Paprastųjų alyvų sodinimas ir dauginimas

Paprastųjų alyvų sodinimas yra atsakingas procesas, nuo kurio priklauso tolimesnis augalo vystymasis ir žydėjimo gausumas. Tinkamas vietos parinkimas ir dirvos paruošimas užtikrina, kad jaunas sodinukas greitai įsitvirtins naujoje vietoje. Dauginimas taip pat yra įdomus procesas, leidžiantis patiems pasidauginti mėgstamų veislių augalus. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius žingsnius, kaip sėkmingai pasodinti ir padauginti šiuos nuostabius krūmus.

Tinkamos vietos parinkimas ir sodinimo laikas

Pirmasis žingsnis sėkmingo alyvų auginimo link yra saulėtos ir nuo stiprių vėjų apsaugotos vietos parinkimas. Alyvos mėgsta šviesą, todėl pavėsyje jos augs lėčiau ir žydės gerokai prasčiau nei saulėje. Idealu, jei krūmas gaus bent šešias valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Venkite žemų vietų, kuriose pavasarį ilgai laikosi vanduo, nes šaknys neatlaikys perteklinės drėgmės.

Geriausias laikas sodinti alyvas yra ankstyvas pavasaris, kol dar neprasidėjo vegetacija, arba ankstyvas ruduo. Rudeninis sodinimas rugsėjo mėnesį leidžia augalui įsišaknyti dar iki pirmųjų stiprių šalnų. Pavasarį sodinant svarbu tai padaryti kuo anksčiau, kad augalas spėtų prisitaikyti prieš prasidedant vasaros karščiams. Abu variantai yra geri, jei užtikrinamas tinkamas laistymas pirmosiomis savaitėmis po pasodinimo.

Atstumas tarp sodinamų krūmų turėtų būti ne mažesnis kaip du metrai, kad jie turėtų erdvės plėstis. Alyvos laikui bėgant užauga gana didelės, todėl nereikėtų jų sodinti per arti pastatų ar kitų medžių. Gera oro cirkuliacija tarp augalų padės išvengti ligų plitimo ateityje. Planuodami sodą, visada galvokite apie tai, kaip augalas atrodys po penkerių ar dešimties metų.

Prieš sodindami, būtinai išvalykite plotą nuo daugiamečių piktžolių, kurios gali trukdyti jaunam augalui. Šaknų sistema turi gauti visas maisto medžiagas be konkurencijos pirmąjį sezoną. Jei sodinate grupėmis, galite paruošti vieną didelę duobę arba kiekvienam krūmui atskirai. Tinkamas planavimas palengvina visus tolimesnius darbus ir užtikrina harmoningą sodo vaizdą.

Sodinimo procesas ir dirvos paruošimas

Sodinimo duobė turėtų būti bent du kartus platesnė ir gilesnė už sodinuko šaknų sistemą. Tai leis šaknims lengviau skverbtis į purentą dirvą ir greičiau įsitvirtinti naujoje vietoje. Į duobės dugną rekomenduojama įberti derlingos žemės, sumaišytos su gerai perpuvusiu kompostu. Venkite šviežio mėšlo naudojimo, nes jis gali nudeginti jaunas ir jautrias šaknis.

Svarbu alyvą pasodinti tame pačiame gylyje, kuriame ji augo vazone ar medelyne. Per gilus sodinimas gali sukelti kamieno puvimą, o pasodinus per aukštai, šaknys gali greitai išdžiūti. Įstačius augalą į duobę, šaknys atsargiai ištiesinamos į visas puses. Užpildant duobę žeme, ją reikia lengvai sumindžioti, kad neliktų oro tarpų aplink šaknis.

Po pasodinimo būtina gausiai palaistyti, kad žemė gerai priglustų prie šaknų sistemos. Aplink krūmą galima suformuoti nedidelį žemės pylimėlį, kuris neleis vandeniui nutekėti į šalis. Tai padės drėgmei pasiekti būtent ten, kur jos labiausiai reikia – į šaknų zoną. Jei diena saulėta, pirmosiomis dienomis jauną sodinuką galima šiek tiek pridengti nuo tiesioginių spindulių.

