Svyrančio eschinanto sodinimas ir dauginimas yra darbai, kuriuos verta atlikti apgalvotai, nes šis augalas turi jautrias, orą mėgstančias šaknis. Jis geriausiai auga ne sunkioje, suspaustoje žemėje, o puriame mišinyje, kuriame vanduo neužsistovi. Dauginant galima greitai atnaujinti senesnį kerą, užsiauginti tankesnį augalą arba išsaugoti gražią veislę. Sėkmę dažniausiai lemia švara, tinkamas laikas, švelnus drėgmės palaikymas ir kantrybė.
Tinkamas laikas sodinti ir persodinti
Geriausias metas sodinti arba persodinti svyrantį eschinantą yra pavasaris. Tuo metu augalas pradeda aktyviau augti, todėl lengviau atsistato po šaknų pajudinimo. Persodinimas vasaros pradžioje taip pat galimas, jei augalas sveikas ir nėra karščio bangos. Rudenį ir žiemą šį darbą geriau atidėti, nebent substratas aiškiai blogas arba šaknys pūva.
Jaunus augalus galima persodinti dažniau, nes jų šaknys greičiau užpildo vazoną. Suaugusiems augalams pakanka persodinimo kas dvejus ar trejus metus. Kartais užtenka pakeisti tik dalį seno substrato viršuje, jei šaknų sistema dar turi pakankamai vietos. Svarbiausia neperkelti augalo į per didelį vazoną, nes tai didina užmirkimo riziką.
Prieš persodinant verta gerai apžiūrėti ūglius ir lapus. Jei augalas silpnas, apniktas kenkėjų arba neseniai patyrė stresą, pirmiausia reikia stabilizuoti jo būklę. Persodinimas nėra vaistas nuo visų problemų ir kartais tik dar labiau išsekina augalą. Išimtis taikoma tik tada, kai substratas akivaizdžiai supuvęs, per šlapias arba šaknys jau pradėjusios gesti.
Persodinimo dieną substratas turėtų būti lengvai drėgnas, bet ne permirkęs. Per sausas šaknų gumulas byra ir labiau pažeidžia smulkias šakneles. Per šlapias gumulas sunkiai išsiima ir gali susispausti į tankią masę. Švelnus darbas rankomis paprastai yra saugesnis nei šiurkštus šaknų purtymas ar peiliu atliekamas dalijimas.
Daugiau straipsnių šia tema
Substrato paruošimas ir vazono pasirinkimas
Svyrančiam eschinantui tinkamas substratas turi būti laidus, purus ir ilgai neužmirkstantis. Gera bazė yra kokybiška kambarinių augalų žemė, į kurią įmaišoma perlito, smulkios pušų žievės ir kokosų pluošto. Perlitas pagerina oro patekimą prie šaknų, o žievė suteikia mišiniui struktūros. Kokosų pluoštas padeda išlaikyti nedidelį, tolygų drėgmės kiekį.
Jei substratas suspaudžiamas delne ir lieka kietas gumulas, jis per sunkus. Tinkamas mišinys turi lengvai byrėti ir greitai praleisti vandenį. Tai ypač svarbu pakabinamuose vazonuose, kuriuose substratas kartais džiūsta netolygiai. Geras mišinys leidžia augalui gauti vandens, bet nepalieka šaknų be oro.
Vazonas turi būti tik šiek tiek didesnis už šaknų gumulą. Didelis indas gali atrodyti patogus, tačiau jis sulaiko per daug drėgmės. Kai šaknys dar neužėmusios viso tūrio, nepanaudotas substratas ilgai lieka šlapias. Tokios sąlygos skatina šaknų puvinį ir silpnina augalą.
Drenažo angos yra būtinos. Ant dugno galima dėti ploną keramzito sluoksnį, tačiau jis nepakeičia laidžios žemės. Jei virš keramzito supilamas tankus substratas, vanduo vis tiek gali užsistovėti šaknų zonoje. Dėl to svarbiausia yra viso mišinio struktūra, o ne vien dekoratyvus drenažo sluoksnis indo apačioje.
Dauginimas auginiais
Svyrantis eschinantas dažniausiai dauginamas stiebo auginiais. Tam parenkami sveiki, ne per jauni ir ne visiškai sumedėję ūgliai. Auginys paprastai pjaunamas taip, kad turėtų kelis lapų mazgus. Apatiniai lapai pašalinami, kad jų neliktų substrate ir jie nepradėtų pūti.
Pjūvį geriausia atlikti švariu, aštriu įrankiu. Bukas įrankis traiško audinius ir didina infekcijos riziką. Auginį galima trumpai pradžiovinti, kad pjūvio vieta šiek tiek užsitrauktų. Jei naudojamas šaknų formavimą skatinantis preparatas, jo reikia labai mažai, nes per didelis kiekis gali sudirginti audinius.
Įsišaknijimui tinka labai purus mišinys iš perlito, kokosų pluošto ir lengvos žemės. Kai kurie augintojai šaknydina ir vandenyje, tačiau perkelti tokius auginius į substratą reikia atsargiai. Vandens šaknys būna trapesnės ir ne visada greitai prisitaiko prie oro turtingo mišinio. Substrate šaknijami auginiai dažnai suformuoja tvirtesnę šaknų sistemą.
Auginiai turi būti laikomi šviesioje, šiltoje vietoje be tiesioginės saulės. Substratas turi būti vos drėgnas, bet ne šlapias. Per didelė drėgmė ir prasta ventiliacija lengvai sukelia puvinį. Nedidelis skaidrus gaubtas gali padėti palaikyti drėgmę, tačiau jį reikia kasdien pravėdinti.
Jaunų augalų priežiūra po įsišaknijimo
Kai auginiai pradeda leisti naujus lapus, tai dažnai rodo, kad šaknys jau formuojasi. Vis dėlto nereikėtų jų iš karto traukti iš substrato ir tikrinti. Šaknys labai trapios, todėl smalsumas gali pakenkti labiau nei padėti. Geriau stebėti bendrą augalo tvirtumą ir naujo augimo kokybę.
Įsišaknijusius auginius galima sodinti po kelis į vieną vazoną. Taip greičiau suformuojamas tankus, dekoratyvus keras. Vienas auginys taip pat gali augti sėkmingai, bet jam prireiks daugiau laiko, kad atrodytų vešlus. Sodinant kelis auginius svarbu nepergrūsti vazono, kad tarp stiebų išliktų oro judėjimas.
Pirmąsias savaites po pasodinimo tręšti nereikia. Jaunos šaknys turi priprasti prie substrato ir pradėti aktyviai veikti. Trąšos per anksti gali nudeginti švelnius šaknų galiukus. Kai matomas stabilus naujas augimas, galima pradėti labai silpną tręšimą.
Jaunus augalus verta anksti formuoti. Lengvas ūglių viršūnių patrumpinimas skatina šakojimąsi ir tankesnį augimą. Tačiau nereikia skubėti smarkiai genėti, kol augalas dar silpnas. Geriausia leisti jam sustiprėti, o formavimą atlikti palaipsniui per kelis augimo mėnesius.
