Čilinės araukarijos genėjimas ir pažeistų šakų trumpinimas
Čilinė araukarija natūraliai formuoja taisyklingą lają, todėl jai paprastai nereikia reguliaraus formuojamojo genėjimo. Neapgalvotas viršūnės arba sveikų šakų trumpinimas gali negrįžtamai pakeisti medžio siluetą. Genėti verta tik nudžiūvusias, nulūžusias, sergančias arba pavojingai augančias šakas. Kiekvienas pjūvis turi būti atliekamas tiksliai, švariu įrankiu ir tinkamu metų laiku.
Kada genėjimas būtinas ir kada jo vengti
Sveikos araukarijos nereikėtų genėti vien todėl, kad norima sulėtinti jos augimą. Viršūnės pašalinimas pažeidžia pagrindinį augimo tašką ir gali sukelti kelių konkuruojančių viršūnių formavimąsi. Medis praranda taisyklingą, vientisą ašį. Dėl to laja tampa netolygi ir jautresnė mechaniniams pažeidimams.
Apatinės šakos kartais pradeda džiūti natūraliai, ypač brandžiame medyje. Jas galima pašalinti tik tada, kai audiniai visiškai negyvi. Gyvų apatinių šakų skubiai pjauti nereikėtų, nes jos prisideda prie kamieno storėjimo ir bendros augalo energijos gamybos. Per greitas lajos pakėlimas sukuria nenatūralią išvaizdą.
Genėjimas būtinas, jei šaka nulūžusi, įtrūkusi arba pažeista ligos. Tokios vietos gali tapti infekcijos vartais ir kelti pavojų aplinkai. Pažeista dalis pašalinama iki sveikos medienos. Jei šaka stora ar aukštai esanti, darbą saugiau patikėti kvalifikuotam arboristui.
Vengti genėjimo reikėtų per stiprius šalčius, kaitrą ir ilgai trunkantį lietingą periodą. Sušalusi mediena trapi, o karštu oru pjūvio vieta ir likusi lapija patiria papildomą vandens stresą. Drėgnomis sąlygomis padidėja grybinių ligų patekimo tikimybė. Tinkamiausia pasirinkti sausą, vėsią ir ramią dieną.
Daugiau straipsnių šia tema
Taisyklinga pjūvio technika
Plonos šakelės kerpamos aštriomis ir švariomis sekatorinėmis žirklėmis. Pjūvis atliekamas ties šakos pagrindu, nepaliekant ilgo sauso kelmelio. Tačiau negalima pažeisti sustorėjusio šakos žiedo prie kamieno. Šis audinys svarbus natūraliam žaizdos užsidarymui.
Storesnėms šakoms naudojamas genėjimo pjūklas. Kad žievė nenusiluptų, šaka šalinama keliais etapais. Pirmiausia iš apačios atliekamas negilus įpjovimas, tada šaka nupjaunama kiek toliau nuo kamieno. Likęs trumpas galas pašalinamas galutiniu tiksliu pjūviu ties šakos žiedu.
Įrankius prieš darbą reikia nuvalyti ir dezinfekuoti. Tai ypač svarbu, jei genimos ligos požymių turinčios šakos. Po kiekvieno įtartino pjūvio ašmenis verta dezinfekuoti pakartotinai. Tokia praktika sumažina ligų sukėlėjų pernešimą į sveikus audinius.
Pjūvio vietos paprastai nereikia dengti storais sodo tepalais. Sveikas medis žaizdą izoliuoja natūraliai, jei pjūvis atliktas taisyklingai. Orui nelaidi danga gali sulaikyti drėgmę ir sudaryti palankias sąlygas mikroorganizmams. Specialios priemonės naudojamos tik tada, kai jų reikia dėl konkrečios ligos ar profesionalios rekomendacijos.
Daugiau straipsnių šia tema
Priežiūra po genėjimo ir formos išsaugojimas
Po genėjimo augalui reikia stabilių, bet ne pernelyg drėgnų sąlygų. Jei laikotarpis sausas, šaknų zona palaistoma taip, kad vanduo pasiektų gilesnius sluoksnius. Papildoma didelė trąšų dozė nereikalinga. Pertręšimas gali paskatinti silpnų ūglių augimą, užuot padėjęs žaizdai užsidaryti.
Pjūvio vietą reikėtų periodiškai apžiūrėti. Patamsėjimas, minkštėjimas, nemalonus kvapas ar dervingos išskyros gali rodyti komplikaciją. Nedidelis kraštų džiūvimas yra natūrali gijimo dalis. Jei pažeidimas plečiasi, reikia įvertinti, ar pjūvis nepaliko negyvo kelmelio arba nebuvo pažeistas kamienas.
Nulūžus viršūnei, nereikėtų iš karto trumpinti visų aplinkinių šakų. Kartais viena stipresnė šoninė šaka palaipsniui perima pagrindinės ašies funkciją. Ją galima atsargiai nukreipti vertikaliai ir laikinai pritvirtinti prie atramos. Tokia korekcija atliekama kantriai, nes staigus lenkimas gali nulaužti standų ūglį.
Geriausias būdas išsaugoti taisyklingą araukarijos formą yra tinkama vieta ir apsauga nuo pažeidimų. Pakankama erdvė sumažina poreikį trumpinti šakas, besiremiančias į sienas ar kitus augalus. Apsauga nuo sunkaus sniego ir mechaninio poveikio padeda išlaikyti natūralius lajos aukštus. Kuo mažiau nereikalingų pjūvių patiria medis, tuo išraiškingesnė ir sveikesnė išlieka jo laja.