Sparnuotosios tunbergijos laistymas ir tręšimas

Tinkamas laistymas ir subalansuotas tręšimas yra du pamatiniai stulpai, ant kurių laikosi vešlus ir gausiai žydintis sparnuotosios tunbergijos auginimas. Šis greitai augantis vijoklis per trumpą laiką suformuoja didelę lapų masę ir daugybę žiedų, todėl jam reikia nuolatinio vandens ir maisto medžiagų papildymo. Būtent dėl šios priežasties ignoruojant ar netinkamai atliekant šias procedūras, augalas gali greitai prarasti savo dekoratyvumą, pradėti gelsti ar net nustoti žydėti. Supratimas, kada ir kiek laistyti bei kokias trąšas naudoti skirtingais augimo etapais, yra esminis norint atskleisti visą šio nuostabaus augalo potencialą. Teisinga priežiūra užtikrins, kad Jūsų juodaakė zuzana džiugins akį nuo vasaros pradžios iki pat rudens.

Vanduo yra gyvybiškai svarbus visiems augalams, o sparnuotajai tunbergijai – ypač. Dėl savo didelių lapų ir intensyvaus augimo ji išgarina didelį kiekį drėgmės, todėl dirvožemis turi būti nuolat šiek tiek drėgnas. Tačiau svarbu rasti aukso viduriuką, nes tiek drėgmės trūkumas, tiek jos perteklius gali būti žalingas. Perdžiūvimas sukelia stresą, dėl kurio gali kristi lapai ir žiedai, o užmirkimas provokuoja šaknų puvinį ir kitas grybelines ligas. Todėl reguliarus, bet apgalvotas laistymas yra būtinas.

Tręšimas yra ne mažiau svarbus. Dirvožemyje esančių maisto medžiagų greitai augančiai tunbergijai dažnai nepakanka, ypač jei ji auginama vazone, kur maisto medžiagų kiekis yra ribotas. Trąšos aprūpina augalą būtinais makro- ir mikroelementais, kurie reikalingi lapų augimui, žiedų formavimuisi ir bendram augalo atsparumui. Tinkamų trąšų pasirinkimas ir naudojimas pagal augalo poreikius yra raktas į ilgą ir gausų žydėjimą.

Labai svarbu atsižvelgti į tai, kad augalo poreikiai keičiasi priklausomai nuo jo augimo stadijos ir aplinkos sąlygų. Jaunam daigui reikia kitokio maisto medžiagų balanso nei suaugusiam, gausiai žydinčiam augalui. Taip pat vandens poreikis karštą ir saulėtą dieną bus daug didesnis nei vėsią ir apsiniaukusią. Gebėjimas stebėti augalą ir reaguoti į jo siunčiamus signalus yra tikro sodininko meistriškumo požymis.

Laistymo pagrindai

Pagrindinė sparnuotosios tunbergijos laistymo taisyklė – palaikyti nuolatinę, tolygią dirvožemio drėgmę. Tai reiškia, kad dirva neturi nei visiškai išdžiūti, nei būti permirkusi. Geriausias būdas patikrinti, ar augalui reikia vandens, yra pirštu paliesti viršutinį dirvožemio sluoksnį. Jei 2-3 cm gylyje jaučiate, kad žemė yra sausa, atėjo laikas laistyti. Venkite laistyti pagal griežtą grafiką, pavyzdžiui, kas antrą dieną, nes vandens poreikis labai priklauso nuo oro sąlygų.

Laistyti geriausia anksti ryte arba vėlai vakare. Laistant ryte, augalas gauna drėgmės visai dienai, o vakarinis laistymas leidžia vandeniui gerai įsigerti į dirvą per naktį, sumažinant garavimą. Venkite laistyti vidurdienį, ypač saulėtą dieną. Vandens lašai, patekę ant lapų, veikia kaip maži lęšiai ir gali sukelti nudegimus. Be to, karštą dieną didelė dalis vandens tiesiog išgaruoja nespėjusi pasiekti šaknų.

Laistydami stenkitės lieti vandenį tiesiai ant dirvožemio, aplink augalo pagrindą, o ne ant lapų ir žiedų. Nuolatinis lapų drėkinimas, ypač jei nėra geros oro cirkuliacijos, gali sudaryti palankias sąlygas plisti grybelinėms ligoms, tokioms kaip miltligė. Naudokite kambario temperatūros, nusistovėjusį vandenį. Šaltas vandentiekio vanduo gali sukelti šaknims stresą.

