Kininės visterijos sodinimas ir dauginimas

Sėkmingas kininės visterijos sodinimas prasideda nuo tinkamo planavimo ir vietos paruošimo jūsų sode. Šis procesas reikalauja kruopštumo, nes klaidos, padarytos pradžioje, gali turėti įtakos augalo augimui ilgus metus. Svarbu suprasti, kad tai nėra paprastas krūmas, o galinga liana, kuriai reikia erdvės ir tvirtos atramos. Šiame straipsnyje apžvelgsime visus etapus, nuo sodinuko pasirinkimo iki sėkmingo jo įkurdinimo.

Pirmiausia turite įvertinti savo sodo galimybes ir rasti saulėčiausią vietą, kurią turite savo sklype. Visterija mėgsta šilumą, todėl pietinė ar pietvakarinė pusė bus pats geriausias pasirinkimas sodinimui. Taip pat reikėtų pagalvoti apie dirvožemio struktūrą, kuri turi būti pakankamai puri ir derlinga. Tinkamai paruošta duobė užtikrins, kad šaknys lengvai ras kelią į gilesnius sluoksnius.

Sodinimo laikas taip pat vaidina svarbų vaidmenį augalo prigijimui ir tolimesniam vystymuisi. Dažniausiai rekomenduojama sodinti anksti pavasarį, kol dar neprasidėjo aktyvi vegetacija ir augalas ilsisi. Tačiau konteineriuose užaugintus sodinukus galima sodinti viso sezono metu, jei tik užtikrinamas laistymas. Rudeninis sodinimas taip pat galimas, tačiau tada reikia pasirūpinti gera šaknų apsauga nuo šalčio.

Nepamirškite, kad sodinuko kokybė yra vienas iš pagrindinių sėkmės faktorių bet kuriame medelyne. Visada rinkitės skiepytus augalus, nes jie pradeda žydėti gerokai greičiau nei užauginti iš sėklų. Sveika šaknų sistema be pažeidimų ar ligų požymių garantuoja greitą prigijimą jūsų namų aplinkoje. Skirkite laiko geriausio egzemplioriaus paieškai, nes jis taps jūsų sodo puošmena.

Tinkamos vietos parinkimas

Renkantis vietą visterijai, turite galvoti ne tik apie šiandieną, bet ir apie tai, kas bus po dešimties metų. Augalas pasižymi neįtikėtina galia, todėl jo kaimynystė su kitais augalais turi būti apgalvota. Venkite sodinti per arti gležnų medinių konstrukcijų, kurias liana galėtų tiesiog sulaužyti savo svoriu. Ideali vieta yra prie mūrinės sienos, pavėsinės ar specialiai tam sukurtos metalinės arkos.

Saulės šviesa yra pagrindinis energijos šaltinis, leidžiantis augalui sukrauti gausius žiedynus kiekvienais metais. Jei vieta bus bent daliniame pavėsyje, augalas ištįs, o žiedų bus pastebimai mažiau nei saulėtoje vietoje. Šiluma taip pat padeda medienai subręsti, o tai tiesiogiai veikia augalo atsparumą žiemos šalčiams. Todėl atvira, nuo stiprių šiaurės vėjų apsaugota vieta yra pats geriausias sprendimas.

Dirvožemis pasirinktoje vietoje turėtų būti giliai išpurentas ir praturtintas organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, gerai perpuvusiu mėšlu. Visterija nemėgsta užmirkusių vietų, todėl, jei jūsų sklype laikosi vanduo, būtina įrengti drenažą. Geras laidumas vandeniui leidžia šaknims kvėpuoti ir neleidžia plisti puviniui, kuris gali sunaikinti augalą. Tinkamas rūgštingumas turėtų būti artimas neutraliam, nes per didelis kalkių kiekis kenkia.

Taip pat svarbu įvertinti požeminių komunikacijų vietą, nes šio augalo šaknys gali būti agresyvios ieškodamos drėgmės. Jos gali pažeisti drenažo vamzdžius ar pakelti sodo takelių plyteles, jei bus pasodintos per arti. Palikite bent pusantro metro atstumą nuo pamatų ir kitų svarbių inžinerinių tinklų savo sodyboje. Saugus atstumas užtikrins ramybę ir leis augalui augti be jokių apribojimų.

Sodinimo procesas

Prieš pradedant sodinimą, rekomenduojama sodinuką su visu vazonu pamerkti į vandenį bent valandai laiko. Tai padės užtikrinti, kad šaknų gumulas bus pilnai prisotintas drėgmės ir lengviau atsiskirs nuo indo. Duobė turėtų būti bent du kartus platesnė ir gilesnė už esamą šaknų sistemą jūsų augalui. Dugne esančią žemę verta papildomai išpurenti, kad šaknims būtų lengviau skverbtis gilyn.

Sodinimo gylis yra kritinis momentas, nes visterija turėtų būti sodinama tame pačiame gylyje, kaip augo vazone. Per gilus pasodinimas gali sukelti kamieno puvimą, o per aukštas – šaknų išdžiūvimą ir žūtį. Į duobę įberkite šiek tiek lėtai tirpstančių trąšų, kurios suteiks augalui energijos pirmosiomis savaitėmis. Tada atsargiai užpilkite šaknis derlingu žemės mišiniu ir šiek tiek suminkite.

