Citrininio kalistemono genėjimas padeda išlaikyti kompaktišką lają, skatina šakojimąsi ir leidžia pašalinti pažeistus ūglius. Tačiau netinkamai pasirinktas laikas gali sumažinti žydėjimą, nes pumpurai formuojasi ant tam tikro brandumo prieaugių. Dažniausiai augalas lengvai patrumpinamas iš karto po pagrindinio žydėjimo. Stipresnis atjauninimas atliekamas palaipsniui, kad kalistemonas neprarastų per didelės lapijos dalies.

Geriausias genėjimo laikas

Pagrindinis formuojamasis genėjimas dažniausiai atliekamas po žydėjimo. Tuo metu pašalinami nuvytę žiedynai ir patrumpinami pernelyg ilgi ūgliai. Augalas dar turi pakankamai laiko išauginti naujas šonines šakeles. Ant jų vėliau gali formuotis kito sezono žiediniai pumpurai.

Pavasarį galima iškirpti per žiemą nudžiūvusias, pažeistas ar silpnas šakas. Darbą geriausia atlikti tada, kai jau aiškiai matyti gyvi pumpurai. Per anksti iškirpus abejotinas šakeles galima pašalinti dalis, kurios dar būtų atsigavusios. Pjūvis daromas iki sveiko, tvirto audinio.

Rudenį stipriai genėti nerekomenduojama. Po intensyvaus trumpinimo augalas gali pradėti leisti minkštus ūglius, kurie iki žiemojimo nespėja subręsti. Be to, dideli pjūviai vėsioje ir drėgnoje aplinkoje gyja lėčiau. Rudenį pakanka pašalinti nuvytusius žiedynus ir visiškai sausas dalis.

Žiemojimo metu genėjimas atliekamas tik esant būtinybei. Galima iškirpti ligotas ar lūžusias šakas, kad pažeidimas neplistų. Sveikų ūglių formavimą geriau atidėti iki aktyvaus augimo pradžios arba žydėjimo pabaigos. Ramybės laikotarpiu augalas turi mažiau išteklių žaizdoms užgydyti.

Formuojamasis ir sanitarinis genėjimas

Jauno kalistemono viršūnę galima švelniai nugnybti, kai norima paskatinti šoninių šakų augimą. Po viršūninio pumpuro pašalinimo pabunda žemiau esantys pumpurai. Taip ilgainiui suformuojama tankesnė, apvalesnė laja. Vienu metu nereikėtų trumpinti visų jaunų ūglių, jeigu tikimasi artimo žydėjimo.

Ilgos šakos trumpinamos virš į išorę nukreipto pumpuro ar lapų poros. Tokia pjūvio vieta skatina naują ūglį augti nuo lajos centro. Į vidų augančios ir besikryžiuojančios šakos pašalinamos, kad pagerėtų oro judėjimas. Gerai vėdinama laja rečiau kenčia nuo grybelinių dėmių ir kenkėjų.

Sanitarinio genėjimo metu pirmiausia iškerpamos sausos, lūžusios ir ligų pažeistos dalys. Pjūvis atliekamas keli centimetrai žemiau aiškiai pažeisto audinio. Po kiekvienos ligotos šakos įrankis dezinfekuojamas. Taip sumažinama tikimybė pernešti infekciją į sveikas augalo vietas.

Nuvytusius žiedynus galima nukirpti kartu su trumpa ūglio dalimi. Tai pagerina augalo išvaizdą ir skatina šakojimąsi. Vis dėlto negalima pašalinti pernelyg daug žalių lapų, nes jie gamina augalui reikalingą energiją. Saikingas genėjimas paprastai duoda geresnį rezultatą nei vienkartinis labai stiprus trumpinimas.

Stiprus atjauninimas ir priežiūra po pjovimo

Senas, išretėjęs ar labai ištįsęs kalistemonas gali būti atjauninamas stipriau. Tokį darbą geriausia atlikti pavasarį, kai netrukus prasidės aktyvus augimas. Vienu kartu saugiau pašalinti ne daugiau kaip trečdalį lajos. Likusias senas šakas galima trumpinti kitais sezonais.

Ne visos labai senos šakos vienodai gerai išleidžia naujus ūglius. Prieš stipriai trumpinant verta įsitikinti, kad žemiau pjūvio yra gyvų pumpurų ar jaunesnių šoninių šakelių. Visiškai plika sena mediena gali atželti lėčiau. Todėl atjauninimas planuojamas palaipsniui ir stebima augalo reakcija.

Genėjimui naudojamos aštrios, švarios žirklės arba sekatorius. Bukas įrankis sutraiško audinius ir palieka nelygų pjūvį. Plonesnės šakelės kerpamos vienu tiksliu judesiu, o storesnės pjaunamos taip, kad nenusiplėštų žievė. Labai dideli pjūviai turi būti lygūs ir apsaugoti nuo nuolatinio drėkimo.

Po genėjimo kalistemonas laikomas šviesioje vietoje ir laistomas pagal realų substrato džiūvimą. Sumažėjus lapijos kiekiui, vandens poreikis kuriam laikui taip pat sumažėja. Tręšti stipria doze iš karto nereikia, nes tai gali skatinti pernelyg minkštą augimą. Kai pasirodo nauji ūgliai, maitinimas atnaujinamas palaipsniui ir augalas toliau formuojamas saikingais pjūviais.