Net ir kruopščiausiai prižiūrimi brokoliai nėra apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų, kurie gali ženkliai sumažinti derlių ar net sunaikinti visus augalus. Laiku atpažinti problemą ir imtis tinkamų veiksmų yra būtina norint išsaugoti savo darbo vaisius. Bastutinių šeimos augalai, kuriems priklauso ir brokoliai, turi savų specifinių priešų, todėl svarbu žinoti, kaip atrodo pažeidimo simptomai ir kokios priemonės yra efektyviausios kovojant su jais. Geriausia gynyba yra prevencija, apimanti tinkamą agrotechniką, sėjomainą ir atsparių veislių pasirinkimą, tačiau kartais neišvengiamai tenka imtis ir aktyvių kovos metodų. Išmanant dažniausiai pasitaikančias problemas, galima joms pasiruošti iš anksto ir reaguoti greitai bei efektyviai.
Viena iš dažniausių brokolius puolančių ligų yra kopūstų gumbai, kuriuos sukelia dirvožemyje gyvenantis pirmuonis. Ši liga pasireiškia auglių arba sustorėjimų formavimusi ant šaknų, dėl ko sutrinka vandens ir maistinių medžiagų įsisavinimas. Pažeisti augalai skursta, vysta, ypač saulėtomis dienomis, o jų lapai įgauna melsvą atspalvį. Efektyviausia kovos priemonė yra prevencija: griežta sėjomaina (neauginti bastutinių toje pačioje vietoje bent 4–5 metus) ir dirvožemio kalkinimas, nes ligos sukėlėjas nemėgsta šarminės terpės.
Kita paplitusi grybelinė liga – netikroji miltligė. Ji dažniausiai pasireiškia vėsiu ir drėgnu oru. Ant viršutinės lapų pusės atsiranda neryškios, gelsvos dėmės, o apatinėje pusėje tose pačiose vietose susidaro pilkšvai violetinis pelėsinis apnašas. Stipriai pažeisti lapai pagelsta ir nudžiūsta. Siekiant išvengti šios ligos, svarbu nesodinti augalų per tankiai, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, laistyti ryte ir vengti vandens patekimo ant lapų. Pastebėjus pirmuosius simptomus, pažeistus lapus reikia pašalinti.
Tarp kenkėjų didžiausią žalą brokoliams daro kopūstinių baltukų ir kopūstinių pelėdgalvių vikšrai. Šie vikšrai graužia lapus, palikdami juose skyles, o vėliau gali įsigraužti ir į besiformuojančias galvutes, užteršdami jas savo išmatomis. Efektyviausia apsauga – pridengti lysves specialiu tinkleliu, kuris neleidžia drugeliams padėti kiaušinėlių ant augalų. Pastebėjus vikšrus, juos galima surinkti rankomis arba naudoti biologinius insekticidus, kurių pagrindą sudaro Bacillus thuringiensis bakterijos, nekenksmingos žmonėms ir naudingiems vabzdžiams.
Amarai taip pat dažnai puola jaunus brokolių lapus ir ūglius, siurbdami jų sultis. Pažeisti lapai deformuojasi, augalas nusilpsta. Amarai taip pat platina virusines ligas. Kovai su amarais galima naudoti dilgėlių ar česnakų ištraukos purškimus, o esant didesniam antplūdžiui – žaliąjį muilą ar kitus natūralius insekticidus. Svarbu reguliariai apžiūrėti augalus, ypač apatinę lapų pusę, kur amarai dažniausiai telkiasi kolonijomis.
Daugiau straipsnių šia tema
Dažniausiai pasitaikančios grybelinės ligos
Netikroji miltligė (Peronospora parasitica) yra viena iš labiausiai paplitusių brokolių ligų, ypač palankiomis sąlygomis – kai vyrauja vėsus ir drėgnas oras. Ligos požymiai pirmiausia pasireiškia ant senesnių, apatinių lapų. Viršutinėje jų pusėje atsiranda netaisyklingos formos gelsvų, vėliau ruduojančių dėmių, o apatinėje lapo pusėje tose vietose susidaro purvinai baltas arba pilkšvai violetinis pelėsinis apnašas. Ligai progresuojant, dėmės didėja, susilieja, lapai nudžiūsta. Prevencijai svarbu laikytis optimalaus sodinimo tankumo, laistyti augalus iš apačios ir naikinti piktžoles.
