinimas į tinkamą dirvą, pašalinant pažeistas šaknis ir apdorojant jas fungicidais.
Vikšrai ir įvairūs lapgraužiai taip pat gali padaryti žalos, ypač pavasario pabaigoje, kai jie intensyviai maitinasi jaunais lapais. Kai kurios ožeksninių kandžių rūšys gali per trumpą laiką nugraužti didelę dalį lapijos, palikdami tik gyslas ir voratinklines gijas. Pastebėjus tokius pažeidimus, svarbu kuo skubiau surinkti vikšrus rankomis arba naudoti biologinius insekticidus, kurie nekenkia aplinkai. Reguliari krūmų apžiūra leidžia pastebėti kiaušinėlių sankaupas dar prieš jiems išsiritant.
Daugiau straipsnių šia tema
Integruota kenkėjų kontrolė prasideda nuo tinkamos higienos sode, kuri apima nukritusių lapų ir pažeistų šakų pašalinimą. Daugelis ligų sukėlėjų ir kenkėjų žiemoja augalinėse liekanose, todėl jų sunaikinimas rudenį gerokai sumažina riziką kitais metais. Taip pat verta skatinti naudingų vabzdžių, pavyzdžiui, boružių, buvimą sode, nes jie natūraliai reguliuoja amarų populiacijas. Tik subalansuotas požiūris, jungiantis profilaktiką ir tikslingą gydymą, užtikrins ilgalaikę tavo japoniško ožekšnio sveikatą.
