Gumbinių begonijų sodinimas ir dauginimas

Sėkmingas begonijų auginimas prasideda nuo kokybiško sodinimo ir teisingo laiko parinkimo šiems darbams atlikti. Gumbinių begonijų sodinimas reikalauja kruopštumo, nes nuo to, kaip gumbas bus padėtas į žemę, priklauso viso sezono sėkmė. Šie augalai gali būti dauginami keliais būdais, leidžiančiais sodininkams patiems išsiplėsti savo kolekciją be papildomų išlaidų. Svarbu suprasti kiekvieno metodo subtilybes, kad jauni augalai būtų stiprūs ir gyvybingi nuo pat pirmųjų dienų.

Ankstyvą pavasarį prasideda didysis pasiruošimas, kai gumbai ištraukiami iš saugyklų ir ruošiami naujam sezonui. Prieš sodinant rekomenduojama juos palaikyti šiltoje ir šviesioje vietoje, kad pradėtų ryškėti augimo pumpurai. Tai padeda išvengti klaidų sodinant, nes lengviau atskirti gumbo viršų nuo apačios. Kantrybė šiame etape yra labai svarbi, nes per ankstyvas išnešimas į lauką gali būti pražūtingas.

Laikas ir gumbų paruošimas

Gumbines begonijas patalpose sodinti galima pradėti jau vasario pabaigoje arba kovo mėnesį. Tai suteikia augalui pakankamai laiko sutvirtėti prieš jį iškeliant į nuolatinę vietą lauke. Prieš dedant gumbus į substratą, juos būtina apžiūrėti, ar nėra pelėsio ar puvimo požymių. Sveikas gumbas turi būti kietas, sunkus ir turėti matomus mažus, rausvus ar šviesius „akutes”.

Jei gumbai atrodo perdžiūvę, juos galima trumpam padėti ant drėgnų samanų ar durpių, kad atstatytų drėgmės balansą. Kai kurie sodininkai rekomenduoja gumbus profilaktiškai pamirkyti silpname fungicido tirpale, kad išvengtų galimų ligų. Tik įsitikinus, kad medžiaga yra sveika, galima tęsti sodinimo procesą. Atmink, kad geriausia pradėti nuo šviesios ir šiltos palangės, kur temperatūra siekia apie 18-20 laipsnių.

Sodinimo technika ir gylis

Begonijų gumbai turi specifinę formą – viena jų pusė dažniausiai yra įdubusi, o kita išgaubta. Į žemę gumbas turi būti dedamas įdubusiąja puse į viršų, nes būtent iš ten pasirodys būsimi ūgliai. Jei pasodinsi gumbą atvirkščiai, augalas gali tiesiog nesudygti arba sunykti bandydamas prasiveržti pro žemę. Substratas turėtų tik šiek tiek dengti gumbo viršų, o pradžioje galima palikti viršutinę dalį net visiškai atvirą.

Naudok lengvą, purų durpių substratą, kuris neapsunkins jaunų ūglių kelio į paviršių. Vazonas neturi būti per didelis – pakanka tokio, kuriame aplink gumbą lieka apie 2-3 centimetrai erdvės. Per dideliame inde drėgmė gali kauptis ten, kur šaknys jos dar nepasiekia, o tai skatina puvimą. Kai ūgliai pasiekia 5-10 centimetrų aukštį, gumbą galima pilnai užpilti žemėmis.

Dauginimas sėklomis ir auginiais

Dauginimas sėklomis yra bene sudėtingiausias būdas, nes begonijų sėklos yra neįtikėtinai smulkios, panašios į dulkes. Jas sėti reikia labai anksti, dažnai dar sausio mėnesį, kad iki vasaros augalai spėtų pakankamai užaugti. Sėklos tiesiog išbarstomos paviršiuje, jų neužberiant žemėmis, nes dygimui reikalinga šviesa. Būtina palaikyti pastovią drėgmę ir šilumą naudojant mini šiltnamius ar stiklo dangą.

Dauginimas auginiais yra kur kas paprastesnis ir greitesnis metodas, dažniausiai atliekamas pavasarį. Reikia nupjauti stiprų, apie 10 centimetrų ilgio ūglį su „kulniuku” arba tiesiai nuo gumbo. Auginiai sodinami į drėgną substratą ir laikomi šiltoje vietoje, kol išleidžia šaknis. Šis būdas leidžia tiksliai išlaikyti motininio augalo savybes ir spalvą, o tai ypač svarbu auginant retas veisles.

Gumbų dalijimas

Suaugusius, didelius gumbus galima sėkmingai dalinti į kelias dalis, taip padauginant turimus augalus. Tai geriausia daryti pavasarį, kai pumpurai jau yra gerai matomi ir pradėję brinkti. Kiekviena atskirta dalis privalo turėti bent vieną sveiką augimo pumpurą, kitaip ji tiesiog nesudygs. Naudok tik labai aštrų ir dezinfekuotą peilį, kad pjūvis būtų kuo lygesnis ir švaresnis.

Po pjovimo žaizdas būtina pabarstyti smulkinta medžio anglimi arba sieros milteliais, kad jos greičiau apdžiūtų. Palik padalintus gumbus parai laiko sausoje vietoje, kad susidarytų apsauginis sluoksnis ant pjūvio vietos. Tik po to juos galima sodinti į vazonėlius įprastu būdu, tačiau laistyti reikia itin saikingai. Šis metodas yra efektyvus, tačiau reikalauja drąsos ir tikslumo, kad nepažeistum viso augalo gyvybingumo.