Vandens salotoms reikia daug šviesos, tačiau jos ne visada gerai pakelia staigią ir labai intensyvią vidurdienio saulę. Optimalus apšvietimas priklauso nuo vandens temperatūros, oro drėgmės, augalo pripratimo ir metų laiko. Pakankamai šviesos gaunančios skrotelės būna kompaktiškos, standžios ir formuoja daug dukterinių augalų. Per tamsioje arba pernelyg kaitrioje vietoje jų lapai silpnėja, deformuojasi ir praranda dekoratyvumą.
Šviesos ir šilumos pusiausvyra
Lauke vandens salotoms paprastai tinka saulėta arba lengvai dalinai pavėsinga vieta. Rytinė saulė suteikia daug energijos, tačiau ne taip stipriai įkaitina vandenį kaip popietinė. Nedidelis pavėsis karščiausiomis valandomis ypač naudingas mažoms talpykloms. Dideliame tvenkinyje vandens temperatūra keičiasi lėčiau, todėl augalai gali toleruoti daugiau saulės.
Šviesos poreikio negalima vertinti atskirai nuo vandens temperatūros. Ryškioje saulėje, bet šaltame vandenyje šaknys veikia lėtai ir negali aprūpinti lapų pakankamu kiekiu maisto medžiagų. Dėl to atsiranda pašviesėjusių ar pažeistų plotų. Geriausias augimas vyksta tada, kai gausus apšvietimas sutampa su šiltu vandeniu.
Stipri saulė pavojingiausia augalams, kurie anksčiau augo po lempomis arba pavėsyje. Jų lapai nėra prisitaikę prie intensyvios ultravioletinės spinduliuotės. Staiga išnešus į lauką, per kelias valandas gali atsirasti nudegimų. Grūdinimas turėtų trukti bent kelias dienas, palaipsniui ilginant tiesioginės saulės laiką.
Tankus vandens salotų sąžalynas pats sukuria šešėlį. Viršutiniai augalai gauna daug šviesos, o mažesnės skrotelės apačioje pradeda tįsti ir silpti. Reguliarus retinimas leidžia šviesai pasiekti kiekvieno augalo centrą. Tai padeda išlaikyti taisyklingą lapų formą ir tolygų augimą.
Daugiau straipsnių šia tema
Apšvietimas patalpoje ir žiemą
Prie lango laikomos vandens salotos turėtų gauti kuo daugiau išsklaidytos dienos šviesos. Pietinis langas žiemą dažnai yra tinkamas, tačiau augalai neturėtų liestis prie šalto stiklo. Šiaurinėje pusėje natūralios šviesos paprastai nepakanka. Tamsiomis savaitėmis skrotelės pradeda plokštėti ir formuoti smulkesnius lapus.
Papildomam apšvietimui geriausia naudoti augalams skirtą lempą. Ji turi tolygiai apšviesti visą vandens paviršių, o ne tik vieną talpyklos kraštą. Per aukštai pakabinta lempa suteikia per mažai šviesos, o per žemai esanti gali kaitinti lapus. Tinkamas atstumas nustatomas stebint augalų reakciją ir lempos gamintojo rekomendacijas.
Apšvietimo trukmė turėtų imituoti normalią dieną ir naktį. Nuolatinė šviesa be tamsos periodo augalams nėra naudinga. Maždaug dvylikos ar keturiolikos valandų apšvietimas dažniausiai pakankamas aktyviam augimui palaikyti. Laikmatis padeda kasdien išlaikyti vienodą ritmą.
Patalpoje lempa ne tik apšviečia, bet ir gali šildyti vandens paviršių. Jeigu lapai pradeda sausėti, garavimas smarkiai padidėja arba vanduo tampa per šiltas, lempą reikia pakelti. Kartais geriau naudoti ilgesnį vidutinio intensyvumo apšvietimą nei trumpą labai stiprią šviesą. Svarbiausia yra stabilus režimas be staigių pokyčių.
Daugiau straipsnių šia tema
Šviesos trūkumo ir pertekliaus požymiai
Šviesos trūkstantys augalai formuoja platesnes, plonesnes ir labiau išsiskleidusias skroteles. Lapai praranda standumą, tampa blyškesni ir mažiau plaukuoti. Dukterinių augalų augimas sulėtėja arba visai sustoja. Tokiu atveju apšvietimą reikia didinti palaipsniui, kad lapai nepatirtų nudegimo.
Per silpnoje šviesoje šaknys kartais išauga ilgos, tačiau pati skrotelė lieka maža. Augalas stengiasi iš vandens paimti daugiau maisto medžiagų, bet negali jų efektyviai panaudoti be pakankamos šviesos. Papildomas tręšimas tokios problemos neišsprendžia. Pirmiausia reikia pagerinti apšvietimą ir tik tada vertinti maisto medžiagų poreikį.
Šviesos perteklių dažniausiai rodo pašviesėjusios, balkšvos arba rusvos dėmės ant viršutinių lapų. Pažeidimai atsiranda labiausiai apšviestoje pusėje ir išlieka net perkėlus augalą į pavėsį. Nauji lapai gali augti sveiki, jei sąlygos pakoreguojamos laiku. Smarkiai nudegusius lapus galima pašalinti, kai augalas jau formuoja naują skrotelės centrą.
Jeigu tiesioginė saulė kartu stipriai perkaitina vandenį, augalai gali vysti net ir stovėdami vandenyje. Šaknys šiltame, deguonies stokojančiame vandenyje nebegali normaliai funkcionuoti. Dalinis pavėsis, didesnis vandens tūris ir švelni aeracija padeda atkurti pusiausvyrą. Šviesos intensyvumas visada turi būti derinamas su temperatūra ir vandens kokybe.
