Amarilio žiemojimas, arba ramybės periodo užtikrinimas, yra esminis ir dažnai nepakankamai įvertintas šio augalo priežiūros etapas. Būtent šio poilsio metu, trunkančio kelis mėnesius, svogūnėlyje susiformuoja nauji žiedų pumpurai. Daugelis augintojų, ypač pradedančiųjų, klysta manydami, kad amarilis turi žaliuoti ištisus metus, ir dėl to nesulaukia pakartotinio žydėjimo. Teisingai suplanuotas ir įgyvendintas perėjimas į ramybės būseną, tinkamos laikymo sąlygos ir savalaikis „pažadinimas” yra garantas, kad augalas sukaups jėgų ir kitą sezoną vėl džiugins savo įspūdingais žiedais.
Ramybės periodo inicijavimas
Natūralioje gamtoje amariliai auga regionuose, kuriuose yra ryškūs sausasis ir lietingasis sezonai. Ramybės periodas kambario sąlygomis imituoja būtent sausąjį sezoną, kuris yra signalas augalui pereiti į poilsio būseną. Šį procesą reikia pradėti vėlyvą vasarą arba ankstyvą rudenį, paprastai rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo mėnesį. Inicijavimas turi būti laipsniškas, o ne staigus, kad augalas nepatirtų šoko.
Pirmasis žingsnis – palaipsniui mažinti laistymą. Intervalai tarp laistymų ilginami, leidžiant substratui vis labiau išdžiūti. Tuo pačiu metu visiškai nutraukiamas tręšimas. Mažėjantis drėgmės kiekis ir maisto medžiagų trūkumas yra pagrindiniai signalai, skatinantys augalą lėtinti gyvybinius procesus ir pradėti ruoštis poilsiui. Šis etapas gali trukti kelias savaites.
Mažinant laistymą, amarilio lapai pradės natūraliai gelsti ir vysti, pradedant nuo galiukų. Tai normalus procesas, kurio metu lapuose sukauptos maisto medžiagos grįžta atgal į svogūnėlį. Jokiu būdu negalima nupjauti dar žaliuojančių ar tik pradedančių gelsti lapų. Leisk jiems visiškai nudžiūti natūraliai, nes būtent šiame etape svogūnėlis kaupia energiją kitų metų žydėjimui.
Kai visi lapai pagelsta ir visiškai nudžiūsta, juos galima lengvai pašalinti rankomis arba nupjauti arti svogūnėlio. Tai ženklas, kad augalas visiškai perėjo į ramybės būseną ir yra pasirengęs būti perkeltas į žiemojimo vietą. Visas šis procesas nuo laistymo mažinimo pradžios iki visiško lapų nudžiūvimo gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesio.
Daugiau straipsnių šia tema
Svogūnėlių paruošimas žiemojimui
Kai lapai visiškai nudžiūsta, reikia nuspręsti, kaip bus laikomas svogūnėlis: ar paliekamas vazone, ar išimamas iš substrato. Abu būdai yra tinkami, o pasirinkimas dažnai priklauso nuo augintojo patogumo ir turimų sąlygų. Jei nusprendi palikti svogūnėlį vazone, jokių papildomų veiksmų, išskyrus lapų pašalinimą, daryti nereikia. Tiesiog pernešk visą vazoną į parinktą žiemojimo vietą.
Jei nusprendi svogūnėlį išimti iš substrato, daryk tai atsargiai, stengdamasis nepažeisti šaknų. Išimtą svogūnėlį reikia kruopščiai, bet švelniai nuvalyti nuo žemių likučių. Atidžiai apžiūrėk svogūnėlį ir jo šaknis. Jei pastebi ligų pažeistų, supuvusių ar sudžiūvusių šaknų, jas pašalink aštriu, dezinfekuotu peiliu. Taip pat galima patrumpinti per ilgas, bet sveikas šaknis.
Po apžiūros ir sanitarinio valymo svogūnėlį reikia apdžiovinti. Palik jį gerai vėdinamoje, sausoje vietoje maždaug savaitei, kad apdžiūtų pjūvių vietos ir sumažėtų puvimo rizika laikymo metu. Kai kurie augintojai svogūnėlius profilaktiškai apdoroja fungicidų milteliais, ypač jei anksčiau turėjo problemų su grybelinėmis ligomis. Tai nėra būtina, bet gali būti naudinga papildoma apsaugos priemonė.
