Varpelioji enkija yra priskiriama prie vidutiniškai atsparių augalų, todėl Lietuvos klimato sąlygomis žiemojimas reikalauja tam tikro pasiruošimo. Nors suaugę krūmai gali ištverti gana žemą temperatūrą, jauni sodinukai ir vazonuose auginami egzemplioriai yra daug jautresni šalčiui. Sėkmingas žiemojimas priklauso ne tik nuo pačios temperatūros, bet ir nuo drėgmės kiekio dirvoje bei apsaugos nuo sausų žiemos vėjų. Teisingas paruošimas ramybės periodui užtikrina, kad pavasarį augalas prabus sveikas ir turės jėgų naujam augimo sezonui.
Pasiruošimas žiemai prasideda dar rudenį, palaipsniui mažinant laistymą, bet neleidžiant žemei visiškai perdžiūti. Labai svarbu nutraukti bet kokį tręšimą azoto trąšomis jau nuo rugpjūčio vidurio, kad nauji ūgliai spėtų sumedėti iki šalčių. Sumedėję ūgliai yra kur kas atsparesni neigiamai temperatūrai ir rečiau nušąla. Jei ruduo labai sausas, prieš pat užšąlant žemei krūmą būtina gausiai palaistyti, nes spygliuočiai ir visžaliai ar pusiau visžaliai augalai dažnai nukenčia ne nuo šalčio, o nuo išdžiūvimo. Vandens atsargos audiniuose padeda augalui išgyventi ilgus žiemos mėnesius, kai šaknys negali pasisavinti vandens.
Šaknų sistemos ir kamieno apsauga
Varpeliosios enkijos šaknys yra išsidėsčiusios paviršiuje, todėl jos yra pirmoji dalis, kuri gali nukentėti nuo stipraus įšalo. Storulnis mulčio sluoksnis yra pati efektyviausia apsauga, kurią galite suteikti savo augalui prieš žiemą. Tam geriausiai tinka pušų žievė, sausi lapai arba eglių šakos, kurios sukuriamos oro tarpą ir sulaiko šilumą. Mulčio sluoksnis turėtų būti bent 10–15 centimetrų storio ir dengti plotą, šiek tiek didesnį už krūmo lają. Pavasarį, kai žemė atitirpsta, šį sluoksnį reikės šiek tiek praretinti, kad šaknys gautų daugiau oro ir šilumos.
Jaunus augalus, kurie dar nėra gerai įsitvirtinę, rekomenduojama papildomai aprišti agrotekstile arba specialiais žiemos gaubtais. Ši danga saugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo kaitrios ankstyvo pavasario saulės, kuri gali pažadinti augalą per anksti. Be to, užuovėja yra kritiškai svarbi, nes stiprūs žiemos vėjai labai greitai išgarina drėgmę iš šakų, jas džiovindami. Galite pastatyti laikiną užtvarą iš nendrių ar medinių skydų, jei enkija auga atviroje, vėjuotoje vietoje. Svarbu, kad danga nebūtų per daug sandari, kad augalas nepradėtų šusti esant atlydžiams.
Vazoninių augalų priežiūra žiemą
Jei auginate enkiją vazone, jos žiemojimas reikalauja dar daugiau dėmesio, nes vazone žemė peršąla daug greičiau nei atvirame grunte. Geriausia būtų vazoną su augalu pernešti į vėsią, nešildomą patalpą, kur temperatūra laikosi apie nulį laipsnių. Jei tokios galimybės nėra, vazoną reikia kruopščiai apšiltinti putplasčiu, burbuline plėvele arba įkasti į žemę sode. Įkastas vazonas gauna natūralią žemės šilumą, todėl šaknys yra kur kas saugesnės nei paliktos ant paviršiaus. Nepamirškite karts nuo karto patikrinti drėgmės vazone, net ir žiemą, ypač jei jis stovi po stogeliu.
Daugiau straipsnių šia tema
Žiemojant patalpose, svarbu, kad jos būtų šviesios ir gerai vėdinamos, nes tamsa ir stovintis oras skatina pelėsio atsiradimą. Laistyti reikėtų labai saikingai, tik tiek, kad šaknų gniužulas visiškai neišdžiūtų iki dulkių būsenos. Per šilta patalpa gali priversti augalą pradėti augti per anksti, o tai išsekins jo atsargas ir pavasarį jis bus silpnas. Idealiomis sąlygomis enkija turėtų išlikti ramybės būsenoje iki pat kovo pabaigos ar balandžio pradžios. Stebėkite pumpurus – jei jie pradeda brinkti, vadinasi, temperatūra yra per aukšta ir reikia daugiau vėdinimo.
Pavasarinis awakening ir pavojai
Pavasaris yra apgaulingas metas, kai po pirmųjų šiltų dienų gali sugrįžti stiprios šalnos, galinčios sunaikinti jau pradėjusius skleistis pumpurus. Neskubėkite nuimti visų apsauginių dangų iš karto, darykite tai palaipsniui, leisdami augalui priprasti prie aplinkos pokyčių. Geriausia apsaugas nuimti debesuotą dieną, kad ryški pavasario saulė nenudegintų jautrių, prie šviesos atpratusių dalių. Jei prognozuojamos stiprios pavasarinės šalnos, krūmą vėl laikinai apdenkite nakčiai agrotekstile. Tai padės išsaugoti būsimus žiedus, kurie formuojasi anksti pavasarį.
Atidengus augalą, patikrinkite šakelių būklę – nušalusios dalys paprastai būna tamsios, susiraukšlėjusios ir neelastingos. Jas reikėtų išpjauti iki sveikos medienos, kad augalas neeikvotų energijos jų bandymui atstatyti. Pirmasis laistymas pavasarį turėtų būti atliekamas su drungnu vandeniu, kuris padės greičiau atšildyti šaknų zoną. Jei matote, kad augalas sunkiai prabunda, galite panaudoti purškiamus augimo stimuliatorius, kurie suteiks jam papildomą postūmį. Kantrus pavasarinis perėjimas yra paskutinis sėkmingo žiemojimo etapas.
