Fuksijos genėjimas ir karpymas

Tinkamas ir reguliarus fuksijų genėjimas bei karpymas yra vienos iš svarbiausių procedūrų, užtikrinančių ne tik estetišką augalo išvaizdą, bet ir jo sveikatą, ilgaamžiškumą bei gausų žydėjimą. Genėjimas leidžia suformuoti norimos formos krūmą, medelį ar svyrančią kompoziciją, skatina augalą šakotis, išleisti daugiau jaunų ūglių, ant kurių ir kraunami žiedai. Nors pradedantiesiems augintojams genėjimas gali atrodyti kaip sudėtingas ar net gąsdinantis procesas, išmokus pagrindinius principus ir tinkamą laiką, tai tampa nesudėtinga ir labai naudinga fuksijų priežiūros dalimi. Nebijok paimti į rankas sekatorių – teisingas kirpimas visada atsiperka vešlesniu ir gausiau žydinčiu augalu.

Pagrindinis fuksijų genėjimas atliekamas du kartus per metus: rudenį, ruošiant augalą žiemojimui, ir pavasarį, žadinant jį iš ramybės periodo. Rudeninis genėjimas yra labiau sanitarinis ir paruošiamasis. Prieš perkeliant augalą į žiemojimo patalpą, reikia pašalinti visas silpnas, pažeistas, ligotas ar per tankiai augančias šakas. Likusius sveikus stiebus rekomenduojama patrumpinti maždaug perpus. Tai sumažina augalo tūrį, palengvina jo laikymą ir sumažina drėgmės garinimą per lapus ramybės periodu.

Pavasarinis genėjimas yra svarbiausias formuojamasis ir žydėjimą skatinantis genėjimas. Jis atliekamas anksti pavasarį, kai augalas pradeda rodyti pirmuosius gyvybės ženklus – brinkstančius pumpurus. Šio genėjimo metu reikia pašalinti visas per žiemą nudžiūvusias ar nusilpusias šakeles. Likusius sveikus, pernai augusius ūglius reikia patrumpinti, paliekant ant kiekvienos šakelės po 2-3 pumpurų poras. Šis stiprus genėjimas skatina miegančių pumpurų pažadinimą ir naujų, stiprių ūglių augimą, ant kurių vėliau susiformuos gausybė žiedų.

Viso vegetacijos sezono metu, nuo pavasario iki rudens, atliekamas nuolatinis karpymas arba, tiksliau, viršūnėlių nugnybimas. Tai yra esminė procedūra norint suformuoti tankų ir gausiai šakotą augalą. Kai jaunas ūglys išaugina 2-3 lapų poras, jo viršūnėlė nugnybiama pirštais arba nukerpama aštriomis žirklutėmis. Iš lapų pažastyse esančių pumpurų po kurio laiko išauga du nauji ūgliai. Šį procesą galima kartoti su naujai išaugusiais ūgliais kelis kartus, kol pasiekiama norima krūmo forma ir tankumas. Reikėtų nustoti gnybti viršūnėles likus maždaug 6-8 savaitėms iki norimo žydėjimo pradžios.

Genėjimui ir karpymui visada naudok aštrius ir švarius įrankius – sekatorių, žirklutes ar peilį. Atšipę įrankiai labiau gniuždo nei pjauna augalo audinius, palikdami nelygias žaizdas, kurios sunkiau gyja ir yra imlesnės infekcijoms. Po kiekvieno augalo genėjimo rekomenduojama dezinfekuoti įrankius spiritu ar kitu dezinfekantu, kad neperneštum galimų ligų sukėlėjų nuo vieno augalo kitam. Pjūvį visada daryk šiek tiek įstrižai, maždaug 0,5 cm virš pumpuro ar lapų poros.

Genėjimo tikslai ir technikos

Pagrindinis genėjimo tikslas yra stimuliuoti augimą ir žydėjimą. Fuksijos žiedus krauna ant jaunų, šiųmetinių ūglių. Todėl kuo daugiau naujų ūglių augalas išaugins, tuo gausiau jis žydės. Genėjimas, pašalinant senas šakas, skatina augalą leisti naujus, gyvybingus ūglius. Tai ypač svarbu pavasarį, kai formuojamas pagrindas visam ateinančiam sezonui. Stiprus pavasarinis genėjimas yra raktas į sėkmingą ir gausų žydėjimą.

