Ylalapio fliokso sodinimas ir dauginimas

Sodinimas yra vienas svarbiausių etapų, nulemiančių tolesnę ylalapio fliokso sveikatą ir augimo spartą. Šis augalas pasižymi gebėjimu greitai prisitaikyti prie naujos aplinkos, jei jam suteikiamos bazinės sąlygos. Tinkamai parinktas laikas ir paruošta dirva leidžia augalui suformuoti tvirtą šaknų sistemą dar iki pirmųjų didelių išbandymų. Sodinimo procesas nereikalauja sudėtingų įrankių, tačiau reikalauja kruopštumo ir agrotechninių taisyklių laikymosi. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti norint sėkmingai įkurdinti šį augalą savo sode.

Ankstyvas pavasaris laikomas idealiu laiku sodinti flioksus į nuolatinę vietą. Tuo metu dirva yra pakankamai drėgna, o temperatūra dar nėra per aukšta, todėl augalas patiria minimalų stresą. Pavasarį pasodinti augalai turi visą sezoną įsitvirtinti ir pasiruošti pirmajai žiemai. Jei pavasarį nespėjote, kitas palankus metas yra ankstyvas ruduo, kai vasaros karščiai nuslūgsta.

Prieš pradedant sodinimo darbus, būtina kruopščiai paruošti numatytą plotą. Pašalinkite visas daugiametes piktžoles su šaknimis, nes vėliau jas išravėti iš fliokso kilimo bus labai sunku. Dirvą perkasite ir, jei reikia, papildykite ją stambiu smėliu ar kompostu struktūrai pagerinti. Įsitikinkite, kad vieta nėra įdubusi, kur po lietaus galėtų kauptis vanduo.

Sodinimo duobė turėtų būti šiek tiek didesnė už augalo šaknų gniūžtę. Į duobę įpilkite šiek tiek vandens ir leiskite jam susigerti prieš įdedant augalą. Įstatykite flioksą taip, kad jis būtų tame pačiame gylyje, kuriame augo vazonėlyje. Užpilkite šaknis žeme ir švelniai prispauskite rankomis, kad neliktų oro tarpų.

Atstumas tarp sodinamų augalų priklauso nuo to, kaip greitai norite gauti vientisą kilimą. Rekomenduojama sodinti augalus 25–30 centimetrų atstumu vienas nuo kito. Nors iš pradžių atrodys, kad tarpai yra dideli, flioksai juos užpildys per vienerius ar dvejus metus. Per tankus sodinimas gali sukelti oro cirkuliacijos problemų ateityje.

Dauginimas dalijant kerą

Kero dalijimas yra paprasčiausias ir efektyviausias būdas padauginti jau turimus ylalapius flioksus. Šis metodas taip pat padeda atjauninti senus augalus, kurie prarado savo dekoratyvumą vidurinėje dalyje. Geriausia šią procedūrą atlikti iškart po žydėjimo arba anksti pavasarį prieš pasirodant naujiems ūgliams. Dalijimui rinkitės tik sveikus, bent trijų ar ketverių metų senumo augalus.

Pirmiausia atsargiai iškaskite visą augalą su dideliu žemių gniūžtu. Naudodami aštrų peilį arba kastuvą, padalykite kerą į kelias dalis taip, kad kiekviena turėtų pakankamai šaknų ir antžeminės dalies. Seną, sumedėjusią centrinę kero dalį geriausia išmesti, nes ji prastai prigyja. Jauni segmentai iš kraštų yra patys gyvybingiausi ir geriausiai tinka sodinimui.

Padalintas dalis sodinkite į iš anksto paruoštas vietas, laikydamiesi tų pačių taisyklių kaip ir naujiems augalams. Labai svarbu pirmosiomis savaitėmis po persodinimo palaikyti nuolatinę, bet ne perteklinę drėgmę. Nauji augalai turi sutelkti energiją į šaknų atkūrimą, todėl juos saugokite nuo tiesioginės vidurdienio saulės. Jei oras labai sausas, galite laikinai pridengti juos šviesia agroplėvele.