Paruoštus svogūnėlius geriausia laikyti popieriniuose maišeliuose, kartoninėse dėžėse ar tiesiog tinkleliuose, kurie užtikrina gerą oro cirkuliaciją. Galima juos perdėti sausomis durpėmis, pjuvenomis ar vermikulitu, kad būtų palaikoma stabili aplinka ir išvengta perdžiūvimo. Svarbiausia – nelaikyti svogūnėlių plastikiniuose maišeliuose, nes juose kaupiasi drėgmė ir kyla didelė puvimo rizika.
Daugiau straipsnių šia tema
Tinkamos laikymo sąlygos
Sėkmingam amarilio žiemojimui būtinos trys pagrindinės sąlygos: vėsa, tamsa ir sausuma. Temperatūra yra vienas svarbiausių veiksnių. Optimali laikymo temperatūra yra tarp 10°C ir 15°C. Aukštesnė temperatūra gali paskatinti per ankstyvą augimo pradžią, o žemesnė nei 5°C gali pakenkti svogūnėliui. Puikiai tinka sausas rūsys, vėsi laiptinė, nešildomas garažas ar net apatinė šaldytuvo lentyna (daržovių skyrius), jei svogūnėlis nedidelis.
Tamsa yra svarbi, nes ji signalizuoja augalui, kad dabar yra poilsio metas. Šviesa gali stimuliuoti augimo procesus, todėl žiemojimo vieta turėtų būti kuo tamsesnė. Jei svogūnėlis laikomas vazone šviesesnėje patalpoje, vazoną galima uždengti kartonine dėže ar neperšviečiamu audeklu. Laikant svogūnėlius be substrato dėžėse, tamsos sąlygą užtikrinti yra paprasčiau.
Sausuma yra trečias būtinas elementas. Ramybės periodo metu amarilio laistyti visiškai nereikia. Substratas vazone turi būti visiškai sausas. Laikant svogūnėlius be žemės, svarbu užtikrinti, kad aplinka būtų sausa ir gerai vėdinama, kad nesikauptų kondensatas ir neprasidėtų pelėsis ar puvinys. Periodiškai, maždaug kartą per mėnesį, reikėtų patikrinti svogūnėlių būklę – ar jie nepradėjo dygti, ar neatsirado puvinio židinių.
Ramybės periodas turėtų trukti ne trumpiau kaip 8-10 savaičių. Tai minimalus laikas, reikalingas, kad svogūnėlyje įvyktų visi procesai, būtini žiedų formavimuisi. Poilsis gali trukti ir ilgiau, iki 3-4 mėnesių. Trumpesnis poilsio laikas dažnai lemia tai, kad augalas augina tik lapus, bet nežydi.
Augalo pažadinimas po ramybės periodo
Poilsio periodui einant į pabaigą, svogūnėlis pats pradeda rodyti pirmuosius pabudimo ženklus. Jo viršūnėje pasirodo nedidelis žalias arba rausvas augimo kūgelis – būsimo žiedkočio ar lapų užuomazga. Tai yra signalas, kad augalą laikas „žadinti” ir grąžinti į aktyvaus augimo sąlygas. Paprastai tai vyksta praėjus 2-3 mėnesiams po ramybės periodo pradžios.
Jei svogūnėlis žiemojo išimtas iš vazono, dabar pats laikas jį pasodinti. Paruošk šviežią, purų substratą ir tinkamo dydžio vazoną. Prieš sodinant, galima kelioms valandoms pamerkti svogūnėlio šaknis į drungną vandenį, kad jos atsigautų. Sodink taip, kad maždaug pusė svogūnėlio liktų virš žemės. Jei svogūnėlis žiemojo vazone, galima jį persodinti į naują substratą arba tiesiog pakeisti viršutinį senojo substrato sluoksnį.
Pasodintą arba vazone paliktą svogūnėlį perkelk į šiltą (apie 20-22°C) ir šviesią vietą. Pradėk labai saikingai laistyti. Pirmą kartą palieti reikia nedideliu kiekiu šilto vandens, o kitą kartą laistyti tik tada, kai pasirodys ir pradės augti žiedkotis. Per ankstyvas ir gausus laistymas gali paskatinti augti lapus, o ne žiedkotį.
Kantriai lauk, kol pasirodys ir pradės stiebtis žiedkotis. Kai jis pasieks maždaug 10-15 cm aukštį, laistymą galima suintensyvinti. Nuo šio momento augalą reikia prižiūrėti kaip įprasta aktyvaus augimo metu: užtikrinti daug šviesos, reguliariai laistyti ir, pasirodžius lapams, pradėti tręšti. Sėkmingai „pažadintas” amarilis po kelių savaičių vėl apdovanos tave nuostabiais žiedais.