Japoniškos auksinės chrizantemos žiemojimas

Japoniškos auksinės chrizantemos žiemojimas yra kritinis etapas, lemiantis, ar augalas sėkmingai nubus kitą pavasarį. Nors ši rūšis laikoma pakankamai atsparia, lietuviškos žiemos su staigiais temperatūrų svyravimais gali būti pavojingos. Tinkamas pasiruošimas prasideda dar gerokai iki pirmųjų šalčių ir apima visą kompleksą priemonių. Suprasdamas, kaip augalas apsisaugo nuo šalčio natūraliai, galėsi jam padėti išgyventi net ir pačias nepalankiausias sąlygas savo sode.

Pasiruošimas šalčiams ir grūdinimas

Pasiruošimas žiemai prasideda nuo tręšimo programos pakeitimo jau vasaros pabaigoje, kad augalas nustotų augti į viršų. Svarbu, kad visi nauji ūgliai spėtų sumedėti ir sutvirtėti iki pasirodant pirmosioms naktinėms šalnoms. Jei augalas bus permaitintas azotu, jo audiniai bus vandeningi ir lengvai suplyš nuo užšalusių ląstelių tūrio padidėjimo. Kalis šiuo laikotarpiu yra geriausias draugas, padedantis augalui kaupti cukrus ir didinti ląstelių sulčių koncentraciją.

Vandens kiekio mažinimas rudenį taip pat yra savotiškas grūdinimo būdas, pranešantis augalui apie artėjantį ramybės periodą. Augalas turi pajusti natūralų šviesos ir drėgmės mažėjimą, kad įjungtų savo vidinius apsaugos mechanizmus. Tačiau nereikia leisti žemei visiškai išdžiūti iki pat užšalimo, nes drėgna dirva geriau laiko šilumą nei sausa. Nedidelis drėgmės kiekis gilesniuose sluoksniuose padeda šaknims neišdžiūti per sausas, vėjuotas žiemos dienas.

Augalo nereikėtų stipriai genėti rudenį, nes nupjautos vietos gali tapti vartais infekcijoms ir šalčiui patekti į vidų. Palikta lapija ir stiebai tarnauja kaip natūrali izoliacija pačiam krūmo centrui ir jo šaknies kakleliui. Be to, per žiemą palikti sudžiūvę žiedynai sulaiko sniegą, kuris yra geriausia ir pigiausia šiltinimo medžiaga gamtoje. Genėjimo darbus geriau pasilikti pavasariui, kai matysis, kurios dalys tikrai nukentėjo nuo šalčio.

Jei auginate chrizantemą vazone, jos pasiruošimas yra dar kruopštesnis, nes šaknys vazone yra labiau pažeidžiamos šalčio. Vazonas turėtų būti pamažu pratinamas prie žemesnės temperatūros, bet neleiskite jam visiškai peršalti lauke be apsaugos. Galima vazoną įkasti į žemę sode arba apvynioti šiltinančiomis medžiagomis dar prieš prasidedant tikriesiems šalčiams. Svarbu, kad vazonas būtų laidus vandeniui, kad atlydžio metu nesusikauptų mirtinas ledo sluoksnis.

Dengimo medžiagos ir technikos

Kai temperatūra naktimis stabiliai nukrenta žemiau nulio, metas pagalvoti apie papildomą augalo apsaugą nuo šalčio. Viena geriausių natūralių priemonių yra eglės šakos (eglišakiai), kurios leidžia augalui kvėpuoti ir neleidžia kauptis kondensatui. Jos taip pat gerai sulaiko sniegą, kuris sukuria papildomą šilumos sluoksnį aplink krūmą net ir šalčiausiomis dienomis. Venkite naudoti polietileno plėvelę, nes po ja augalas gali tiesiog sušusti ar supūti per pirmąjį atlydį.

Sausi lapai gali būti naudojami kaip mulčias aplink augalo pagrindą, tačiau jie neturi būti linkę pūti, pavyzdžiui, ąžuolo lapai. Užpilkite maždaug dešimties centimetrų sluoksnį lapų ir lengvai prispauskite juos šakomis, kad vėjas neišnešiotų po visą sodą. Šis sluoksnis saugos šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų dirvos paviršiuje, kurie yra pavojingesni už pastovų šaltį. Svarbu šį darbą atlikti sausu oru, kad pati dengimo medžiaga nebūtų permirkusi.

Agrotekstilė (balta agrodanga) yra populiarus pasirinkimas, tačiau ją reikia naudoti atsargiai, suformuojant karkasą. Danga neturėtų tiesiogiai liestis prie augalo lapų, nes tose vietose šaltis gali lengviau persiduoti į augalo audinius. Sukurkite nedidelį „namelį“ iš vytelių ar vielos, kurį apgaubsite keliais sluoksniais audinio, palikdami apačioje plyšį vėdinimui. Tokia konstrukcija apsaugos nuo šalto vėjo, kuris dažnai padaro daugiau žalos nei pati temperatūra.

