Sėkmingas japoninės magnolijos auginimas prasideda nuo teisingo sodinimo proceso, kuris nulemia tolimesnį augalo prigijimą ir vystymąsi. Svarbu pasirinkti ne tik tinkamą laiką, bet ir vietą, kurioje medis galės augti dešimtmečius be poreikio jį persodinti. Kadangi šis augalas labai jautriai reaguoja į šaknų sistemos pažeidimus, kiekviena klaida sodinimo metu gali kainuoti lėtą augimą ar net žūtį. Todėl sodininkas privalo išmanyti pagrindinius principus, kaip paruošti duobę, dirvožemį ir pačią sodinamąją medžiagą.
Sodinimo laikas ir vietos paruošimas
Geriausias laikas sodinti magnolijas yra ankstyvas pavasaris, kol dar neišsprogo pumpurai, arba ankstyvas ruduo, kai dar nėra didelių šalčių. Pavasarinis sodinimas suteikia augalui visą vegetacijos sezoną įsišaknyti ir pasiruošti pirmajai žiemai naujoje vietoje. Duobė turėtų būti bent du ar tris kartus platesnė už šaknų gumbą, kad šaknys galėtų lengvai plėstis į purią dirvą. Svarbu užtikrinti gerą drenažą duobės dugne, ypač jei sklype dominuoja sunkus molingas dirvožemis.
Sodinimo technika ir šaknų priežiūra
Išimant augalą iš vazono, būtina elgtis itin atsargiai, kad nesubyrėtų žemės gniūžtė ir nenutrūktų smulkios šaknelės. Magnolija sodinama tokiame pačiame gylyje, kokiame ji augo vazone, nes per gilus pasodinimas gali sukelti kamieno puvimą. Užpildant duobę žemėmis, jas reikia lengvai paspausti rankomis, vengiant stipraus trypimo kojomis, kad nebūtų pažeistos šaknys. Po pasodinimo būtina gausiai palaistyti, kad žemė priglustų prie šaknų ir neliktų oro tarpų.
Daugiau straipsnių šia tema
Dauginimas sėklomis ir jų stratifikacija
Dauginimas sėklomis yra ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės ir tam tikrų žinių apie jų paruošimą. Surinktos sėklos turi būti nuvalytos nuo minkšto apvalkalo ir stratifikuojamos vėsioje vietoje kelis mėnesius. Stratifikacija imituoja natūralias žiemos sąlygas, be kurių sėklos tiesiog nesudygs pavasarį pasėtos į substratą. Jauni sėjinukai auga gana lėtai, todėl jiems reikia sukurti idealias drėgmės ir apšvietimo sąlygas vazonuose ar specialiose lysvėse.
Vegetatyvinis dauginimas auginiais ir atžalomis
Norint išlaikyti motininio augalo savybes, dažniausiai naudojamas dauginimas pusiau sumedėjusiais auginiais vasaros viduryje. Auginiai nupjaunami su „kulneliu”, apdorojami įsišaknijimą skatinančiais stimuliatoriais ir sodinami į lengvą durpių bei smėlio mišinį. Svarbu palaikyti didelę oro drėgmę, todėl auginiai dažnai dengiami plėvele arba stiklu, tačiau nepamirštama jų vėdinti. Taip pat galima taikyti atlankų metodą, prilenkiant apatinę šaką prie žemės, tačiau šis procesas dažnai užtrunka iki dvejų metų.
