Smidrų sodinimas ir dauginimas

Smidrų sodinimas yra vienas svarbiausių žingsnių, nulemiantis visos plantacijos sėkmę ilgiems metams į priekį. Kadangi tai daugiamečiai augalai, klaidos, padarytos sodinimo metu, gali būti sunkiai ištaisomos vėliau arba netgi sužlugdyti visą sumanymą. Pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą vietą, kurioje būtų pakankamai saulės ir gera dirvožemio struktūra, užtikrinanti vandens nutekėjimą. Šis procesas prasideda nuo kruopštaus dirvos paruošimo ir kokybiškos sodinamosios medžiagos pasirinkimo, kas yra sveiko augimo pagrindas.

Geriausias laikas sodinti smidrus yra ankstyvas pavasaris, kai dirva pakankamai įšyla, bet augalai dar nepradėjo intensyvios vegetacijos. Kai kuriuose regionuose galima sodinti ir rudenį, tačiau pavasarinis sodinimas paprastai garantuoja geresnį prigijimo procentą. Svarbu, kad šaknys neišdžiūtų nuo iškasimo iki pasodinimo, todėl jas rekomenduojama laikyti drėgnai. Jei sodinukai įsigyti iš anksto, juos reikia laikyti vėsioje vietoje iki pat perkėlimo į nuolatinę vietą.

Sodinimo vieta turi būti visiškai išvalyta nuo daugiamečių piktžolių, kurios gali tapti didžiule problema vėliau. Kadangi smidrai nemėgsta perkeliamų, vieta turi būti parinkta galutinai ir apgalvotai. Idealu, jei dirva buvo ruošiama dar praėjusį rudenį, įterpiant organinių trąšų ir kalkių, jei to reikalauja pH lygis. Tinkamai paruošta dirva leidžia augalo šaknims greitai plėstis ir įsitvirtinti naujoje aplinkoje be streso.

Sodinant didesnius plotus, svarbu išlaikyti tinkamus atstumus tarp eilių ir tarp pačių augalų eilėje. Paprastai tarpueiliai turėtų būti apie vieną metrą pločio, kad būtų patogu prižiūrėti ir vėdinti krūmus. Eilėje augalai sodinami kas 30–40 centimetrų, priklausomai nuo veislės energingumo ir auginimo būdo. Per tankus sodinimas gali skatinti ligų plitimą dėl prastos oro cirkuliacijos tarp suaugusių augalų masės.

Sodinimo technika ir gylis

Smidrai tradiciškai sodinami į specialiai iškastas vagas, kurių gylis siekia apie 20–30 centimetrų. Vagos dugne suformuojamas nedidelis kaupelis iš purios žemės ir komposto mišinio, ant kurio išskleidžiamos augalo šaknys. Šaknys turi būti nukreiptos žemyn ir tolygiai paskirstytos į visas puses, primenant aštuonkojį. Tai leidžia augalui stabiliai įsitvirtinti ir geriau pasisavinti drėgmę bei maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių.

Užpylus šaknis pirmąja žemės porcija, jos turėtų būti padengtos vos 5–8 centimetrų sluoksniu. Svarbu nepalikti oro tarpų aplink šaknis, todėl žemę reikia švelniai prispausti rankomis. Vėliau, augalui augant ir leidžiant ūglius, vaga pamažu užpildoma žemėmis iki pat paviršiaus. Tokia technika apsaugo šaknų sistemą nuo temperatūros svyravimų ir leidžia formuotis ilgiems, tiesiems ūgliams.

Nerekomenduojama sodinti per giliai, nes jauniems ūgliams bus sunku prasimušti į paviršių, ypač sunkesnėse dirvose. Kita vertus, per seklus sodinimas padidina šaknų nušalimo riziką žiemą ir daro augalą mažiau stabilų vėjuotu oru. Aukso vidurys priklauso nuo dirvožemio tipo: smėlingose dirvose sodinama kiek giliau, o molingose – sekliau. Tikslus gylio parinkimas yra vienas iš meistriškumo požymių smidrų auginime.

Po pasodinimo augalus būtina gausiai palaistyti, kad žemė gerai priglustų prie šaknų. Mulčiavimas iš karto po sodinimo padeda išlaikyti reikiamą drėgmės lygį ir apsaugo nuo pirmųjų piktžolių. Pirmaisiais mėnesiais po pasodinimo drėgmė yra kritinis faktorius, todėl negalima leisti dirvai visiškai išdžiūti. Stebėkite augimo progresą ir būkite pasiruošę papildyti vagas žemėmis, kai tik pasirodys pirmieji žali ūgliai.