Po pasodinimo būtina gausiai palaistyti, kad žemė gerai priglustų prie šaknų ir neliktų oro tarpų. Tai padės augalui greičiau pajusti kontaktą su nauja aplinka ir pradėti įsišaknijimo procesą jūsų sode. Jei sodinate pavasarį, aplink kamieną galite suformuoti nedidelį žemės pylimą, kad laistymo vanduo nenubėgtų. Tai paprastas būdas užtikrinti, kad kiekvienas lašas pasiektų tikslą.

Galiausiai, jauną augalą būtina iškart pritvirtinti prie atramos, kad vėjas jo neišjudintų ir nepažeistų šaknų. Naudokite tik minkštas medžiagas, kurios nepažeis jaunos ir jautrios žievės pirmaisiais augimo metais. Rekomenduojama stebėti augalą kasdien pirmąsias dvi savaites ir stebėti, kaip jis reaguoja į aplinką. Sėkmingas startas yra pusė darbo auginant šį nuostabų pavasario karalių.

Dauginimas atlankomis

Dauginimas atlankomis yra vienas patikimiausių ir lengviausių būdų gauti naują visterijos augalą savo sode. Šis metodas remiasi augalo gebėjimu išleisti šaknis iš stiebo vietos, kuri liečiasi su drėgna dirva. Geriausia tai daryti pavasarį arba ankstyvą vasarą, kai augalas turi daugiausiai augimo energijos. Pasirinkite sveiką, lankstų, praėjusių metų ūglį, kuris auga netoli žemės paviršiaus.

Pasirinktoje ūglio vietoje, kuri bus lenkiama prie žemės, padarykite nedidelį pjūvį ar šiek tiek pažeiskite žievę. Tai paskatins augalą toje vietoje formuoti šaknų audinius, kad jis galėtų išgyventi kaip atskiras vienetas. Iškaskite nedidelę duobutę, įklokite ūglį ir pritvirtinkite jį specialia vielos kabėle, kad jis neiššoktų. Užpilkite šią vietą derlinga žeme ir pasirūpinkite, kad viršūnė liktų virš žemės.

Svarbiausia užduotis šio proceso metu yra palaikyti nuolatinę drėgmę prispaudimo vietoje visą vasaros laikotarpį. Jei žemė išdžius, prasidėjęs šaknijimosi procesas gali sustoti ir ūglis tiesiog nudžius nespėjęs įsitvirtinti. Šaknijimasis paprastai trunka nuo kelių mėnesių iki vienerių metų, priklausomai nuo sąlygų ir veislės. Būkite kantrūs ir netrukdykite augalui be reikalo kilnodami prispaustą šaką.

Atskirti naują augalą nuo motininio krūmo galima tik tada, kai įsitikinate, kad jis turi savo stiprią šaknų sistemą. Tai dažniausiai daroma kitų metų pavasarį, atsargiai nupjaunant jungiamąją šaką aštriu sekatoriumi. Naująjį sodinuką rekomenduojama dar kurį laiką paauginti vazone arba specialioje lysvėje, kol jis pakankamai sutvirtės. Tai puikus būdas dalintis grožiu su draugais ar kaimynais be papildomų išlaidų.

Dauginimas auginiais

Dauginimas auginiais reikalauja šiek tiek daugiau įgūdžių ir kontroliuojamos aplinkos, tačiau leidžia gauti daug sodinukų vienu metu. Dažniausiai naudojami pusiau sumedėję auginiai, kurie pjaunami vasaros viduryje, liepos arba rugpjūčio mėnesiais. Kiekvienas auginys turėtų būti apie penkiolikos centimetrų ilgio ir turėti bent kelis sveikus pumpurus ar lapus. Pjūvį darykite įstrižai tiesiai po pumpuru, kad padidintumėte paviršiaus plotą šaknims formuotis.

Apatinius lapus nuo auginio reikia pašalinti, kad jie nesiliestų su žeme ir nepradėtų pūti drėgnoje aplinkoje. Rekomenduojama naudoti šaknijimosi stimuliatorių, į kurį įmerkiama apatinė auginio dalis prieš pat sodinimą į substratą. Auginius sodinkite į lengvą durpių ir smėlio mišinį, kuris gerai praleidžia orą ir drėgmę. Vazoną su auginiais laikykite šiltoje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

Norint sukurti palankų mikroklimatą, vazoną galima uždengti skaidriu plastikiniu maišeliu arba specialiu gaubtu. Tai padės išlaikyti aukštą oro drėgmę, kuri yra būtina, kol auginys dar neturi savo šaknų ir negali gerti vandens. Kasdien pravėdinkite savo mini šiltnamį, kad išvengtumėte pelėsio ar kitų grybelinių ligų atsiradimo ant augalų. Jei viską atliksite teisingai, pirmosios šaknys turėtų pasirodyti po keturių ar šešių savaičių.

Žiemą jaunus įsišaknijusius auginius reikėtų laikyti vėsioje, bet nešaltoje patalpoje, kur temperatūra nenukrenta žemiau nulio. Pirmąją žiemą jie dar yra labai jautrūs, todėl lauke palikti jų nerekomenduojama net ir su gera apsauga. Pavasarį augalus galima pradėti pratinti prie lauko sąlygų, o vėliau persodinti į nuolatinę vietą jūsų sode. Tai ilgas kelias, tačiau stebėti augalo vystymąsi nuo mažos šakelės yra neįtikėtinai įdomu.