Amarilio genėjimas ir nupjovimas

Amarilio genėjimas yra specifinis procesas, gerokai besiskiriantis nuo įprasto krūmų ar medelių karpymo. Šiuo atveju „genėjimas” reiškia savalaikį tam tikrų augalo dalių – peržydėjusių žiedų, žiedkočių ir lapų – pašalinimą, siekiant nukreipti augalo energiją tinkama linkme. Kiekvienas pjūvis turi būti atliktas tinkamu laiku ir tinkamu būdu, nes nuo to priklauso ne tik augalo estetinė išvaizda, bet ir jo sveikata bei gebėjimas pasiruošti kitų metų žydėjimui. Teisingas ir apgalvotas genėjimas padeda augalui taupyti jėgas ir užtikrina sėkmingą augimo ciklą.

Peržydėjusių žiedų pašalinimas

Kai amarilio žiedas pradeda vysti, praranda spalvą ir formą, jį reikėtų pašalinti. Šis procesas vadinamas deadheading’u. Pagrindinis tikslas – neleisti augalui eikvoti energijos sėklų formavimui ir brandinimui. Jei nuvytęs žiedas paliekamas, augalas natūraliai pradeda megzti sėklų dėžutę, o šis procesas reikalauja labai daug maisto medžiagų, kurios galėtų būti panaudotos svogūnėlio stiprinimui.

Pašalinti nuvytusį žiedą yra labai paprasta. Jį galima nukirpti žirklėmis arba tiesiog nulaužti pirštais ties jo pagrindu, kur jis jungiasi su mažu koteliu. Kartu su žiedu reikia pašalinti ir už jo esantį mezginės sustorėjimą, iš kurio vystytųsi sėklų dėžutė. Svarbu tai daryti atsargiai, kad nebūtų pažeisti kiti, dar tik besiskleidžiantys ar žydintys pumpurai ant to paties žiedkočio.

Reguliarus peržydėjusių žiedų šalinimas ne tik taupo augalo energiją, bet ir pagerina bendrą estetinį vaizdą. Augalas atrodo tvarkingesnis ir gražesnis, kai ant jo nėra nuvytusių, sudžiūvusių žiedų. Be to, drėgnu oru pūvantys žiedlapiai gali tapti puikia terpe vystytis grybelinėms ligoms, pavyzdžiui, pilkajam kekerui, todėl jų pašalinimas yra ir svarbi ligų prevencijos dalis.

Šią procedūrą reikėtų atlikti nuolat, kol ant žiedkočio yra žydinčių žiedų. Kiekvieną dieną apžiūrėk augalą ir pašalink tuos žiedus, kurie jau baigė savo gyvavimo ciklą. Tokia paprasta priežiūra ženkliai prisideda prie augalo gerovės ir geresnio pasiruošimo kitam augimo etapui, kai visa energija bus nukreipta į lapų auginimą ir maisto medžiagų kaupimą.

Kada ir kaip nupjauti žiedkotį?

Kai visi vieno žiedkočio žiedai nužydi ir yra pašalinami, ateina laikas spręsti, ką daryti su pačiu žiedkočiu. Jokiu būdu negalima jo pjauti, kol jis yra žalias ir tvirtas, nes jame taip pat yra maisto medžiagų, kurias augalas susigrąžina atgal į svogūnėlį. Leisk žiedkočiui natūraliai pagelsti ir pradėti džiūti. Šis procesas rodo, kad maisto medžiagų persiskirstymas yra baigtas.

Kai žiedkotis pagelsta, suminkštėja ir pradeda linkti, jį galima nupjauti. Naudok aštrų ir švarų peilį arba sekatorių. Pjauk žiedkotį palikdamas maždaug 2-3 centimetrų ilgio stiebelį virš svogūnėlio. Negalima pjauti per arti svogūnėlio, kad nebūtų pažeistas jo augimo taškas. Likęs stiebelis laikui bėgant visiškai sudžius ir jį bus galima lengvai pašalinti.

Kartais atsitinka, kad žiedkotis po žydėjimo ilgai išlieka žalias ir tvirtas. Tokiu atveju galima šiek tiek palaukti, tačiau jei jis net ir po kelių savaičių nerodo jokių vytimo požymių, o jau aktyviai auga lapai, jį galima nupjauti ir žalią. Nors augalas praras šiek tiek maisto medžiagų, esančių žiedkotyje, tačiau tai paskatins jį visą energiją skirti lapų auginimui, kas yra svarbiausia po žydėjimo.

Nupjovus žiedkotį, prasideda svarbiausias etapas – augalo auginimas dėl svogūnėlio stiprinimo. Nuo šio momento augalui reikia maksimaliai gero apšvietimo, reguliaraus laistymo ir tręšimo. Visa tai tam, kad per pavasarį ir vasarą svogūnėlis priaugtų masės ir sukauptų pakankamai jėgų kitų metų žydėjimui.

Lapai: ar reikia juos nupjauti?

Amarilio lapų genėjimas yra tema, kurioje pradedantieji augintojai daro daugiausiai klaidų. Svarbiausia ir nekeičiama taisyklė – niekada negalima nupjauti sveikų, žalių amarilio lapų. Lapai yra augalo „virtuvė”, kurioje vyksta fotosintezė – procesas, gaminantis energiją, kuri kaupiama svogūnėlyje. Nupjovus lapus per anksti, augalas netenka galimybės kaupti atsargas ir kitais metais tiesiog neturės jėgų žydėti.

Po žydėjimo amarilis visą pavasarį ir vasarą augina lapus. Kuo vešlesnė ir sveikesnė bus lapija, tuo stipresnis bus svogūnėlis. Todėl šiuo laikotarpiu reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas lapams augti: daug šviesos, pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų. Pašalinti galima tik mechaniškai pažeistus, ligotus ar natūraliai nudžiūvusius apatinius lapus, jei tokių atsiranda.

Lapai nupjaunami arba patys nukrenta tik vienu atveju – ruošiant augalą ramybės periodui. Rudenį, palaipsniui mažinant laistymą, lapai pradeda natūraliai gelsti ir džiūti. Būtina leisti šiam procesui įvykti iki galo. Kai lapas visiškai pagelsta ir sudžiūsta, jį galima lengvai pašalinti. Tai ženklas, kad visos jame buvusios naudingos medžiagos jau grįžo į svogūnėlį.

Staigus visų lapų nupjovimas, norint dirbtinai „išsiųsti” augalą miegoti, yra didelis stresas augalui ir atima iš jo galimybę tinkamai pasiruošti poilsiui. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl amariliai nustoja žydėti. Taigi, kantrybė yra labai svarbi – leisk gamtai atlikti savo darbą ir nupjauk lapus tik tada, kai jie patys natūraliai atiduoda savo gyvybę svogūnėliui.