Svarbiausia taisyklė – neskubėkite dengti augalo per anksti, kol žemė dar neatvėso. Jei uždengsite per šiltą augalą, galite paskatinti jo tolesnę vegetaciją arba grybinių ligų vystymąsi po danga. Palaukite, kol žemės paviršius šiek tiek apšals, ir tik tada imkitės šiltinimo darbų savo sode. Stebėkite prognozes ir prisitaikykite prie gamtos diktuojamo tempo, o ne prie kalendoriaus datų.

Vazoninių augalų žiemojimas patalpose

Jei pasirinkote auginti chrizantemą vazone, saugiausia ją žiemai įnešti į vėsią, bet neužšąlančią patalpą. Ideali temperatūra žiemojimui viduje yra nuo dviejų iki penkių laipsnių šilumos, pavyzdžiui, šviesus rūsys ar nešildomas garažas. Per šilta patalpa privers augalą pabusti per anksti, o dėl šviesos trūkumo jis taps silpnas ir ištįsęs. Svarbu, kad augalas gautų bent minimalų kiekį šviesos, net jei jis yra ramybės būsenoje.

Laistymas žiemojimo metu patalpose turi būti labai ribotas, tik tiek, kad šaknų gumulas visiškai neišdžiūtų. Tikrinkite žemę pirštu kas porą savaičių ir, jei jaučiate visišką sausumą, įpilkite nedidelį kiekį vandens kambario temperatūros. Perteklinė drėgmė vėsioje patalpoje greitai sukelia šaknų puvinį, kurio pavasarį ištaisyti jau nebepavyks. Venkite tręšti augalą bet kokiomis trąšomis iki pat kovo mėnesio, kol neprasidės aktyvi vegetacija.

Patalpa, kurioje žiemoja augalas, turėtų būti periodiškai vėdinama, kad nesusikauptų stovintis, drėgnas oras. Tai padeda išvengti pilkojo puviniu ir kitų patogenų, kurie mėgsta ramybę ir drėgmę uždarose erdvėse. Jei pastebite ant augalo kenkėjus, pavyzdžiui, amarus, kurie kartais suaktyvėja patalpose, nedelsdami juos nuvalykite. Net ir ramybės būsenoje augalui reikia tavo dėmesio ir minimalios priežiūros tavo namų aplinkoje.

Pavasarį augalą į lauką reikėtų nešti palaipsniui, vengiant staigių temperatūros šuolių ir tiesioginės saulės. Pradėkite nuo kelių valandų dieną pavėsyje, kasdien ilginant buvimo laiką ir pratinant prie ryškesnės šviesos. Neskubėkite palikti augalo lauke nakčiai, kol dar yra pavasarinių šalnų tikimybė tavo regione. Teisingas perėjimas iš žiemojimo vietos į sodą užtikrins greitą ir sėkmingą augalo augimo pradžią.

Pavasarinis nubudimas ir gaivinimas

Atėjus pavasariui ir nutirpus sniegui, nereikia skubėti nuimti visų apsauginių dangų iš karto. Saulėtomis dienomis po danga temperatūra gali labai pakilti, o naktį vėl nukristi, kas augalui sukelia didžiulį stresą. Geriausia dangas nuimti pamažu, pradžioje jas tik pravėdinant, o vėliau pašalinant tik debesuotomis dienomis. Tai padės augalui palaipsniui priprasti prie didėjančio ultravioletinių spindulių kiekio ir vėsesnio vėjo.

Kai danga visiškai nuimta, atsargiai nuvalykite aplink augalą susikaupusias šiukšles ir seną mulčių. Patikrinkite ūglių būklę – gyvybingos dalys turėtų būti lanksčios ir turėti mažus, žalius pumpurus ties pagrindu. Jei viršūnės atrodo nudžiūvusios ar pajuodusios nuo šalčio, neskubėkite jų pjauti iki pat gyvos vietos, kol augalas visiškai nepradėjo augti. Kartais po pilka žieve slypi gyvybė, kuri pasirodo kiek vėliau nei tikėtasi.

Pirmasis laistymas pavasarį turėtų būti atliekamas su šiltu vandeniu, kad pažadintumėte šaknų sistemą iš miego. Galima naudoti silpną augimo stimuliatorių tirpalą, kuris padės augalui greičiau atstatyti pažeistas ląsteles ir pradėti vegetaciją. Jei matote, kad žemė aplink augalą per žiemą per daug susiplūkė, atsargiai ją supurenkite, nepažeisdami paviršinių šaknų. Tai suteiks šaknims reikiamo deguonies, kuris yra būtinas aktyviam pavasariniam startui.

Stebėkite prognozes net ir po to, kai augalas pradėjo leisti naujus lapelius, nes vėlyvos pavasarinės šalnos gali būti pražūtingos. Turėkite pasiruošę lengvą agrodangą, kuria galėtumėte greitai uždengti krūmą naktį, jei pranešamas temperatūros kritimas. Jauni, sultingi ūgliai yra labai jautrūs šalčiui, ir jų praradimas gali nukelti žydėjimą ar susilpninti visą augalą. Tavo budrumas pavasarį užtikrins, kad žiemos išbandymai būtų galutinai palikti praeityje.