Kitas rimtas grybelinis susirgimas yra alternariozė, arba juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae). Ši liga pažeidžia visų amžiaus grupių augalus. Ant lapų, stiebų ir net galvučių atsiranda nedidelės, tamsios, koncentriškais apskritimais išsidėsčiusios dėmės, kurios primena taikinį. Dėmės palaipsniui didėja, audinys aplink jas gelsta, o stipriai pažeisti lapai žūsta. Liga plinta per sėklas ir augalų liekanas, todėl svarbu naudoti sveiką sėklinę medžiagą ir po derliaus nuėmimo kruopščiai išvalyti daržą.
Fomozė, arba sausasis puvinys (Leptosphaeria maculans), yra dar viena pavojinga liga, galinti padaryti didelės žalos. Ant lapų ir stiebų atsiranda pilkšvų, pailgų dėmių su juodais taškeliais – piknidžiais. Labiausiai pažeidžiama stiebo dalis prie pat žemės – šaknies kaklelis. Pažeistas audinys pūva, augalas vysta ir lūžta. Kaip ir kitų grybelinių ligų atveju, pagrindinės prevencijos priemonės yra sėjomaina, augalų liekanų naikinimas ir atsparių veislių auginimas.
Miltligė (Erysiphe cruciferarum), skirtingai nei netikroji miltligė, labiau plinta šiltu ir sausu oru. Ant abiejų lapų pusių, stiebų atsiranda baltas, miltuotas apnašas. Stipriai pažeisti augalai prasčiau auga, jų lapai deformuojasi ir džiūsta. Nors ši liga brokoliams nėra tokia žalinga kaip anksčiau minėtos, ji vis tiek silpnina augalus ir mažina derlių. Prevenciškai padeda tinkamas laistymas, vengiant vandens streso, ir geras lysvių vėdinimas.
Daugiau straipsnių šia tema
Kenkėjai ir jų daroma žala
Kopūstiniai baltukai (Pieris brassicae) ir ropinukai (Pieris rapae) yra vieni iš labiausiai atpažįstamų brokolių kenkėjų. Patys drugeliai žalos nedaro, tačiau jų vikšrai yra labai ėdūs. Jie graužia skyles lapuose, palikdami tik stambesnes gyslas, o vėliau gali įsigraužti ir į brokolių galvutes, užteršdami jas išmatomis. Vienas efektyviausių apsaugos būdų yra mechaninis barjeras – uždengti lysves specialiu vabzdžių tinklu, kuris neleidžia drugeliams priskristi ir padėti kiaušinėlių. Taip pat galima reguliariai apžiūrėti lapus ir sunaikinti kiaušinėlių dėtis bei mažus vikšrus.
Spragės (Phyllotreta genties vabalai) yra smulkūs, šokinėjantys vabalai, kurie ypač pavojingi jauniems brokolių daigams. Jie išgraužia lapuose daugybę mažų skylučių, todėl lapai atrodo lyg sušaudyti. Stipriai pažeisti daigai gali net žūti. Spragės aktyviausios būna saulėtu ir sausu oru. Apsaugai nuo spragių jaunus daigus galima apdulkinti pelenais ar tabako dulkėmis, o efektyviausia priemonė – pridengti lysvę agroplėvele, kol augalai sustiprės ir taps atsparesni pažeidimams.
Kopūstinė kandis (Plutella xylostella) yra dar vienas pavojingas kenkėjas. Jos nedideli, žalsvi vikšrai graužia lapus iš apatinės pusės, palikdami viršutinį epidermį nepažeistą, todėl lapuose atsiranda „langeliai”. Vėliau vikšrai gali pažeisti ir augimo kūgelį, kas yra ypač pavojinga. Šis kenkėjas greitai vystosi ir per sezoną gali išauginti kelias kartas, be to, greitai įgyja atsparumą cheminiams insekticidams. Todėl kovoje su kopūstine kandimi svarbu taikyti integruotas priemones, įskaitant biologinius preparatus ir sėjomainą.