Dauginimas sėklomis ir jų stratifikacija

Smidrų dauginimas sėklomis yra ilgesnis procesas nei sodinimas šaknų gumbais, tačiau jis leidžia gauti didelį kiekį sodinukų pigiau. Sėklos turėtų būti sėjamos į vazonėlius arba specialias lysves dar anksti pavasarį, užtikrinant šiltą aplinką. Kadangi sėklos dygsta lėtai ir netolygiai, jas prieš sėją rekomenduojama pamirkyti šiltame vandenyje. Kai kuriais atvejais reikalinga stratifikacija, kad būtų nutrauktas sėklos ramybės būsenos periodas.

Pasėjus sėklas, reikia apsišarvuoti kantrybe, nes pirmieji daigai gali pasirodyti tik po kelių savaičių. Jauni daigeliai yra labai jautrūs šalčiui ir drėgmės trūkumui, todėl reikalauja nuolatinės priežiūros šiltnamyje ar ant palangės. Kai jie pasiekia 10–15 centimetrų aukštį, juos galima pradėti pratinti prie lauko sąlygų. Tik sustiprėję ir suformavę nedidelę šaknų sistemą, jie bus pasiruošę perkėlimui į darželį ar nuolatinę vietą.

Auginant iš sėklų, pirmaisiais metais augalai bus maži ir gležni, todėl jų negalima pjauti. Tai metai, skirti šaknų masės auginimui, todėl visos pastangos turi būti nukreiptos į tręšimą ir laistymą. Rudenį sėjinukai turėtų būti kruopščiai uždengti, kad apsaugotumėte juos nuo pirmųjų žiemos šalčių. Dažnai sėjinukai auginami „vaikų darželyje“ dvejus metus, kol jie tampa pakankamai stiprūs didžiajai plantacijai.

Verta paminėti, kad auginant iš sėklų gali pasitaikyti tiek vyriškų, tiek moteriškų augalų, o šiuolaikinėje pramonėje vertinami tik vyriški. Moteriški augalai augina uogas, o tai eikvoja energiją, kurią vyriški augalai skiria ūglių auginimui. Todėl daugelis profesionalų renkasi pirkti jau atrinktus hibridinius šaknų gumbus. Tačiau mėgėjams sėklos išlieka įdomus ir pigus būdas eksperimentuoti su skirtingomis veislėmis.

Dauginimas dalijant senus šakniastiebius

Senų smidrų krūmų dalijimas yra dar vienas būdas padauginti augalus, ypač jei norite atnaujinti pasenusią lysvę. Šis procesas atliekamas anksti pavasarį, kol dar nepasirodė ūgliai, iškasant visą seną šaknų sistemą. Naudojant aštrų peilį ar kastuvą, šakniastiebis padalijamas į kelias dalis, užtikrinant, kad kiekviena dalis turėtų bent du ar tris sveikus pumpurus. Svarbu, kad pjūviai būtų švarūs, o pažeistos šaknys – pašalintos.

Padalintas dalis reikia nedelsiant pasodinti į naujai paruoštą vietą, nes jos yra labai jautrios džiūvimui. Nors šis būdas atrodo greitas, jis turi trūkumų: seni augalai gali nešti ligas ar virusus į naują vietą. Todėl dalinti verta tik visiškai sveikus ir produktyvius krūmus, kurių savybėmis esate patenkinti. Jauni, iš dalijimo gauti augalai, pradės derėti greičiau nei sėjinukai, tačiau jų bendra gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė.

Po pasodinimo dalijimo būdu gautiems augalams reikia skirti ypatingą dėmesį pirmaisiais metais. Jie turi atsistatyti po patirto streso, todėl gausus tręšimas ir laistymas yra būtini komponentai. Rekomenduojama pirmaisiais metais neimti derliaus, kad visos jėgos būtų nukreiptos į naujos šaknų masės formavimą. Jei augalas leidžia stiprius ūglius, tai ženklas, kad dalijimas pavyko sėkmingai ir augalas prigijo.

Šis metodas populiariausias tarp namų sodininkų, norinčių pasidalinti savo mėgstamomis veislėmis su kaimynais ar draugais. Tai taip pat geras būdas perkelti smidryną į kitą sklypo vietą, jei dabartinė tapo netinkama. Visgi komerciniuose ūkiuose pirmenybė teikiama sertifikuotiems vienerių metų sodinukams, kurie garantuoja veislės grynumą ir sveikatą. Dalijimas lieka tradiciniu, bet efektyviu būdu išlaikyti mėgstamą augalą savo sode.