Apšvietimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių japoninės magnolijos augimo greitį ir jos žiedų gausą. Šis medis evoliucionavo taip, kad galėtų gauti maksimalią saulės energiją pavasarį, kol kiti miško medžiai dar nesulapojo. Jei augalui trūks šviesos, jis ištįs, šakos taps retos, o žydėjimas bus silpnas arba jo iš viso nebus. Todėl planuojant sodo sklypą, magnolijai turi būti skirta viena iš saulėčiausių ir geriausiai apšviestų vietų.
Tiesioginė saulė prieš dalinį šešėlį
Idealiu atveju šis augalas turėtų gauti bent šešias valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną, ypač pirmoje dienos pusėje. Rytinė saulė padeda greičiau išgarinti rasą nuo lapų, o tai sumažina grybinių ligų riziką. Nors magnolija gali augti ir daliniame šešėlyje, jos laja nebus tokia tanki ir graži kaip augant pilnoje saulėje. Visiškas šešėlis šiam augalui netinka, nes jis tampa neatsparus ligoms ir praranda savo dekoratyvinį patrauklumą.
Jaunų sodinukų jautrumas perteklinei saulei
Nors brandūs medžiai mėgsta saulę, labai jauni sodinukai per pačius vidudienio karščius gali nukentėti nuo lapų nudegimų. Jei pasodinote nedidelį augalą atviroje vietoje, pirmąsias vasaras vertėtų pagalvoti apie laikiną šešėliavimą karščiausiomis valandomis. Svarbu stebėti lapų spalvą; jei jie pradeda blyšti arba pasidengia rudomis dėmėmis be jokių ligos požymių, tai gali būti šviesos streso ženklas. Palaipsniui augalas adaptuojasi prie intensyvios šviesos ir suformuoja storesnę žievę bei tvirtesnius lapus.
Daugiau straipsnių šia tema
Šviesos įtaka žiedpumpurių formavimuisi
Magnolijos kitų metų žiedpumpurius pradeda formuoti dar vasaros viduryje, todėl saulės kiekis šiuo laikotarpiu yra kritinis. Jei vasara yra apsiniaukusi arba augalas auga per dideliame šešėlyje, jis nesugeba sukaupti pakankamai energijos kitų metų žydėjimui. Dėl šviesos trūkumo suformuoti pumpurai gali būti silpni ir pavasarį nukristi dar neišsiskleidę. Užtikrinant tinkamą apšvietimą, jūs garantuojate, kad kiekvieną pavasarį medis bus tiesiog aplipęs baltais žiedais.
