Šermukšnialapio pūslenio sodinimas ir dauginimas

Šermukšnialapis pūslenis yra augalas, kuris pasižymi itin aukštu prigijimo procentu, todėl jį sodinti gali net pradedantieji sodininkai. Svarbiausia užduotis prieš pradedant darbus yra tinkamos vietos parinkimas, atsižvelgiant į būsimą krūmo dydį. Planuojant sodinimą, būtina įvertinti dirvožemio sudėtį ir apšvietimo sąlygas, kurios tiesiogiai veikia lapų spalvą. Profesionaliai atliktas sodinimo procesas garantuoja greitą augalo adaptaciją ir vešlų augimą pirmaisiais metais.

Geriausias laikas sodinti pūslenį yra ankstyvas pavasaris arba rudens pradžia. Pavasarį augalus reikėtų pasodinti dar neprasidėjus intensyviam sulčių judėjimui, kad šaknys spėtų įsitvirtinti. Rudenį sodinant, svarbu tai padaryti likus bent mėnesiui iki didžiųjų šalčių pradžios. Tai suteikia augalui pakankamai laiko užgydyti šaknų pažeidimus ir pasiruošti ramybės periodui.

Ruošiant sodinimo vietą, rekomenduojama iškasti duobę, kuri būtų dvigubai didesnė už esamą šaknų gumulą. Į duobės dugną verta įberti šiek tiek komposto ar perpuvusio mėšlo, kad augalas gautų startinį maistinių medžiagų kiekį. Jei dirva yra labai sunki ir molinga, būtinai pasirūpinkite drenažo sluoksniu iš skaldos ar smėlio. Tai apsaugos jaunas šaknis nuo užmirkimo kritiniais laikotarpiais.

Atstumas tarp sodinamų krūmų priklauso nuo to, kokį tikslą norite pasiekti savo sode. Jei planuojate formuoti laisvai augančią gyvatvorę, tarp krūmų palikite maždaug vieno metro tarpą. Norint gauti labai tankią ir formuojamą sieną, atstumą galima sumažinti iki septyniasdešimties centimetrų. Pavieniams sodiniams skirkite bent pusantro metro erdvę, kad krūmas galėtų visiškai atskleisti savo grožį.

Sodinimo technika ir pirmieji žingsniai

Prieš įdedant augalą į duobę, jo šaknis rekomenduojama trumpam pamirkyti vandenyje su augimo stimuliatoriais. Tai padės šaknims greičiau atsigauti po transportavimo ir aktyvuos naujų šaknelių formavimąsi. Įstatykite augalą į duobę tokiame pačiame gylyje, kokiame jis augo vazone. Per gilus pasodinimas gali sukelti kamieno puvimo procesus, o per seklus – išdžiovinti šaknis.

Užpildę duobę žemėmis, jas atsargiai suminkite kojomis, kad neliktų oro tarpų aplink šaknis. Tai užtikrina gerą kontaktą tarp šaknų ir dirvožemio, kas yra gyvybiškai svarbu drėgmės pasisavinimui. Po sodinimo augalą būtina gausiai palaistyti, net jei lauke vyrauja drėgni orai. Vanduo padeda žemei galutinai susigulėti ir užpildyti visus plyšius.

Aplink pasodintą pūslenį suformuokite nedidelį žemės pylimą, kuris tarnaus kaip laistymo dubuo. Tai neleis vandeniui nutekėti į šonus ir nukreips jį tiesiai į šaknų zoną. Pirmosiomis savaitėmis po sodinimo stebėkite drėgmės lygį ir neleiskite žemei visiškai perdžiūti. Jaunas augalas yra jautrus drėgmės trūkumui, kol jo šaknų sistema nėra pilnai išvystyta.

Galiausiai rekomenduojama nugenėti trečdalį krūmo šakų iškart po pasodinimo. Nors tai gali pasirodyti gaila, toks veiksmas padeda subalansuoti antžeminę dalį su pažeista šaknų sistema. Mažesnis lapų kiekis garina mažiau drėgmės, todėl augalui lengviau prigyti. Be to, toks genėjimas skatina pūslenį leisti naujus ūglius iš apačios, todėl krūmas bus tankesnis.