Šis dauginimo būdas leidžia greitai gauti didelį kiekį sodinamosios medžiagos be papildomų išlaidų. Be to, dalijimas skatina motininį augalą atsinaujinti ir augti dar vešliau. Tai puikus būdas dalintis augalais su kaimynais ar draugais. Reguliarus dalijimas užtikrina, kad jūsų flioksų kolekcija visada bus jauna ir sveika.

Dauginimas stiebo auginiais

Dauginimas auginiais reikalauja šiek tiek daugiau kantrybės, tačiau tai labai įdomus procesas. Šis metodas geriausiai tinka vasaros pradžioje, kai augalo ūgliai yra jauni ir lankstūs. Pasirinkite stiprius, sveikus ūglius, kurie dar neturi žiedų arba jie jau nužydėję. Auginiai turėtų būti apie 5–10 centimetrų ilgio, kad turėtų pakankamai energijos įsišaknijimui.

Apatinius lapelius nuo auginių atsargiai pašalinkite, palikdami tik viršutinę lapijos dalį. Auginius galite pamirkyti įsišaknijimą skatinančiuose stimuliatoriuose, nors flioksai neblogai šaknijasi ir be jų. Sodinami auginiai į lengvą durpių ir smėlio substratą arba specialų dauginimo gruntą. Įsitikinkite, kad bent du ar trys stiebo mazgai yra po žeme, nes būtent iš jų formuosis šaknys.

Vazonėlius su auginiais laikykite šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Drėgmė yra kritinis faktorius, todėl rekomenduojama sukurti mini šiltnamį naudojant permatomą gaubtą. Kasdien vėdinkite auginius, kad išvengtumėte pelėsio ar pūvimo procesų. Paprastai šaknys suformuojamos per tris ar keturias savaites, priklausomai nuo aplinkos sąlygų.

Kai pastebite naujus augimo požymius, tai ženklas, kad auginiai sėkmingai įsišaknijo. Pradėkite juos pamažu pratinti prie lauko sąlygų, kiekvieną dieną ilgindami gryno oro procedūras. Rudenį sustiprėjusius jaunuosius augalus galėsite perkelti į nuolatinę vietą sode. Tai ekonomiškas būdas sukurti didelius kilimus per santykinai trumpą laiką.

Dauginimas atlankomis

Dauginimas atlankomis yra natūraliausias būdas, kurį flioksas dažnai atlieka pats be žmogaus pagalbos. Kadangi šio augalo stiebai driekiasi žeme, bet kurioje vietoje, kur stiebas liečiasi su drėgna dirva, gali išaugti šaknys. Sodininkas gali šį procesą pagreitinti ir suvaldyti, parinkdamas tinkamiausius ūglius. Tai saugiausias dauginimo būdas, nes naujas augalas maitinasi iš motininio augalo iki pat atskyrimo.

Pasirinkite ilgą, sveiką ūglį ir prispauskite jį prie žemės metaline sąpala arba akmenuku. Vieta, kur stiebas liesis su žeme, turėtų būti šiek tiek įpjauta arba tiesiog apnuoginta nuo lapų. Užberkite šią vietą puriu dirvožemiu ir palaikykite drėgmę viso proceso metu. Geriausia tai daryti pavasarį arba vasaros pradžioje, kad iki rudens susiformuotų tvirta šaknų sistema.

Po kelių mėnesių patikrinkite, ar prispaustas ūglis jau turi savo šaknis. Jei šaknys stiprios, ūglį galite nukirpti nuo pagrindinio augalo, bet dar neperkelkite jo iš karto. Leiskite naujam augalui dar porą savaičių pagyventi savarankiškai toje pačioje vietoje. Tik po šio adaptacinio periodo jį galima atsargiai iškasti ir sodinti kitur.

Šis metodas idealiai tinka norint užpildyti tuščius tarpus esamame flioksų kilime. Taip pat tai geras būdas „pastumti” augalą reikiama kryptimi, jei jis auga netolygiai. Kadangi rizika prarasti augalą yra minimali, tai puikus pasirinkimas pradedantiesiems sodininkams. Svarbiausia – nuoseklus drėkinimas toje vietoje, kur formuojasi naujos šaknys.