Genėjimas yra viena iš svarbiausių priežiūros procedūrų, leidžianti kontroliuoti darželinio sausmedžio dydį, formą ir užtikrinti nuolatinį atsinaujinimą. Kadangi šis augalas auga labai sparčiai, be reguliaraus įsikišimo jis gali greitai tapti nevaldoma ir susivėlusia šakų mase. Teisingai atliktas genėjimas ne tik pagerina estetinę išvaizdą, bet ir skatina naujų, stiprių ūglių vystymąsi bei geresnį žydėjimą. Kiekvienas sodininkas turėtų žinoti pagrindines taisykles, kaip ir kada naudoti žirkles, kad nepakenktų augalo sveikatai.
Sanitarinis ir formuojamasis genėjimas
Sanitarinį genėjimą galima atlikti bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausia tai daryti ankstyvą pavasarį, kai geriausiai matomos visos pažeistos dalys. Jo metu pašalinamos visos nudžiūvusios, ligotos ar per žiemą nušalusios šakos iki pat sveikos medienos. Formuojamasis genėjimas atliekamas po žydėjimo, siekiant suteikti augalui norimą kryptį ir neleisti jam per daug išsiplėsti į šonus. Trumpinant ūglius, visada pjaukite virš sveiko pumpuro, nukreipto į išorę, kad nauja šaka augtų ne į krūmo vidų, o į laisvą erdvę.
Atjauninamasis genėjimas senesniems krūmams
Jei jūsų sausmedis tapo per didelis, apačioje nupliko, o žydėjimas persikėlė tik į pačias viršūnes, laikas atlikti drastišką atjauninamąjį genėjimą. Šis procesas geriausiai atliekamas ankstyvą pavasarį, kai visas augalas nupjaunamas paliekant tik 30-60 centimetrų aukščio kelmelius. Nors po tokios procedūros tais metais žiedų gali nebūti, augalas išleis daugybę naujų, sveikų ūglių iš miegančių pumpurų prie pagrindo. Tai leidžia iš esmės performuoti augalą ir suteikti jam naują gyvenimą, užtikrinant vešlumą nuo pat žemės paviršiaus.
Žydėjimo skatinimas per genėjimą
Norint turėti gausiai žydintį sausmedį, svarbu suprasti, kad žiedai formuojasi ant einamųjų metų ūglių, išaugusių iš praėjusių metų medienos. Todėl lengvas rudeninis ar ankstyvo pavasario genėjimas skatina šoninių šakelių augimą, ant kurių vėliau pasirodys žiedynai. Po pagrindinio žydėjimo bangos vasarą, galite šiek tiek patrumpinti peržydėjusius ūglius, kad augalas neišnaudotų energijos sėklų brandinimui. Tai dažnai paskatina antrą, nors ir ne tokią gausią, žydėjimo bangą vasaros pabaigoje, prailginant augalo dekoratyvumo periodą.