Galiausiai, rekomenduojama mulčiuoti dirvos paviršių aplink pasodintą alyvą. Mulčias padės išlaikyti drėgmę ir apsaugos nuo piktžolių dygimo šalia kamieno. Galite naudoti durpes, smulkintą žievę arba tiesiog nupjautą žolę. Sluoksnis neturėtų liestis tiesiogiai su kamienu, kad būtų išvengta drėgmės kaupimosi prie pat žievės.

Dauginimas žaliaisiais auginiais

Dauginimas auginiais yra vienas populiariausių būdų gauti naujus augalus, išlaikant motininio augalo savybes. Geriausias laikas tam yra birželio mėnuo, kai alyvos baigia žydėti ir ūgliai pradeda šiek tiek medėti. Reikėtų rinktis sveikus, stiprius šių metų ūglius iš vidurinės krūmo dalies. Auginiai pjaunami apie dešimties–penkiolikos centimetrų ilgio, naudojant aštrų peilį arba sekatorių.

Nuo apatinės auginio dalies pašalinami lapai, paliekant tik porą viršutinių, kuriuos galima perpus patrumpinti. Tai sumažins drėgmės garavimą, kol auginys dar neturi šaknų. Apatinį pjūvį rekomenduojama pamirkyti į šaknų augimo stimuliatorių, kad procesas vyktų greičiau. Sodinama į lengvą, vandeniui pralaidų substratą, pavyzdžiui, durpių ir smėlio mišinį.

Pasodintiems auginiams reikia sukurti šiltnamio efektą, uždengiant juos plastikiniu buteliu ar plėvele. Juos būtina laikyti šviesioje vietoje, tačiau saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kurie gali juos išdžiovinti. Reguliarus vėdinimas ir drėkinimas purkštuvu yra būtini norint išvengti puvimo procesų. Įsišaknijimas paprastai trunka nuo keturių iki šešių savaičių, priklausomai nuo sąlygų.

Kai pastebite naujus augimo požymius, tai ženklas, kad auginys sėkmingai išleido šaknis. Tada galima pradėti pamažu pratinti jauną augalą prie lauko sąlygų, vis dažniau nuimant uždangą. Pirmąją žiemą tokius sodinukus rekomenduojama papildomai apsaugoti arba laikyti vėsiame rūsyje. Tik po metų ar dvejų jie bus pakankamai stiprūs sodinimui į nuolatinę vietą sode.

Dauginimas atžalomis ir krūmo dalijimas

Daugelis paprastųjų alyvų natūraliai leidžia šaknų atžalas, kurias galima panaudoti dauginimui. Tai bene paprasčiausias būdas, nes atžala jau turi savo šaknų sistemą ir yra prisitaikiusi prie aplinkos. Geriausia atžalas atskirti anksti pavasarį, kol krūmas dar nepradėjo intensyviai augti. Reikia atsargiai atkasti šaknį, jungiančią atžalą su pagrindiniu krūmu, ir ją nupjauti.

Atskyrus atžalą, ją reikėtų iškart pasodinti į paruoštą vietą arba į vazoną auginimui. Svarbu, kad naujas augalas turėtų bent kelias sveikas šaknis ir bent vieną stiprų pumpurą. Priežiūra po pasodinimo yra tokia pati kaip ir bet kurio kito jauno sodinuko. Šis būdas geriausiai tinka ne skiepytoms, o savošaknėms alyvoms, kad išlaikytumėte norimą veislę.

Krūmo dalijimas naudojamas rečiau, dažniausiai norint perkelti seną augalą arba jį gerokai praretinti. Tai gana sunkus procesas, reikalaujantis jėgos ir atsargumo, kad nebūtų per daug pažeistos pagrindinės šaknys. Krūmas iškasamas visas arba dalis jo atskiriama aštriu kastuvu tiesiai žemėje. Kiekviena dalis privalo turėti pakankamą šaknų masę ir antžeminę dalį sėkmingam prigijimui.

Po dalijimo augalus rekomenduojama šiek tiek patrumpinti, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp šaknų ir lapijos. Gausus laistymas po procedūros yra kritiškai svarbus, nes augalas patiria didelį stresą. Nors šis būdas gali atrodyti drastiškas, jis dažnai padeda išgelbėti senus, bet vertingus krūmus. Rezultatas bus matomas jau kitą sezoną, kai augalas pradės leisti naujus ūglius.