Nors svyrančiosios pelargonijos dažnai auginamos kaip vienmetės gėlės, jos iš prigimties yra daugiamečiai augalai. Tinkamai suorganizuotas žiemojimas leidžia išsaugoti mėgstamas veisles ir kitais metais džiaugtis dar vešlesniais krūmais. Šis procesas reikalauja specifinio temperatūros ir drėgmės režimo, kad augalas galėtų pailsėti ir sukaupti jėgų naujam sezonui. Šiame vadove aptarsime, kaip sėkmingai išlaikyti šias gėles per šalčiausią metų laikotarpį.
Pasiruošimas ramybės periodui
Ruoštis žiemojimui reikia pradėti dar rudenį, kai naktinės temperatūros pradeda kristi žemiau dešimties laipsnių. Tai signalas augalui, kad aktyvusis augimo sezonas eina į pabaigą ir reikia ruoštis poilsiui. Pirmiausia reikėtų nutraukti bet kokį tręšimą azoto turinčiomis trąšomis, kurios skatina jaunų ūglių augimą. Tokiu būdu augalas suspės šiek tiek sumedėti ir taps atsparesnis nepalankioms sąlygoms patalpose.
Prieš nešant augalus į vidų, būtina atlikti kruopštų genėjimą, pašalinant visus žiedynus ir pumpurus. Sutrumpinkite ūglius bent per pusę arba palikite apie penkiolika centimetrų nuo šaknų kaklelio, priklausomai nuo veislės. Tai sumažina garinimo paviršių ir leidžia augalui lengviau išgyventi šviesos trūkumą žiemą. Pašalinkite visus sudžiūvusius, pažeistus ar ligotus lapus, kad į žiemojimo vietą neatsineštumėte kenkėjų.
Kitas svarbus žingsnis – profilaktinis apdorojimas nuo kenkėjų ir grybelinių ligų. Net jei augalas atrodo sveikas, šiltame kambaryje gali staiga išplisti pasislėpę amarai ar voratinklinės erkės. Galite naudoti švelnius insekticidus arba tiesiog kruopščiai nuplauti augalą muilo tirpalu. Leiskite augalams pilnai išdžiūti gryname ore prieš perkeldami juos į galutinę žiemojimo vietą.
Patikrinkite vazono žemę – ji neturėtų būti permirkusi, bet ir ne visiškai perdžiūvusi. Jei rudenį buvo daug lietaus, leiskite substratui šiek tiek pradžiūti uždengtoje vietoje lauke. Perteklinė drėgmė žiemojimo pradžioje dažnai sukelia stiebo puvimą, kuris yra viena pagrindinių augalų žūties priežasčių žiemą. Tinkamai paruoštas augalas turi kur kas daugiau šansų sėkmingai sulaukti pavasario saulės.
Daugiau straipsnių šia tema
Idealios žiemojimo sąlygos
Svyrančiosios pelargonijos geriausiai žiemoja vėsioje ir šviesioje patalpoje, kur temperatūra svyruoja tarp penkių ir dvylikos laipsnių šilumos. Tai gali būti įstiklintas balkonas, nešildomas šviesus rūsys, garažas su langu arba vėsi laiptinė. Tokiomis sąlygomis augalo metabolizmas sulėtėja iki minimumo, bet nenutrūksta fotosintezė. Jei patalpa bus per šilta, augalas pradės auginti silpnus, ištįsusius ūglius, kurie jį tik sekina.
Šviesa yra kritinis faktorius net ir ramybės būsenoje esančiam augalui. Nors kai kurie sodininkai sėkmingai žiemoja pelargonijas tamsiuose rūsiuose, šviesoje išlaikyti augalai pavasarį atsigauna kur kas greičiau. Jei vietos ant palangės trūksta, galima naudoti specialų augalų apšvietimą kelias valandas per parą. Svarbu, kad augalai nesiliestų prie šaltų lango stiklų, nes tai gali sukelti audinių nušalimą.
Vėdinimas patalpoje, kurioje žiemoja gėlės, yra būtinas, kad nesikauptų stovintis, drėgnas oras. Tačiau saugokite augalus nuo tiesioginių skersvėjų ir šalto oro gūsių iš atviro lango. Pelargonijos yra jautrios staigiems temperatūros svyravimams, kurie gali išprovokuoti ligų protrūkį. Minimalus oro judėjimas padeda išlaikyti augalus sausus ir sveikus per visą tamsųjį periodą.
