Amarilio žiemojimas, arba ramybės periodo užtikrinimas, yra esminis ir dažnai nepakankamai įvertintas šio augalo priežiūros etapas. Būtent šio poilsio metu, trunkančio kelis mėnesius, svogūnėlyje susiformuoja nauji žiedų pumpurai. Daugelis augintojų, ypač pradedančiųjų, klysta manydami, kad amarilis turi žaliuoti ištisus metus, ir dėl to nesulaukia pakartotinio žydėjimo. Teisingai suplanuotas ir įgyvendintas perėjimas į ramybės būseną, tinkamos laikymo sąlygos ir savalaikis „pažadinimas” yra garantas, kad augalas sukaups jėgų ir kitą sezoną vėl džiugins savo įspūdingais žiedais.

Meilenis
Hippeastrum
Vidutinė priežiūra
Pietų Amerika
Svogūninė daugiametė
Aplinka ir Klimatas
Šviesos poreikis
Ryški netiesioginė šviesa
Vandens poreikis
Vidutinis, ramybėje sausa
Drėgmė
Vidutinė (40-60%)
Temperatūra
Šilta (18-25°C)
Atsparumas šalčiui
Jautrus šalčiui (0°C)
Žiemojimas
Sausa ir vėsu (10-15°C)
Augimas ir Žydėjimas
Aukštis
40-60 cm
Plotis
20-30 cm
Augimas
Vidutinis
Genėjimas
Pašalinti nužydėjusius kotus
Žydėjimo kalendorius
Gruodis - Balandis
S
V
K
B
G
B
L
R
R
S
L
G
Dirva ir Sodinimas
Dirvos reikalavimai
Gero drenažo žemė
Dirvos pH
Šiek tiek rūgšti (6.0-7.0)
Maistingųjų medžiagų poreikis
Didelis (kas dvi savaites)
Ideali vieta
Šviesi palangė
Savybės ir Sveikata
Dekoratyvinė vertė
Dideli puošnūs žiedai
Lapija
Žali ilgi lapai
Kvapas
Dažniausiai be kvapo
Toksiškumas
Toksiška gyvūnams
Kenkėjai
Miltuotieji skydamarsvės, erkės
Dauginimas
Dukteriniai svogūnėliai

Ramybės periodo inicijavimas

Natūralioje gamtoje amariliai auga regionuose, kuriuose yra ryškūs sausasis ir lietingasis sezonai. Ramybės periodas kambario sąlygomis imituoja būtent sausąjį sezoną, kuris yra signalas augalui pereiti į poilsio būseną. Šį procesą reikia pradėti vėlyvą vasarą arba ankstyvą rudenį, paprastai rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo mėnesį. Inicijavimas turi būti laipsniškas, o ne staigus, kad augalas nepatirtų šoko.

Pirmasis žingsnis – palaipsniui mažinti laistymą. Intervalai tarp laistymų ilginami, leidžiant substratui vis labiau išdžiūti. Tuo pačiu metu visiškai nutraukiamas tręšimas. Mažėjantis drėgmės kiekis ir maisto medžiagų trūkumas yra pagrindiniai signalai, skatinantys augalą lėtinti gyvybinius procesus ir pradėti ruoštis poilsiui. Šis etapas gali trukti kelias savaites.

Mažinant laistymą, amarilio lapai pradės natūraliai gelsti ir vysti, pradedant nuo galiukų. Tai normalus procesas, kurio metu lapuose sukauptos maisto medžiagos grįžta atgal į svogūnėlį. Jokiu būdu negalima nupjauti dar žaliuojančių ar tik pradedančių gelsti lapų. Leisk jiems visiškai nudžiūti natūraliai, nes būtent šiame etape svogūnėlis kaupia energiją kitų metų žydėjimui.

Kai visi lapai pagelsta ir visiškai nudžiūsta, juos galima lengvai pašalinti rankomis arba nupjauti arti svogūnėlio. Tai ženklas, kad augalas visiškai perėjo į ramybės būseną ir yra pasirengęs būti perkeltas į žiemojimo vietą. Visas šis procesas nuo laistymo mažinimo pradžios iki visiško lapų nudžiūvimo gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesio.