Kopūstinė musė (Delia radicum) pavojinga savo lervomis, kurios vystosi dirvožemyje ir graužia jaunų augalų šaknis. Pažeisti augalai nustoja augti, vysta, jų lapai įgauna melsvai violetinį atspalvį ir galiausiai augalas žūsta. Musė deda kiaušinėlius prie pat augalo stiebo ant žemės. Viena iš prevencijos priemonių – mulčiuoti dirvą aplink augalus arba uždėti specialias apykakles aplink stiebą, kurios neleidžia musei padėti kiaušinėlių. Taip pat padeda vėlyvesnis daigų sodinimas, kai pagrindinis musių skraidymo metas jau būna praėjęs.
Bakterinės ir virusinės ligos
Bakterinė degligė, arba gyslų juodulys (Xanthomonas campestris), yra viena iš rimčiausių bakterinių ligų, pažeidžiančių brokolius. Liga dažniausiai prasideda nuo lapų kraštų, kur atsiranda V formos geltonų dėmių, kurių viršūnė nukreipta į lapo centrą. Pažeistų vietų gyslos pajuoduoja, o ligai progresuojant, pagelsta visas lapas. Bakterijos plinta per vandenį, užkrėstas sėklas ir augalų liekanas. Svarbiausia prevencija – naudoti sveikas, beicuotas sėklas, laikytis sėjomainos ir vengti laistymo purškiant vandenį ant lapų.
Šlapiasis puvinys (Erwinia carotovora) yra kita bakterinė liga, kuri dažniausiai pažeidžia jau subrendusias brokolių galvutes, ypač jei jos buvo mechaniškai pažeistos ar nukentėjo nuo kitų ligų ar kenkėjų. Pažeisti audiniai virsta dvokiančia, šlapia mase. Liga ypač greitai plinta šiltu ir drėgnu oru. Svarbu vengti mechaninių augalų pažeidimų, laiku kovoti su kenkėjais, kurie gali pernešti bakterijas, ir nuimti derlių sausu oru.
Nors virusinės ligos brokoliams pasitaiko rečiau nei grybelinės ar bakterinės, jos taip pat gali padaryti žalos. Dažniausiai pasitaiko žiedinių kopūstų mozaikos virusas, kurį platina amarai. Ant lapų atsiranda šviesiai žalios arba gelsvos dėmės, mozaikinis raštas, lapai gali deformuotis, o augalas skursti. Specifinių vaistų nuo virusų nėra, todėl svarbiausia yra prevencija. Reikia naikinti amarus, kurie yra pagrindiniai virusų pernešėjai, taip pat šalinti ir naikinti ligotus augalus bei piktžoles aplink lysves, kurios gali būti virusų rezervuarai.
Sėkminga kova su bakterinėmis ir virusinėmis ligomis remiasi kompleksiniu požiūriu. Svarbiausia yra prevencija: atsparių veislių pasirinkimas, sveikos sėklinės medžiagos naudojimas, griežta sėjomaina, piktžolių ir kenkėjų kontrolė. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pažeistus augalus ar jų dalis reikia nedelsiant pašalinti ir sunaikinti, kad liga neplistų toliau. Cheminės priemonės prieš bakterines ir ypač virusines ligas yra mažai efektyvios.
Prevencijos strategijos
Sėjomaina yra vienas iš svarbiausių augalų apsaugos principų. Brokolių ir kitų bastutinių (kopūstų, ridikų, ropių) negalima auginti toje pačioje vietoje kelerius metus iš eilės. Tai padeda išvengti dirvožemyje besikaupiančių specifinių ligų sukėlėjų, tokių kaip kopūstų gumbų ar fomozės. Į tą pačią lysvę bastutines daržoves rekomenduojama sodinti ne anksčiau kaip po 3-4 metų. Geri priešsėliai brokoliams yra ankštiniai augalai, agurkai, pomidorai ar bulvės.