Antras svarbus tikslas yra augalo formavimas. Be genėjimo fuksijos linkusios augti netvarkingai, ištįsti, o jų krūmas tampa retas ir ne toks dekoratyvus. Genėjimo ir viršūnėlių gnybimo pagalba galima suformuoti kompaktišką, tankų krūmą, elegantišką svyrančią formą pakabinamam vazonui arba net sukurti į medelį panašų štambą. Formuojant augalą, svarbu turėti viziją, kaip nori, kad jis atrodytų, ir nuosekliai šalinti nereikalingas ar netinkama kryptimi augančias šakas.

Trečias tikslas – sanitarinis. Reguliarus pažeistų, nudžiūvusių, ligotų ar kenkėjų apniktų šakų šalinimas padeda palaikyti gerą augalo sveikatą. Pašalinus pažeistas dalis, užkertamas kelias ligų ir kenkėjų plitimui. Taip pat svarbu retinti vainiką, šalinant susikryžiavusias ar į vainiko vidų augančias šakas. Tai pagerina oro cirkuliaciją vainiko viduje, sumažina drėgmės kaupimąsi ir taip sumažina grybelinių ligų riziką.

Genėjimo technika priklauso nuo siekiamo tikslo. Stiprus genėjimas, kai šakos trumpinamos radikaliai (paliekant tik kelis pumpurus), taikomas pavasarį atjauninant senus augalus arba norint paskatinti maksimalų naujų ūglių augimą. Vidutinis genėjimas, kai šakos trumpinamos perpus ar trečdaliu, naudojamas rudenį ruošiant žiemai arba formuojant augalą vegetacijos metu. Lengvas genėjimas, arba viršūnėlių gnybimas, yra nuolatinis procesas, skirtas tankumui ir šakotumui didinti.

Skirtingų fuksijų tipų genėjimas

Nors bendrieji genėjimo principai tinka visoms fuksijoms, yra tam tikrų niuansų, priklausomai nuo augalo augimo tipo. Stačiastiebes fuksijas, auginamas kaip krūmus, pavasarį reikia genėti gana stipriai, patrumpinant visas pernykštes šakas iki 2-3 pumpurų nuo senesnės medienos. Vegetacijos metu reguliariai gnybk jaunų ūglių viršūnėles, kad suformuotum tankų, apvalų ir simetrišką krūmą. Tai skatins gausų šakojimąsi ir užtikrins, kad žiedai pasiskirstys tolygiai po visą augalą.

Svyrančių (ampelinių) fuksijų, auginamų pakabinamuose vazonuose, genėjimas šiek tiek skiriasi. Pavasarį taip pat reikia pašalinti visas silpnas ir pažeistas šakas. Pagrindines, karkasą sudarančias šakas, augančias iš vazono centro, galima palikti ilgesnes, kad jos gražiai svirtų per vazono kraštus. Tačiau jų šoninius ūglius reikėtų patrumpinti, kad augalas šakotųsi. Vegetacijos metu taip pat svarbu gnybti jaunų ūglių viršūnėles, kad suformuotum vešlų, tankų ir ilgai žydintį „krioklį”.

Šalčiui atsparių fuksijų veislių, žiemojančių grunte, genėjimas atliekamas pavasarį, kai jau matyti, kurios šakų dalys peržiemojo, o kurios apšalo. Visas apšalusias, pajuodusias dalis reikia nukirpti iki sveikos medienos. Dažnai tenka nupjauti visą antžeminę dalį beveik iki pat žemės paviršiaus. Nereikia to bijoti – šios fuksijos pavasarį greitai atželia naujais, stipriais ūgliais iš šaknų sistemos.

Formuojant fuksiją kaip medelį (štambą), genėjimas reikalauja daugiau kantrybės ir nuoseklumo. Kai pagrindinis stiebas pasiekia norimą aukštį ir jo viršūnė nugnybiama, pradedamas formuoti vainikas. Vainiką formuojančias šakas reikia reguliariai trumpinti ir gnybti jų viršūnėles, kad suformuotum tankų, apvalų „kamuolį”. Visus ūglius, kurie bando augti ant pagrindinio stiebo (kamieno), reikia nedelsiant šalinti. Kiekvieną pavasarį vainiką reikia stipriai apgenėti, kad jis išliktų tankus ir gausiai žydėtų.