Laistyti reikia gausiai, kad sudrėktų visas šaknų gumulas. Jei auginate augalą vazone, laistykite tol, kol vandens perteklius pradės tekėti pro drenažo skyles. Tai užtikrins, kad sudrėko visas substratas. Po laistymo praėjus maždaug pusvalandžiui, išpilkite vandens perteklių iš lėkštutės po vazonu. Ilgai stovintis vanduo lėkštutėje yra viena dažniausių šaknų puvinio priežasčių.

Vandens poreikis skirtingais augimo etapais

Vandens poreikis sparnuotajai tunbergijai nėra vienodas viso jos gyvenimo ciklo metu. Jauniems daigeliams, ypač po persodinimo, reikia nuolatinės, bet saikingos drėgmės. Jų šaknų sistema dar silpna, todėl svarbu neleisti dirvožemiui išdžiūti, bet ir neperlieti, kad jaunos šaknelės nepradėtų pūti. Šiame etape dirva turi būti nuolat šiek tiek drėgna, panašiai kaip išgręžta kempinė.

Aktyvaus augimo ir žydėjimo laikotarpiu, kuris paprastai būna vasaros viduryje, augalas sunaudoja daugiausiai vandens. Didelė lapų masė, intensyvus naujų ūglių augimas ir gausus žiedų formavimas reikalauja didelių drėgmės resursų. Karštomis ir saulėtomis dienomis tunbergiją, ypač auginamą vazone, gali tekti laistyti net du kartus per dieną – ryte ir vakare. Atidžiai stebėkite augalą: jei lapai pradeda vysti, tai aiškus ženklas, kad jam trūksta vandens.

Artėjant rudeniui, kai dienos trumpėja ir temperatūra krenta, augalo augimo tempas lėtėja. Atitinkamai, mažėja ir vandens poreikis. Šiuo laikotarpiu laistymą reikia palaipsniui retinti. Per gausus laistymas rudenį gali pakenkti, nes drėgmės perteklius vėsiame ore gali išprovokuoti grybelines ligas. Laistykite tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis spėja išdžiūti.

Jei nusprendėte tunbergiją laikyti per žiemą patalpoje, laistymas turi būti minimalus. Augalui esant ramybės būsenoje, vėsioje patalpoje, jo gyvybiniai procesai labai sulėtėja. Laistyti reikėtų tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų šaknų gumulas – maždaug kartą per 2-4 savaites, priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės. Pavasarį, atsinaujinus augimui, laistymą vėl reikia palaipsniui didinti.

Tręšimo svarba ir pagrindiniai principai

Sparnuotoji tunbergija yra „alkanas” augalas, kuriam intensyvios vegetacijos metu reikia reguliaraus papildomo maitinimo. Tręšimas aprūpina augalą trimis pagrindiniais makroelementais: azotu (N), fosforu (P) ir kaliu (K), taip pat kitais būtinais mikroelementais. Azotas yra atsakingas už žaliosios masės – lapų ir stiebų – augimą. Fosforas skatina šaknų sistemos vystymąsi ir gausų žiedų formavimąsi. Kalis stiprina augalo audinius, didina atsparumą ligoms ir nepalankioms sąlygoms.

Tręšti reikėtų pradėti praėjus maždaug 2-3 savaitėms po daigų persodinimo į nuolatinę vietą, kai jie jau gerai prigyja. Vegetacijos pradžioje, kol augalas aktyviai augina lapus ir stiebus, galima naudoti subalansuotas trąšas arba trąšas su šiek tiek didesniu azoto kiekiu. Tačiau kai tik pasirodo pirmieji žiedpumpuriai, reikėtų pereiti prie trąšų, skirtų žydintiems augalams, kuriose dominuoja fosforas ir kalis.

Tręšti reikėtų reguliariai, bet saikingai. Paprastai aktyvaus augimo ir žydėjimo metu (nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos) tunbergija tręšiama kas 10-14 dienų skystomis trąšomis, jas ištirpinant laistymo vandenyje. Svarbu griežtai laikytis gamintojo nurodytų dozavimo rekomendacijų. Per didelė trąšų koncentracija gali „sudeginti” augalo šaknis ir padaryti daugiau žalos nei naudos.

