Sodinimo procesas yra kritinis momentas, nulemiantis tolesnį augalo vystymąsi ir jo gebėjimą įsitvirtinti naujoje vietoje. Kininės lelijos svogūnėliai yra jautrūs mechaniniams pažeidimams ir išdžiūvimui, todėl su jais reikia elgtis itin atsargiai. Teisingai parinktas laikas ir gylis garantuoja, kad augalas sėkmingai peržiemos ir pavasarį sudygs sveikas. Dauginimo procesas reikalauja kantrybės, tačiau tai yra puikus būdas padidinti savo kolekciją be papildomų investicijų.
Tinkamas laikas ir vietos paruošimas
Geriausias laikas sodinti šias lelijas yra ankstyvas ruduo arba pavasaris, kol dar neprasidėjo aktyvi vegetacija. Rudeninis sodinimas leidžia svogūnėliui įsišaknyti iki pirmųjų šalčių, o tai pavasarį suteikia ankstesnį startą. Duobės turi būti paruoštos iš anksto, užtikrinant, kad dugne būtų bent keli centimetrai drenažinio sluoksnio, pavyzdžiui, smėlio. Svarbu išlaikyti bent trisdešimties centimetrų atstumą tarp augalų, kad jie turėtų pakankamai erdvės plėstis ir vėdintis.
Sodinimo gylis ir technika
Svogūnėliai turėtų būti sodinami į gylį, kuris tris kartus viršija paties svogūnėlio aukštį. Per gilus sodinimas gali suvėlinti dygimą, o per seklus – padaryti augalą neatsparų šalčiui ir mechaniniam poveikiui. Dugne suformuotas nedidelis smėlio kauburėlis padės apsaugoti apatinę dalį nuo tiesioginio sąlyčio su drėgna žeme. Užkasus duobę, žemę reikia lengvai prispausti rankomis, kad neliktų oro tarpų, galinčių sukelti pelėsį ar šaknų džiūvimą.
Dauginimas dalijant svogūnus
Senesnius augalus rekomenduojama kas kelerius metus iškasti ir padalinti, nes sutankėję svogūnai pradeda vesti smulkesnius žiedus. Šis procesas atliekamas po žydėjimo, kai lapai pradeda gelsti, bet dar nėra visiškai nudžiūvę. Atskirti dukteriniai svogūnėliai turi būti iškart persodinami į naujas vietas arba tinkamai sandėliuojami. Svarbu naudoti tik aštrius ir dezinfekuotus įrankius, kad būtų išvengta infekcijų perdavimo tarp skirtingų augalo dalių.
Dauginimas sėklomis ir priežiūra
Nors dauginimas sėklomis užima daugiau laiko, jis leidžia išauginti didelį kiekį naujų augalų, kurie bus geriau prisitaikę prie vietos sąlygų. Sėklos sėjamos į specialius lovelius su lengvu substratu ir laikomos vėsioje, šviesioje vietoje iki sudygimo. Jauniems augalėliams reikia labai stabilios drėgmės ir apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių pirmosiomis savaitėmis. Pirmieji žiedai iš sėklų išaugintų lelijų paprastai pasirodo tik po trejų ar ketverių metų intensyvaus auginimo.
