Brokolių šviesos poreikis

Tinkamas apšvietimas yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių sėkmingą brokolių augimą ir kokybišką derlių. Kaip ir dauguma daržovių, brokoliai yra šviesamėgiai augalai, kuriems reikia pakankamo tiesioginių saulės spindulių kiekio fotosintezei vykdyti. Fotosintezės metu augalai saulės energiją paverčia chemine energija, kuri naudojama augimui, lapų, stiebų ir, svarbiausia, valgomų žiedynų (galvučių) formavimui. Šviesos trūkumas gali sukelti įvairių problemų: nuo augalų ištįsimo ir silpnumo iki menko derliaus ar net visiško jo nebuvimo. Todėl, planuojant brokolių lysvę, vietos parinkimas pagal apšvietimą yra kritiškai svarbus sprendimas.

Optimaliam augimui ir didelių, tankių galvučių formavimui brokoliai turėtų gauti bent 6–8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Tokios sąlygos dažniausiai būna atvirose, neužpavėsintose daržo vietose. Esant pakankamam apšvietimui, augalai auga tvirti, kompaktiški, jų lapai būna sodriai žalios spalvos, o galvutės formuojasi greitai ir būna kokybiškos. Saulės šviesa ne tik skatina augimą, bet ir padeda augalams būti atsparesniems ligoms, nes greičiau nudžiūvusi lapija yra mažiau palanki grybelinių infekcijų plitimui.

Nors brokoliai mėgsta saulę, jie taip pat yra vėsesnio klimato augalai. Per didelis karštis, ypač derinamas su intensyvia vidurdienio saule, gali sukelti stresą, ypač galvučių formavimosi metu. Dėl karščio galvutės gali likti mažos, tapti purios ar per anksti pradėti žydėti. Todėl regionuose, kur vasaros labai karštos, nedidelis pavėsis pačiomis karščiausiomis vidurdienio valandomis gali būti netgi naudingas. Tačiau tai turėtų būti lengvas, filtruotas pavėsis, o ne visiška tamsa, kuri neabejotinai pakenktų derliui.

Auginant brokolius patalpoje, pavyzdžiui, daigus ankstyvą pavasarį, natūralios šviesos pro langą dažniausiai nepakanka. Dėl šviesos trūkumo daigai tįsta, tampa ploni, silpni ir linkę išgulti. Tokiu atveju būtina naudoti papildomą dirbtinį apšvietimą. Geriausiai tinka specialios viso spektro augalų auginimo (fito) lempos, kurios suteikia augalams reikalingą šviesos spektrą ir intensyvumą. Dirbtinis apšvietimas turėtų veikti 12–16 valandų per parą, kad būtų užtikrintas normalus daigų vystymasis.

Saulės šviesos svarba fotosintezei

Fotosintezė yra procesas, kurio metu žalieji augalai, naudodami saulės šviesos energiją, iš anglies dioksido ir vandens gamina organines medžiagas (gliukozę) ir išskiria deguonį. Brokoliams, kaip ir visiems augalams, šis procesas yra gyvybiškai svarbus, nes pagaminta gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis visiems augimo procesams: šaknų vystymuisi, lapų auginimui ir derliaus formavimui. Kuo daugiau šviesos gauna augalas, tuo intensyviau vyksta fotosintezė ir tuo daugiau energijos jis gali pagaminti.

Šviesos intensyvumas tiesiogiai veikia fotosintezės greitį. Ryški, tiesioginė saulės šviesa suteikia daugiausiai energijos, todėl saulėtoje vietoje augantys brokoliai augs sparčiau ir bus produktyvesni. Pavėsyje šviesos intensyvumas yra žymiai mažesnis, todėl fotosintezė lėtėja, augalas pagamina mažiau energijos, o tai atsiliepia jo augimui ir derlingumui. Augalas bando kompensuoti šviesos trūkumą, augindamas ilgesnius stiebus ir didesnius, bet plonesnius lapus, siekdamas pasiekti daugiau šviesos – tai vadinama ištįsimu.

Be šviesos intensyvumo, svarbi ir šviesos trukmė, arba fotoperiodas. Brokoliams, norint normaliai vystytis, reikia ilgos dienos su pakankamu šviesos valandų skaičiumi. Minimalus tiesioginės saulės šviesos poreikis yra apie 6 valandos per dieną. Jei augalai gauna mažiau šviesos, jie gali auginti daug lapų, tačiau galvučių formavimas gali vėluoti, jos gali būti mažos, purios arba visai neužsimegzti.

Saulės šviesa taip pat svarbi augalo sveikatai. Ji padeda reguliuoti augalo vidinius procesus, stiprina jo imuninę sistemą. Be to, saulės spinduliai greitai išdžiovina drėgmę nuo lapų paviršiaus po lietaus ar laistymo, o tai yra svarbus prevencinis veiksnys, mažinantis grybelinių ligų, tokių kaip netikroji miltligė, plitimo riziką. Visiškai pavėsyje augantys augalai yra labiau linkę sirgti.

