Nors darželinis sausmedis yra laikomas gana atspariu augalu, tam tikromis sąlygomis jį gali užpulti ligos ar specifiniai kenkėjai. Dažniausiai problemos kyla dėl netinkamos priežiūros, pavyzdžiui, per tankaus pasodinimo ar per didelės drėgmės lapijos zonoje. Ankstyva diagnostika ir greita reakcija leidžia išgelbėti augalo dekoratyvumą ir užkirsti kelią infekcijų plitimui po visą sodą. Prevencija visada yra efektyvesnė už gydymą, todėl augalo sveikatos stebėjimas turėtų būti nuolatinė jūsų rutinos dalis.
Miltligė ir jos kontrolė
Miltligė yra viena dažniausių grybelinių ligų, pasireiškianti baltomis, į miltus panašiomis apnašomis ant lapų paviršiaus ir stiebų. Ji dažniausiai plinta esant karštam orui ir dideliam oro drėgnumui, ypač jei augalas auga blogai vėdinamoje vietoje. Pastebėję pirmuosius požymius, nedelsdami pašalinkite labiausiai pažeistas dalis ir nupurkškite augalą fungicidais arba natūraliais tirpalais. Norėdami išvengti miltligės, sausmedį sodinkite ten, kur yra gera oro cirkuliacija, ir genėkite per tankiai suaugusias šakas.
Lapų dėmėtligės ir rūdys
Grybelinės dėmėtligės sukelia rudas ar juodas dėmes ant lapų, kurios vėliau susilieja ir priverčia lapus anksčiau laiko nukristi. Rūdys pasižymi oranžinėmis ar geltonomis pūslelėmis apatinėje lapų pusėje, kurios vėliau pajuoduoja ir išskiria sporas. Šios ligos ypač aktyvios lietingomis vasaromis, kai drėgmė ant lapų išlieka ilgą laiką, sudarydama palankias sąlygas grybų vystymuisi. Rudenį labai svarbu surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus, nes juose žiemoja ligų sukėlėjai, pasiruošę pulti augalą kitais metais.
Amarai ir jų daroma žala
Amarai yra smulkūs, dažniausiai žali arba juodi vabzdžiai, kurie telkiasi ant jaunų ūglių viršūnių ir siurbia augalo sultis. Dėl jų veiklos lapai susiraukšlėja, ūgliai deformuojasi, o augalas pradeda lėčiau augti ir praranda dekoratyvumą. Amarai taip pat išskiria lipnų skystį, kuris tampa puikia terpe plisti suodligės grybeliui, dar labiau gadinančiam išvaizdą. Kovai su amarais galima naudoti stiprią vandens srovę, žaliąjį muilą arba specializuotus insekticidus, jei kenkėjų populiacija tampa nevaldoma.
Kiti galimi kenkėjai ir problemos
Kartais sausmedį gali pažeisti voratinklinės erkės, kurios ypač suaktyvėja per sausras ir palieka smulkius balkšvus taškelius ant lapų. Skydamariai taip pat gali įsikurti ant stiebų, pasislėpę po kietais skydeliais, iš po kurių juos sunku pašalinti paprastais purškiamaisiais vaistais. Be vabzdžių, augalui gali pakenkti ir peliniai graužikai, kurie žiemą po sniegu apgraužia jaunų augalų žievę prie pat žemės. Nuolatinė aplinkos švara ir savalaikis genėjimas yra geriausios priemonės, užtikrinančios, kad jūsų sausmedis išliktų sveikas ir stiprus.
Daugiau straipsnių šia tema
Prevencinės priemonės sveikatai palaikyti
Sveikas augalas turi natūralų imunitetą, todėl užtikrinę tinkamą laistymą ir tręšimą, jau atliekate didelę dalį apsaugos darbo. Venkite naudoti per daug azoto trąšų vasaros pabaigoje, nes minkšti, nesumedėję ūgliai yra lengviausias grobis kenkėjams ir ligoms. Reguliariai praretinkite krūmo vidų, kad šviesa ir oras laisvai pasiektų visas augalo dalis, taip sumažindami grybelinių ligų riziką. Naudokite tik švarius, dezinfekuotus įrankius genėjimui, kad perpjovę vieną ligotą šaką, infekcijos neperneštumėte ant sveikų augalo dalių.