Dauguma šiuolaikinių butų yra per šilti sėkmingam žiemojimui be papildomų priemonių. Jei neturite vėsios vietos, pastatykite vazonus kuo arčiau lango stiklo ir atitverkite juos nuo radiatoriaus šilumos. Galite naudoti specialius ekranus ar tiesiog plėvelę, kuri neleis kilti šiltam orui tiesiai prie augalų. Nors tai nėra idealu, toks būdas yra geresnis nei laikyti gėles normalioje kambario temperatūroje.
Daugiau straipsnių šia tema
Priežiūra žiemos mėnesiais
Laistymas žiemą turėtų būti atliekamas itin taupiai, tik tada, kai žemė vazone išdžiūsta beveik pilnai. Pakanka sudrėkinti substratą kartą per dvi ar tris savaites, priklausomai nuo patalpos vėsumo. Vanduo turi būti kambario temperatūros, kad nesukeltų šoko lėtai veikiančioms šaknims. Niekada nepalikite vandens padėkle – jo perteklius žiemą yra didžiausias priešas, sukeliantis momentinį puvimą.
Tręšimas ramybės periodu yra griežtai draudžiamas, nes augalui nereikia papildomų maisto medžiagų. Bet koks skatinimas augti esant mažam šviesos kiekiui baigsis augalo išeikvojimu ir silpnumu. Jei pastebite, kad lapai šviesėja ar gelsta, tai dažniausiai yra dėl šviesos trūkumo, o ne dėl bado. Kantriai laukite pavasario, kai natūralus šviesos kiekis pradės didėti ir bus galima grįžti prie mitybos plano.
Reguliariai apžiūrėkite savo augalus ir pašalinkite bet kokius pageltusius ar sudžiūvusius lapelius. Tai padeda išlaikyti higieną ir užkerta kelią grybelinių sporų kaupimuisi ant mirštančių audinių. Jei pamatysite kenkėjus, nedelsdami izoliuokite užkrėstą vazoną ir imkitės gydymo priemonių. Žiemą problemos plinta lėčiau, tačiau jos gali padaryti didelę žalą dėl nusilpusio augalo imuniteto.
Jei ūgliai pradėjo neproporcingai tįsti, galite juos šiek tiek patrumpinti, bet nepersistenkite. Geriau palikti pagrindinį genėjimą pavasariui, kai augalas turės jėgų greitai užgydyti žaizdas. Žiemą kiekviena didesnė žaizda yra potencialūs vartai infekcijai patekti į augalo vidų. Minimalus kišimasis į augalo ramybę yra geriausia strategija iki pat vasario pabaigos.
Augalo pažadinimas pavasarį
Kai dienos pradeda pastebimai ilgėti, paprastai vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, laikas pradėti budinti pelargonijas. Perkelkite jas į šiltesnę vietą ir pradėkite dažniau laistyti, skatindami naujų ūglių augimą. Tai taip pat puikus metas persodinti augalus į šviežią substratą, nes senoji žemė per metus paprastai būna išsekusi. Naujas vazonas ir derlinga žemė suteiks augalui visą reikiamą energiją startui.
Persodinimo metu šiek tiek patrumpinkite per ilgas ar apmirusias šaknis, kad paskatintumėte jų atsinaujinimą. Po persodinimo augalą palaistykite, tačiau su tręšimu palaukite kelias savaites, kol jis prigis. Kai pamatysite pirmus ryškiai žalius naujus lapelius, galite pradėti naudoti silpną trąšų tirpalą. Svyrančiosios pelargonijos pavasarį labai greitai atgauna formą ir pradeda intensyviai šakotis.
Šiame etape atliekamas galutinis pavasarinis genėjimas, formuojant būsimo krūmo karkasą. Pašalinkite visus per žiemą išaugusius silpnus ir šviesius ūglius, nes jie vis tiek neduos gausaus žydėjimo. Nugnybkite pagrindinių ūglių viršūnėles, kad augalas taptų kuo tankesnis ir turėtų daugiau vietų žiedynams formuotis. Kuo anksčiau pradėsite formavimą, tuo gražesnį ir simetriškesnį augalą turėsite vasaros pradžioje.
Prieš nešant augalus į lauką nuolatiniam auginimui, juos būtina grūdinti. Pradėkite nuo kelių valandų lauke šviesią, šiltą dieną, vengdami tiesioginės saulės ir stipraus vėjo. Kasdien ilginkite buvimo lauke laiką, kol augalai pripras prie lauko sąlygų skirtumų. Tik įsitikinę, kad naktinės šalnos nebegresia, galite saugiai palikti savo išsaugotas pelargonijas puošti balkonus.