Svogūnėlių paruošimas žiemojimui

Kai lapai visiškai nudžiūsta, reikia nuspręsti, kaip bus laikomas svogūnėlis: ar paliekamas vazone, ar išimamas iš substrato. Abu būdai yra tinkami, o pasirinkimas dažnai priklauso nuo augintojo patogumo ir turimų sąlygų. Jei nusprendi palikti svogūnėlį vazone, jokių papildomų veiksmų, išskyrus lapų pašalinimą, daryti nereikia. Tiesiog pernešk visą vazoną į parinktą žiemojimo vietą.

Jei nusprendi svogūnėlį išimti iš substrato, daryk tai atsargiai, stengdamasis nepažeisti šaknų. Išimtą svogūnėlį reikia kruopščiai, bet švelniai nuvalyti nuo žemių likučių. Atidžiai apžiūrėk svogūnėlį ir jo šaknis. Jei pastebi ligų pažeistų, supuvusių ar sudžiūvusių šaknų, jas pašalink aštriu, dezinfekuotu peiliu. Taip pat galima patrumpinti per ilgas, bet sveikas šaknis.

Po apžiūros ir sanitarinio valymo svogūnėlį reikia apdžiovinti. Palik jį gerai vėdinamoje, sausoje vietoje maždaug savaitei, kad apdžiūtų pjūvių vietos ir sumažėtų puvimo rizika laikymo metu. Kai kurie augintojai svogūnėlius profilaktiškai apdoroja fungicidų milteliais, ypač jei anksčiau turėjo problemų su grybelinėmis ligomis. Tai nėra būtina, bet gali būti naudinga papildoma apsaugos priemonė.

Paruoštus svogūnėlius geriausia laikyti popieriniuose maišeliuose, kartoninėse dėžėse ar tiesiog tinkleliuose, kurie užtikrina gerą oro cirkuliaciją. Galima juos perdėti sausomis durpėmis, pjuvenomis ar vermikulitu, kad būtų palaikoma stabili aplinka ir išvengta perdžiūvimo. Svarbiausia – nelaikyti svogūnėlių plastikiniuose maišeliuose, nes juose kaupiasi drėgmė ir kyla didelė puvimo rizika.

Tinkamos laikymo sąlygos

Sėkmingam amarilio žiemojimui būtinos trys pagrindinės sąlygos: vėsa, tamsa ir sausuma. Temperatūra yra vienas svarbiausių veiksnių. Optimali laikymo temperatūra yra tarp 10°C ir 15°C. Aukštesnė temperatūra gali paskatinti per ankstyvą augimo pradžią, o žemesnė nei 5°C gali pakenkti svogūnėliui. Puikiai tinka sausas rūsys, vėsi laiptinė, nešildomas garažas ar net apatinė šaldytuvo lentyna (daržovių skyrius), jei svogūnėlis nedidelis.

Augalų bendrystė
Meilėnis
Vadovas
Pilna saulė arba ryški išsklaidyta šviesa
Vidutinis laistymas, leisti žemei pradžiūti
Subalansuotos skystos trąšos kas dvi savaites
Puikūs palydovai
Lantana
Lantana camara
Puikus
Lantana mėgsta saulėtas vietas ir sukuria spalvingą foną meilėnio žiedams.
S V K B G B L R R S L G
Šprengerio smidras
Asparagus aethiopicus
Puikus
Lengvi smidro lapeliai pabrėžia tvirtą amario stiebą ir žiedų grožį.
S V K B G B L R R S L G
Lobelija
Lobelia erinus
Geras partneris
Žemaūgė lobelija padeda išlaikyti drėgmės balansą aplink svogūnėlį.
S V K B G B L R R S L G
Sidabrinė dichondra
Dichondra argentea
Geras partneris
Sidabriški lapai puikiai dera ir mėgsta gerą dirvos laidumą.
S V K B G B L R R S L G
Vengtini kaimynai

Mėta (Mentha)

Mėtos yra per daug agresyvios ir greitai užgoš amario svogūnėlius.

