Sėkmingas japoninės kerijos auginimas prasideda nuo kruopštaus sodinimo proceso, kuris padeda pamatus visam būsimam krūmo augimui. Nors šis augalas nėra itin reiklus, pradinė fazė reikalauja tam tikrų žinių apie vietos parinkimą ir dirvos paruošimą. Tinkamas laikas sodinimui yra ankstyvas pavasaris arba ruduo, kai augalas yra ramybės būsenoje. Pasirinkę tinkamą strategiją, galėsite džiaugtis sparčiai augančiu ir sveiku krūmu savo sodo erdvėje.
Vietos parinkimas yra pirmas žingsnis, kuriam reikia skirti pakankamai dėmesio ir laiko. Kerija mėgsta dalinį pavėsį, nes tiesioginiai saulės spinduliai gali išblukinti ryškią žiedų spalvą. Per didelis šešėlis taip pat nėra gerai, nes krūmas gali ištįsti ir mažiau žydėti. Ideali vieta būtų rytinė arba vakarinė sodo pusė, kur augalas gautų saulės šviesos tik dalį dienos.
Dirvos paruošimas prieš sodinimą yra būtinas norint užtikrinti greitą augalo prigijimą naujoje vietoje. Sodinimo duobė turėtų būti bent du kartus platesnė ir gilesnė nei augalo šaknų sistema. Į iškastą žemę rekomenduojama įmaišyti subrendusio komposto arba universalaus substrato, kuris pagerins aeraciją. Jei dirva yra labai sunki, dugne verta įrengti nedidelį drenažo sluoksnį iš skaldos ar keramzito.
Sodinimo technika ir pirmieji žingsniai
Prieš dedant augalą į duobę, naudinga trumpam pamerkti jo šaknis į vandenį, kad jos pasisotintų drėgme. Augalas į duobę statomas tokiame pačiame gylyje, kokiame jis augo vazone ar medelyne. Per gilus sodinimas gali sukelti kamieno puvimą, o per aukštas – šaknų išdžiūvimą. Užpylus žemėmis, jas reikia atsargiai, bet tvirtai sumindžioti, kad neliktų oro tarpų aplink šaknis.
Po sodinimo būtina gausiai palaistyti, kad žemė gerai susigulėtų ir priglustų prie augalo šaknų. Mulčiavimas aplink krūmą durpėmis ar medžio žieve padės išlaikyti drėgmę ir neleis piktžolėms konkuruoti su jaunu augalu. Pirmosiomis savaitėmis po sodinimo reikia atidžiai stebėti dirvos drėgmę, neleisdamas jai visiškai išdžiūti. Jaunas krūmas dar neturi gilios šaknų sistemos, todėl yra priklausomas nuo reguliaraus laistymo.
Daugiau straipsnių šia tema
Dauginimas šaknų atžalomis ir krūmo dalijimu
Vienas lengviausių būdų padauginti japoninę keriją yra naudojant šaknų atžalas, kurias augalas leidžia gausiai. Šį procesą geriausia atlikti pavasarį, kai augalas dar nepradėjo intensyviai augti arba rudenį po žydėjimo. Atžala atsargiai atskiriama nuo motininio krūmo aštriu kastuvu, stengiantis nepažeisti pagrindinių šaknų. Naujas augalas iš karto pasodinamas į paruoštą vietą ir prižiūrimas kaip jaunas sodinukas.
Kitas patikimas būdas yra viso krūmo dalijimas, kuris taip pat padeda atjauninti senus augalus. Senas krūmas iškasamas, o jo kerą padalijame į kelias dalis, užtikrinant, kad kiekviena dalis turėtų sveikas šaknis ir ūglius. Tai puikus būdas greitai gauti didelius, jau žydėti pasiruošusius augalus naujoms sodo zonoms. Po dalijimo augalai patiria stresą, todėl jiems reikia skirti papildomą dėmesį laistymo metu.
Dauginimas sumedėjusiais ir žaliaisiais auginiais
Dauginimas auginiais reikalauja šiek tiek daugiau kantrybės, tačiau leidžia išauginti daug augalų vienu metu. Vasaros viduryje galima pjauti žaliuosius auginius, kurie geriausiai įsišaknija lengvame smėlio ir durpių mišinyje. Auginiai turėtų būti apie penkiolikos centimetrų ilgio, su keliais lapų mazgais apačioje. Naudojant įšaknijimo stimuliatorius, sėkmės tikimybė gerokai padidėja, o šaknys susiformuoja per kelias savaites.
Sumedėję auginiai pjaunami vėlyvą rudenį arba žiemą, kai augalas yra visiškos ramybės būsenoje. Šie auginiai laikomi vėsioje vietoje arba tiesiogiai įbedami į dirvą lauke, jei žiemą nebūna didelių šalčių. Pavasarį iš jų pradeda augti nauji ūgliai, o rudenį jau turėsite tvirtus sodinukus. Šis metodas yra paprastas ir nereikalauja specialios įrangos ar šiltnamio sąlygų.