Visada tręškite tik drėgną dirvožemį. Niekada netręškite išdžiūvusio augalo, nes tai gali smarkiai pažeisti jo šaknis. Pirmiausia palaistykite augalą švariu vandeniu, o tik po to – trąšų tirpalu. Rudenį, lėtėjant augimui, tręšimą reikia retinti, o nuo rugsėjo vidurio – visiškai nutraukti, leidžiant augalui palaipsniui ruoštis ramybės periodui. Per žiemą laikomų augalų tręšti nereikia.

Tinkamų trąšų pasirinkimas

Rinkoje yra didelis trąšų pasirinkimas, todėl svarbu žinoti, kurios geriausiai tinka sparnuotajai tunbergijai. Patogiausia naudoti skystas kompleksines mineralines trąšas, skirtas žydinčioms balkono ar lauko gėlėms. Jose paprastai būna subalansuotas NPK (azoto, fosforo, kalio) santykis, pritaikytas žydėjimui skatinti, pavyzdžiui, 10-30-20. Visada patikrinkite trąšų sudėtį etiketėje.

Geras pasirinkimas yra ir vandenyje tirpūs trąšų milteliai ar granulės. Jie veikia panašiai kaip skystos trąšos ir yra patogūs naudoti. Taip pat galima rinktis ilgo veikimo trąšas granulių ar lazdelių pavidalu. Tokias trąšas įmaišius į substratą sodinimo metu, jos palaipsniui išskiria maisto medžiagas per kelis mėnesius. Tai patogus sprendimas tiems, kurie neturi laiko ar pamiršta reguliariai tręšti, tačiau skystos trąšos leidžia geriau kontroliuoti maisto medžiagų tiekimą pagal augalo poreikius.

Be mineralinių trąšų, tunbergija puikiai reaguoja ir į organines trąšas. Prieš sodinimą dirvą galima praturtinti kompostu ar gerai perpuvusiu mėšlu. Vegetacijos metu augalą galima laistyti biohumuso ar dilgėlių raugo tirpalu. Organinės trąšos ne tik maitina augalą, bet ir gerina dirvožemio struktūrą bei skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Geriausių rezultatų galima pasiekti derinant mineralines ir organines trąšas.

Svarbu stebėti augalo išvaizdą, kuri gali signalizuoti apie tam tikrų elementų trūkumą ar perteklių. Pavyzdžiui, jei lapai gelsta, bet gyslos lieka žalios (chlorozė), tai gali rodyti geležies trūkumą. Jei augalas vešliai augina lapus, bet nežydi, tai gali būti azoto pertekliaus ženklas. Tokiu atveju reikia koreguoti tręšimo planą, parenkant tinkamesnės sudėties trąšas.

Dažniausios laistymo ir tręšimo klaidos

Viena iš dažniausių klaidų yra nereguliarus laistymas. Leisti dirvožemiui visiškai išdžiūti, o po to gausiai perlieti, sukelia augalui didelį stresą. Toks „sausrų ir potvynių” ciklas kenkia šaknims ir gali sukelti lapų bei žiedų kritimą. Stenkitės palaikyti kuo tolygesnę dirvožemio drėgmę, laistydami reguliariai ir saikingai.

Kita dažna problema – perlaistymas. Ypač auginant augalus vazonuose be drenažo skylių ar su prastu drenažu, vanduo užsistovi ir šaknys pradeda dusti bei pūti. Šaknų puvinys yra viena pavojingiausių ligų, nuo kurios augalą išgelbėti dažnai būna sunku. Visada įsitikinkite, kad vandens perteklius gali laisvai ištekėti, ir niekada nepalikite vazono stovėti vandenyje.

Tręšimo srityje didžiausia klaida yra pertręšimas. Daugiau nereiškia geriau. Per didelė trąšų koncentracija gali negrįžtamai pažeisti šaknis. Visada laikykitės gamintojo rekomendacijų, o jei abejojate, geriau naudokite šiek tiek silpnesnį tirpalą. Taip pat svarbu atsiminti, kad sergančių ar ką tik persodintų augalų tręšti negalima – pirmiausia leiskite jiems atsigauti.

Taip pat klaida yra naudoti netinkamos sudėties trąšas. Kaip minėta, azoto perteklius skatins lapų augimą žydėjimo sąskaita. Todėl žydėjimo laikotarpiu būtina rinktis trąšas su didesniu fosforo ir kalio kiekiu. Stebėkite savo augalą ir koreguokite priežiūrą pagal jo poreikius – tai geriausias būdas išvengti klaidų ir džiaugtis sveiku bei gražiu augalu.

📷  Forest & Kim Starr, CC BY 3.0, via Wikimedia Commons