Dauginimas auginiais ir jų paruošimas

Pūslenį labai paprasta dauginti žaliaisiais arba sumedėjusiais auginiais, priklausomai nuo metų laiko. Žalieji auginiai ruošiami vasaros pradžioje, kai nauji ūgliai dar nėra visiškai sumedėję. Pasirinkite sveiką, stiprų ūglį ir nupjaukite maždaug penkiolikos centimetrų ilgio viršūnę. Apatinius lapus pašalinkite, palikdami tik porą viršutinių, kad sumažintumėte garinimą.

Sumedėję auginiai pjaunami vėlyvą rudenį arba anksti pavasarį, kol augalas dar miega. Tokie auginiai yra atsparesni ir gali būti laikomi vėsioje vietoje iki pavasarinio sodinimo. Jų ilgis turėtų būti apie dvidešimt centimetrų, o storis – kaip pieštuko. Sodinant į dirvą, bent du trečdaliai auginio turėtų būti paslėpti po žeme.

Kad auginiai geriau įsišaknytų, naudokite specialius šaknijimosi miltelius arba tirpalus. Pasodintus auginius geriausia laikyti daliniame pavėsyje ir uždengti plėvele ar stiklainiu. Tai sukurs šiltnamio efektą ir palaikys reikiamą drėgmę, kuri būtina šaknų formavimuisi. Nepamirškite reguliariai vėdinti šių mini šiltnamių, kad neatsirastų pelėsis.

Sėkmingas įsišaknijimas paprastai įvyksta per keturias–šešias savaites, priklausomai nuo temperatūros. Pastebėję naujus lapelius, galite būti tikri, kad augalas suformavo pirmąsias šaknis. Tuomet galite pradėti jį pratinti prie lauko sąlygų, po truputį ilginant vėdinimo laiką. Į nuolatinę vietą tokius jaunuolius rekomenduojama sodinti tik kitais metais.

Dauginimas atžalomis ir krūmo dalijimu

Dar vienas paprastas būdas padauginti pūslenį yra atlankos, kurias formuoti galima pavasarį. Pasirinkite žemai esančią lanksčią šaką ir prispauskite ją prie žemės specialiu kabliuku. Toje vietoje, kur šaka liečiasi su dirva, padarykite nedidelį įpjovimą žievėje. Užpilkite šią vietą derlinga žeme ir palaikykite drėgmę visą vasaros laikotarpį.

Iki rudens atlanka suformuos savo šaknų sistemą ir galės būti atskirta nuo motininio augalo. Tai saugiausias dauginimo būdas, nes jaunasis augalas visą laiką gauna maitinimą iš pagrindinio krūmo. Atskirtą naują krūmelį galite iškart sodinti į pasirinktą vietą sode. Svarbu nepamiršti gausiai palaistyti naujakurio po šios procedūros.

Senus ir labai didelius pūslenio krūmus galima dauginti dalijant patį krūmą. Šis darbas reikalauja fizinės jėgos, todėl geriausia jį atlikti pavasarį prieš išsiskleidžiant lapams. Iškaskite visą krūmą ir aštriu kastuvu ar pjūklu padalinkite jį į kelias dalis. Kiekviena dalis privalo turėti sveikas šaknis ir bent kelis stiprius ūglius.

Gautas dalis nedelsdami pasodinkite į paruoštas duobes, nes šaknys labai greitai džiūsta. Tai geras būdas ne tik gauti naujų augalų, bet ir atjauninti seną, praradusį formą krūmą. Po dalijimo augalai kurį laiką gali atrodyti silpnesni, todėl jiems reikalinga itin kruopšti priežiūra. Skirkite daugiau dėmesio jų laistymui ir apsaugai nuo tiesioginių saulės spindulių pirmosiomis savaitėmis.