Tinkama agrotechnika taip pat atlieka lemiamą vaidmenį. Optimalaus sodinimo tankumo laikymasis užtikrina gerą oro cirkuliaciją tarp augalų, todėl lapai greičiau nudžiūsta ir sumažėja grybelinių ligų rizika. Subalansuotas tręšimas, ypač vengiant azoto pertekliaus, stiprina augalų ląstelių sieneles ir daro juos atsparesnius ligoms. Laistymas tiesiai į šaknų zoną, vengiant lapų sudrėkinimo, taip pat yra svarbi prevencinė priemonė.
Atsparių veislių pasirinkimas gali ženkliai palengvinti augalų priežiūrą. Šiuolaikinė selekcija siūlo daug hibridinių brokolių veislių, kurios yra genetiškai atsparios arba tolerantiškos labiausiai paplitusioms ligoms, pavyzdžiui, netikrajai miltligei ar fuzariozei. Renkantis veislę verta atkreipti dėmesį į jos aprašymą ir rinktis tas, kurios pasižymi didesniu atsparumu. Nors tai negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos, ligų rizika ir jų daroma žala bus kur kas mažesnė.
Sanitarinė higiena darže yra būtina. Po derliaus nuėmimo reikia kruopščiai surinkti ir sunaikinti visas augalų liekanas, nes jose gali žiemoti ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Taip pat svarbu reguliariai naikinti piktžoles lysvėse ir aplink jas, nes daugelis piktžolių, ypač priklausančių bastutinių šeimai (pvz., trikertė žvaginė), gali būti ligų ir kenkėjų tarpiniai šeimininkai. Švarus ir tvarkingas daržas yra sveikesnis daržas.
Biologiniai ir liaudiški kovos būdai
Biologiniai insekticidai, kurių pagrindas yra bakterija Bacillus thuringiensis (Bt), yra labai efektyvi ir aplinkai draugiška priemonė kovojant su kopūstinių baltukų, ropinukų ir kandžių vikšrais. Šios bakterijos gamina toksiną, kuris yra nuodingas tik tam tikrų vabzdžių lervoms, bet visiškai nekenksmingas žmonėms, gyvūnams, paukščiams ir naudingiems vabzdžiams, tokiems kaip bitės ar boružės. Preparatą reikia purkšti ant lapų, o suėdę apdorotus lapus vikšrai nustoja maitintis ir žūsta per kelias dienas.
Įvairūs augaliniai nuovirai ir ištraukos taip pat gali būti naudojami kenkėjams atbaidyti ar naikinti. Pavyzdžiui, purškimas česnakų ar svogūnų lukštų ištrauka gali padėti atbaidyti amarus ir kitus čiulpiančiuosius kenkėjus. Dilgėlių raugas, praskiestas vandeniu, yra ne tik gera trąša, bet ir veiksminga priemonė nuo amarų. Tabako nuoviras yra stiprus insekticidas, tačiau jį reikia naudoti atsargiai, nes jis gali būti kenksmingas ir naudingiems vabzdžiams.
Naudingųjų vabzdžių pritraukimas į daržą yra puiki ilgalaikė strategija. Boružės ir jų lervos aktyviai naikina amarus, o auksaakės minta ne tik amarais, bet ir kitais smulkiais kenkėjais. Norint pritraukti šiuos natūralius pagalbininkus, šalia daržo lysvių galima pasėti nektaringų augalų, tokių kaip krapai, kalendros, facelijos ar medetkos. Sukūrus palankias sąlygas naudingajai entomofaunai, galima ženkliai sumažinti kenkėjų populiaciją be jokių cheminių priemonių.
Mechaninės apsaugos priemonės taip pat yra labai veiksmingos. Lysvių dengimas specialiu tankiu tinklu ar agroplėvele yra patikimiausias būdas apsaugoti brokolius nuo kopūstinių baltukų, kandžių ir musių. Tinklas sukuria fizinį barjerą, neleidžiantį kenkėjams pasiekti augalų ir padėti kiaušinėlių. Taip pat galima naudoti lipnias geltonas gaudykles, kurios privilioja ir sugauna baltasparnius ir kitus smulkius skraidančius kenkėjus.
