Genėjimas yra menas, padedantis išlaikyti augalą sveiką, estetišką ir užtikrinantis sėkmingą kitų metų vegetaciją. Nors lelijos nereikalauja tokio sudėtingo formavimo kaip krūmai, yra tam tikros taisyklės, kada ir kaip šalinti augalo dalis. Kiekvienas pjūvis turi turėti tikslą – ar tai būtų ligų prevencija, ar augalo energijos nukreipimas į svogūnėlį. Teisingai atlikta procedūra padeda augalui sutelkti visas jėgas ten, kur jų labiausiai reikia tam tikru augimo etapu.
Žiedų šalinimas po žydėjimo
Pagrindinis genėjimo darbas vasarą yra nužydėjusių žiedų pašalinimas, neleisdamas augalui brandinti sėklų dėžučių. Sėklų gamyba atima milžinišką kiekį energijos, kurią augalas galėtų panaudoti svogūnėlio didinimui ir stiprinimui. Pjūvį reikia atlikti tik po pačiu žiedu, paliekant kuo daugiau žalių lapų ant stiebo, kad jie tęstų fotosintezę. Tai paprastas veiksmas, tačiau jis turi didžiausią įtaką tam, kaip gausiai lelija žydės kitą vasarą.
Lapijos išsaugojimo svarba
Dauguma pradedančiųjų sodininkų daro klaidą nupjaudami visą stiebą iškart po to, kai augalas baigia žydėti. Labai svarbu palikti stiebą ir lapus tol, kol jie patys natūraliai nepagelsta ir nepradeda džiūti vėlyvą rudenį. Lapai yra vienintelis būdas augalui sukaupti maisto atsargas žiemai, todėl per ankstyvas jų pašalinimas gali lemti augalo žūtį. Jei gelstantys lapai atrodo neestetiškai, juos galima šiek tiek užmaskuoti šalia augančiais vėlyvesniais augalais, bet ne pjauti.
Sanitarinis genėjimas sezono metu
Visą vasarą reikia stebėti augalą ir šalinti bet kokius pažeistus, ligotus ar kenkėjų nugraužtus lapus. Toks sanitarinis genėjimas neleidžia plisti infekcijoms ir pagerina bendrą gėlyno oro cirkuliaciją, kuri yra kritinė ligų prevencijai. Naudokite tik labai aštrius įrankius, kad pjūvio vieta būtų lygi ir greitai užsitrauktų, mažinant patogenų patekimo riziką. Po kiekvieno augalo genėjimo įrankius būtina dezinfekuoti spiritu ar kita priemone, kad netyčia neperneštumėte ligų iš vieno sodo kampo į kitą.
