Nors neužmirštuolės nėra krūmai, kuriems reikalingas forminis genėjimas, teisingas ir savalaikis apkarpymas yra būtinas jų sveikatai. Šis procesas padeda kontroliuoti augalo plitimą, skatina geresnę oro cirkuliaciją ir padeda išlaikyti estetišką gėlyno vaizdą. Genėjimas taip pat vaidina svarbų vaidmenį dauginimosi procese, nes leidžia pasirinkti, ar norime savaiminio pasisėjimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kaip teisingai naudoti sodo žirkles.

Dauguma sodininkų neužmirštuoles apkarpant pradeda po pirmojo masinio žydėjimo bangos. Pašalinus nuvytusius žiedynus, augalas atrodo kur kas tvarkingiau ir nereikalingai neeikvoja energijos sėklų brandinimui. Tai ypač aktualu, jei jūsų sode neužmirštuolės užima pagrindines vietas, kuriose visada norite matyti tvarką. Genėjimas taip pat padeda išvengti ligų, kurios dažnai prasideda būtent nuo pūvančių senų žiedų.

Nuvytusių žiedynų šalinimas

Deadheading, arba nužydėjusių žiedų pašalinimas, turėtų būti atliekamas reguliariai viso žydėjimo sezono metu. Naudokite aštrias žirkles ir kirpkite stiebą virš pirmo sveiko lapo arba šakojimosi vietos. Tai gali paskatinti augalą išleisti keletą papildomų žiedynų, nors antroji banga niekada nebus tokia gausi kaip pirmoji. Toks darbas ne tik pailgina dekoratyvumą, bet ir neleidžia augalui „pavargti” per anksti.

Jei jūsų tikslas nėra sėklų rinkimas, geriausia žiedynus nupjauti iškart, kai tik jie praranda savo ryškią spalvą. Nupjautas dalis galima dėti į kompostą, nebent pastebėjote ligų požymių ar kenkėjų kiaušinėlių. Reguliarus apžiūrėjimas su žirklėmis rankose leidžia palaikyti nuolatinę gėlyno higieną. Tai paprastas, bet labai efektyvus būdas užtikrinti, kad neužmirštuolės visada atrodytų gaiviai.

Augalo atjauninimas ir formavimas

Po pagrindinio žydėjimo, apie vasaros vidurį, neužmirštuolių kereliai gali pradėti atrodyti išsidraikę ir nebetvarkingi. Tuo metu galima atlikti radikalesnį apkarpymą, nukerpant visus žiedynkočius iki pat lapų rozetės pagrindo. Tai skatina augalą auginti naujus, sveikus lapus, kurie suformuos gražų žalią kilimą likusiai vasaros daliai. Toks atjauninimas padeda augalui geriau pasiruošti kitų metų ciklui.

Kerelių formavimas taip pat apima išlindusių ūglių, kurie trukdo kitiems augalams, trumpinimą. Neužmirštuolės linkusios plėstis, todėl kartais tenka apkarpyti kraštinius lapus, kad išlaikytumėte gėlyno ribas. Stenkitės nepažeisti centrinės augalo dalies, kurioje formuojasi nauji pumpurai. Tinkamai apkarpytas augalas geriau vėdinasi, o tai sumažina tikimybę, kad kerelio viduje pradės kauptis drėgmė ir pelėsis.

Pasiruošimas ramybės periodui

Vėlyvą rudenį, kai augalai ruošiasi žiemai, genėjimas turėtų būti minimalus ir labai atsargus. Reikėtų pašalinti tik tuos lapus, kurie yra akivaizdžiai pažeisti, supuvę ar pajuodę po pirmųjų šalnų. Žali lapai yra gyvybiškai svarbūs fotosintezei ir energijos kaupimui, todėl jų liesti nereikėtų iki pat pavasario. Perteklinis genėjimas rudenį gali susilpninti augalo atsparumą šalčiui, todėl geriau palikti daugiau augalijos.

Pavasarį, nuėmus dengiamąsias medžiagas, atliekamas sanitarinis genėjimas, pašalinant viską, kas per žiemą išdžiūvo ar supuvę. Tai padeda naujiems ūgliams lengviau prasikalti pro senos lapijos likučius ir gauti daugiau šviesos. Svarbu naudoti dezinfekuotus įrankius, kad per pjūvius neperneštumėte galimų infekcijų iš vieno augalo į kitą. Šis pavasarinis „švarinimasis” yra paskutinis genėjimo etapas prieš prasidedant naujam, gausiam žydėjimo sezonui.