Šviesos trūkumo pasekmės

Akivaizdžiausias šviesos trūkumo požymis yra augalų ištįsimas. Tai ypač pastebima auginant daigus ant palangės. Augalai, stengdamiesi pasiekti šviesos šaltinį, augina ilgus, plonus ir silpnus stiebus. Tokie daigai yra trapūs, lengvai išgula, o persodinti į lauką sunkiai prigyja ir auga lėčiau. Panašus reiškinys, nors ir ne toks ryškus, vyksta ir lauke, kai brokoliai auginami per dideliame pavėsyje – jų stiebai būna ilgesni, o lapai retesni.

Nepakankamas apšvietimas tiesiogiai veikia derliaus kiekį ir kokybę. Kai augalas negauna pakankamai energijos iš saulės, jis visų pirma stengiasi išgyventi ir auginti lapus, o derliaus formavimas tampa antraeiliu prioritetu. Dėl šios priežasties pavėsyje augančių brokolių galvutės formuojasi labai lėtai, būna žymiai mažesnės ir ne tokios tankios, palyginti su augančiais saulėtoje vietoje. Ekstremaliais atvejais, esant dideliam šviesos trūkumui, augalas gali visai nesuformuoti galvutės.

Šviesos trūkumas taip pat keičia augalų išvaizdą. Lapai, augantys pavėsyje, dažnai būna didesni, bet plonesni ir šviesesnės žalios spalvos. Augalas taip bando padidinti paviršiaus plotą, kad sugautų kuo daugiau šviesos. Nors augalas gali atrodyti vešlus dėl didelių lapų, jis yra silpnesnis, jo audiniai būna mažiau tvirti, todėl jis tampa jautresnis tiek ligoms, tiek kenkėjų antpuoliams.

Galiausiai, šviesos stoka gali paveikti ir brokolių skonines savybes bei maistinę vertę. Saulės šviesa yra svarbi ne tik angliavandenių gamybai, bet ir įvairių vitaminų bei kitų naudingų junginių sintezei. Pakankamame apšvietime užaugintos daržovės paprastai būna turtingesnės maistinėmis medžiagomis ir pasižymi geresniu skoniu.

Vietos parinkimas ir auginimo ypatumai

Planuojant, kur sodinti brokolius, reikia rinktis atviriausią ir saulėčiausią daržo vietą. Stebėkite saulės judėjimą savo sklype ir pasirinkite lysvę, kurią saulė apšviečia didžiąją dienos dalį, ypač nuo ryto iki vėlyvos popietės. Reikėtų vengti vietų, kurias didelę dienos dalį meta pastatų, aukštų medžių ar tvorų šešėlis. Netoliese augantys aukštesni augalai, pavyzdžiui, kukurūzai ar vijoklinės pupelės, taip pat gali užstoti saulę, todėl planuojant lysves reikia atsižvelgti į visų augalų aukštį.

Nors brokoliai mėgsta saulę, jie yra vėsiamėgiai augalai. Regionuose su labai karštomis vasaromis, intensyvi vidurdienio saulė gali sukelti augalams stresą. Tokiu atveju, nedidelis pavėsis pačiomis karščiausiomis valandomis (maždaug nuo 12 iki 15 val.) gali būti naudingas. Tai galima pasiekti sodinant brokolius ten, kur šešėlį tuo metu meta kiti augalai, arba naudojant specialius šešėliavimo tinklus. Tačiau svarbu, kad likusią dienos dalį augalai gautų pilną saulės apšvietimą.

Sodinant brokolius, svarbu laikytis tinkamų atstumų tarp augalų. Per tankus sodinimas lemia tai, kad augalai pradeda konkuruoti tarpusavyje ne tik dėl vandens ir maistinių medžiagų, bet ir dėl šviesos. Apatiniai lapai atsiduria šešėlyje, o visas augalas gauna mažiau šviesos. Laikantis rekomenduojamų 40–50 cm atstumų tarp augalų, užtikrinama, kad kiekvienas brokolis turės pakankamai erdvės ir gaus reikiamą saulės dozę.

Jei saulėtos vietos darže trūksta, brokolius vis tiek galima bandyti auginti daliniame pavėsyje (4–6 valandos tiesioginės saulės per dieną). Tačiau tokiu atveju reikia susitaikyti su tuo, kad derlius bus vėlyvesnis ir ne toks gausus. Galvutės bus mažesnės, o augalai labiau ištįsę. Norint kompensuoti šviesos trūkumą, svarbu užtikrinti optimalias kitas auginimo sąlygas – derlingą dirvą, pakankamą drėgmę ir apsaugą nuo kenkėjų.