Gluosnis (Salix)

Gluosniai siurbia per daug vandens, svogūnėliams gali pritrūkti arba pūti.

Švendras (Typha)

Tai pelkių augalai, kurių drėgmės poreikis supūdys svogūnėlį.

Bambukas (Bambusoideae)

Bambuko šaknys gali fiziškai pažeisti amario svogūno struktūrą.

Tamsa yra svarbi, nes ji signalizuoja augalui, kad dabar yra poilsio metas. Šviesa gali stimuliuoti augimo procesus, todėl žiemojimo vieta turėtų būti kuo tamsesnė. Jei svogūnėlis laikomas vazone šviesesnėje patalpoje, vazoną galima uždengti kartonine dėže ar neperšviečiamu audeklu. Laikant svogūnėlius be substrato dėžėse, tamsos sąlygą užtikrinti yra paprasčiau.

Sausuma yra trečias būtinas elementas. Ramybės periodo metu amarilio laistyti visiškai nereikia. Substratas vazone turi būti visiškai sausas. Laikant svogūnėlius be žemės, svarbu užtikrinti, kad aplinka būtų sausa ir gerai vėdinama, kad nesikauptų kondensatas ir neprasidėtų pelėsis ar puvinys. Periodiškai, maždaug kartą per mėnesį, reikėtų patikrinti svogūnėlių būklę – ar jie nepradėjo dygti, ar neatsirado puvinio židinių.

Ramybės periodas turėtų trukti ne trumpiau kaip 8-10 savaičių. Tai minimalus laikas, reikalingas, kad svogūnėlyje įvyktų visi procesai, būtini žiedų formavimuisi. Poilsis gali trukti ir ilgiau, iki 3-4 mėnesių. Trumpesnis poilsio laikas dažnai lemia tai, kad augalas augina tik lapus, bet nežydi.

Augalo pažadinimas po ramybės periodo

Poilsio periodui einant į pabaigą, svogūnėlis pats pradeda rodyti pirmuosius pabudimo ženklus. Jo viršūnėje pasirodo nedidelis žalias arba rausvas augimo kūgelis – būsimo žiedkočio ar lapų užuomazga. Tai yra signalas, kad augalą laikas „žadinti” ir grąžinti į aktyvaus augimo sąlygas. Paprastai tai vyksta praėjus 2-3 mėnesiams po ramybės periodo pradžios.

Jei svogūnėlis žiemojo išimtas iš vazono, dabar pats laikas jį pasodinti. Paruošk šviežią, purų substratą ir tinkamo dydžio vazoną. Prieš sodinant, galima kelioms valandoms pamerkti svogūnėlio šaknis į drungną vandenį, kad jos atsigautų. Sodink taip, kad maždaug pusė svogūnėlio liktų virš žemės. Jei svogūnėlis žiemojo vazone, galima jį persodinti į naują substratą arba tiesiog pakeisti viršutinį senojo substrato sluoksnį.

Pasodintą arba vazone paliktą svogūnėlį perkelk į šiltą (apie 20-22°C) ir šviesią vietą. Pradėk labai saikingai laistyti. Pirmą kartą palieti reikia nedideliu kiekiu šilto vandens, o kitą kartą laistyti tik tada, kai pasirodys ir pradės augti žiedkotis. Per ankstyvas ir gausus laistymas gali paskatinti augti lapus, o ne žiedkotį.

Kantriai lauk, kol pasirodys ir pradės stiebtis žiedkotis. Kai jis pasieks maždaug 10-15 cm aukštį, laistymą galima suintensyvinti. Nuo šio momento augalą reikia prižiūrėti kaip įprasta aktyvaus augimo metu: užtikrinti daug šviesos, reguliariai laistyti ir, pasirodžius lapams, pradėti tręšti. Sėkmingai „pažadintas” amarilis po kelių savaičių vėl apdovanos tave nuostabiais žiedais.