Sėkmingas angliškojo miškio įkurdinimas sode prasideda nuo kruopštaus planavimo ir tinkamo laiko pasirinkimo. Šis procesas reikalauja kantrybės bei supratimo apie augalo gyvybinį ciklą, kuris yra glaudžiai susijęs su sezonų kaita. Teisingai pasodinti svogūnėliai gali tapti ilgalaike sodo puošmena, kuri nereikalauja kasmetinio atnaujinimo. Svarbiausia užduotis sodininkui yra sukurti aplinką, kuri kuo labiau primintų gimtuosius miškus.
Geriausias laikas sodinti svogūnėlius yra ankstyvas ruduo, maždaug rugsėjo arba spalio mėnesį. Šiuo laikotarpiu dirva dar yra šilta po vasaros, tačiau jau prasideda drėgnasis periodas. Tai leidžia augalui suformuoti stiprią šaknų sistemą dar prieš prasidedant pirmiesiems dideliems šalčiams. Jei pavėluosite, svogūnėliai gali nespėti įsitvirtinti ir pavasarį žydės silpniau.
Prieš pradedant darbus, būtina apžiūrėti kiekvieną svogūnėlį ir įsitikinti jo kokybe. Sveikas svogūnėlis turi būti kietas, be matomų pelėsio pėdsakų ar mechaninių pažeidimų. Jei pastebėjote suminkštėjusių vietų, geriau tokio augalo nenaudoti, kad neužneštumėte infekcijos į dirvą. Kokybiška sodinamoji medžiaga yra pusė sėkmės siekiant vešlaus pavasario vaizdo.
Sodinimo vietoje dirva turi būti gerai supurenta, kad šaknys galėtų lengvai skverbtis gilyn. Rekomenduojama į duobės dugną įberti šiek tiek kaulų miltų, kurie skatina šaknų augimą ir suteikia fosforo. Venkite naudoti šviežią mėšlą tiesiogiai prie svogūnėlių, nes jis gali nudeginti jautrius audinius. Subalansuotas požiūris į tręšimą sodinimo metu duoda geriausius rezultatus.
Svogūnėlių paruošimo procesas
Prieš dedant svogūnėlius į žemę, verta juos trumpai palaikyti vėsioje ir tamsioje vietoje. Tai padeda išlaikyti jų gyvybingumą, ypač jei juos įsigijote anksčiau nei planavote sodinti. Nelaikykite jų plastikiniuose maišeliuose, nes drėgmė gali sukelti pelėsį ar puvimą. Geriausiai tinka popieriniai maišeliai arba dėžutės su šiek tiek sausų durpių.
Daugiau straipsnių šia tema
Kai ateina laikas sodinti, svogūnėlius galima trumpai pamirkyti specialiame fungicidiniame tirpale. Tai padės apsisaugoti nuo dirvoje esančių ligų sukėlėjų, kurie ypač pavojingi pirmosiomis savaitėmis. Nors tai nėra privaloma procedūra, profesionalūs augintojai ją rekomenduoja kaip papildomą apsaugą. Po mirkymo svogūnėlius reikia iš karto sodinti į paruoštas vietas.
Sodinimo gylis turi būti apie dešimt ar penkiolika centimetrų, priklausomai nuo svogūnėlio dydžio. Per gilus sodinimas gali lemti tai, kad daigas nepajėgs prasimušti pro žemės sluoksnį. Per seklus sodinimas padidina riziką, kad augalas nukentės nuo temperatūros svyravimų ar graužikų. Auksinė taisyklė – sodinti trijų svogūnėlių aukščio gylyje.
Atstumas tarp svogūnėlių turėtų būti apie penkis ar dešimt centimetrų, kad jie turėtų vietos plėstis. Jei norite sukurti natūralaus miško vaizdą, venkite griežtų eilių ir sodinkite juos grupėmis. Galite tiesiog lengvai išbarstyti svogūnėlius ant žemės paviršiaus ir sodinti ten, kur jie nukrito. Tai suteiks gėlynui organiškumo ir laisvumo pojūtį.
Dauginimas kero dalijimu
Po kelerių metų augimo jūsų miškiai suformuos didelius kerus, kuriuos bus galima padalinti. Tai pigiausias ir efektyviausias būdas padauginti augalus bei atnaujinti senus gėlynus. Geriausias laikas šiam darbui yra vasaros pabaiga, kai lapai jau yra visiškai nudžiūvę. Šiuo metu augalas yra ramybės būsenoje ir mažiausiai reaguoja į persodinimą.
Daugiau straipsnių šia tema
Atsargiai iškaskite visą kerą naudodami šakes, kad kuo mažiau pažeistumėte svogūnėlius. Rankomis atskirkite mažus „vaikučius“ nuo pagrindinio svogūnėlio, stengdamiesi nepažeisti jų išorinio sluoksnio. Kiekvienas atskirtas svogūnėlis turi turėti bent nedidelę dalį šaknų sistemos užuomazgų. Tai garantuos greitesnį prigijimą naujoje vietoje.
Atskirtus svogūnėlius reikėtų pasodinti iš karto, neleidžiant jiems perdžiūti saulėje ar vėjyje. Jei negalite pasodinti tą pačią dieną, laikykite juos drėgnose durpėse šešėlyje. Naujai pasodintiems augalams reikės šiek tiek daugiau priežiūros pirmąjį pavasarį, kol jie įsitvirtins. Nepamirškite pažymėti vietos, kurioje pasodinote naujus svogūnėlius.
Dalijimas ne tik padeda gauti naujų augalų, bet ir skatina senųjų gyvybingumą. Per tankiai augantys svogūnėliai konkuruoja dėl maisto medžiagų, todėl žiedai pradeda smulkėti. Atlaisvinus vietą, augalai vėl pradeda gausiai žydėti ir sparčiai augti. Rekomenduojama šią procedūrą atlikti kas penkerius metus visame sode.
Sėklų rinkimas ir sėja
Dauginimas sėklomis yra ilgesnis procesas, tačiau jis leidžia gauti labai didelį kiekį augalų. Sėklos subręsta vasaros viduryje, kai sėklų dėžutės paruduoja ir pradeda plyšti. Surinktas sėklas reikia iš karto sėti į paruoštas lysves arba vazonus. Jos reikalauja šaltojo periodo (stratifikacijos), kad galėtų sudygti kitą pavasarį.
Sėjos vieta turėtų būti apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių ir nuolat drėgna. Sėklos sėjamos negiliai, tik šiek tiek užberiant jas smulkiu smėliu ar durpėmis. Pirmąją žiemą lysvę vertėtų uždengti lapais ar eglėšakiais, kad apsaugotumėte jaunus daigelius. Kantrybė čia būtina, nes iš sėklų užaugę augalai žydės tik po ketverių ar penkerių metų.
Jauni daigai atrodo kaip ploni žolės stiebai, todėl būkite atsargūs ravėdami lysves. Svarbu jų nesumaišyti su paprastomis piktžolėmis ir netyčia neišrauti visos sėjos. Pirmaisiais metais jie augina tik po vieną mažą lapelį, kuris kaupia energiją pirmam mažam svogūnėliui. Tai labai lėtas, bet džiuginantis procesas gamtos mylėtojams.
Kai svogūnėliai pasiekia maždaug centimetro skersmenį, juos galima persodinti į nuolatinę vietą. Sėklomis padauginti augalai dažnai būna stipresni ir geriau prisitaikę prie jūsų sodo sąlygų. Taip pat tai yra puikus būdas natūralizuoti didelius plotus, jei turite pakankamai laiko. Sėja yra investicija į ateities sodo grožį.
