Genėjimas yra viena svarbiausių, tačiau dažnai sodininkų praleidžiamų procedūrų, siekiant suformuoti vešlų ir gausiai žydintį augalą. Be žmogaus įsikišimo svyrančiosios pelargonijos linkusios augti viena ar dviem ilgomis šakomis, kurios apačioje greitai nuplinka. Teisingas ir laiku atliktas karpymas skatina šoninių pumpurų pabudimą, todėl krūmas tampa tankus ir dekoratyvus. Šiame straipsnyje aptarsime technikas, kurios padės jums profesionaliai suformuoti savo gėles.
Pavasarinis formavimas ir jauninimas
Ankstyvas pavasaris, maždaug kovo mėnuo, yra pats tinkamiausias metas atlikti pagrindinį augalo genėjimą. Šiuo metu augalas pradeda nubusti iš žiemos ramybės būsenos, o jo sultys pradeda aktyviau cirkuliuoti stiebuose. Trumpinkite visus per žiemą ištįsusius ar suvargusius ūglius, palikdami ant jų po du ar tris augimo mazgus (nertis). Ši procedūra gali atrodyti drastiška, nes augalas lieka beveik be lapų, tačiau tai būtina naujam, stipriam startui.
Karpant pavasarį, svarbu naudoti labai aštrias žirkles arba peilį, kad pjūvis būtų lygus ir švarus. Suplėšyti ar sutraiškyti stiebų galai sunkiai gyja ir gali tapti vartais infekcijoms bei puviniui. Pjūvį atlikite šiek tiek įstrižai, maždaug pusę centimetro virš sveiko, į išorę nukreipto pumpuro. Tai užtikrins, kad naujas ūglis augs į krūmo išorę, o ne į vidų, taip gerinant viso augalo vėdinimą.
Senus, sumedėjusius krūmus taip pat galima atjauninti pašalinant seniausias, beveik nebeaugančias šakas ties pat pagrindu. Tai paskatins naujų, jaunų ūglių augimą tiesiai iš šaknų kaklelio, todėl augalas vėl taps gyvybingas. Po tokio intensyvaus genėjimo augalus reikėtų laikyti šviesioje ir šiltoje vietoje bei laistyti labai atsargiai, kol pasirodys pirmoji žaluma. Nauja lapija, išaugusi po pavasarinio genėjimo, bus kur kas sveikesnė ir atsparesnė vasaros saulei.
Jei augalas žiemą buvo laikomas šiltame kambaryje ir stipriai ištįso, genėjimas yra vienintelis būdas jį išgelbėti. Pašalinkite visus šviesiai žalius, silpnus stiebelius, nes jie niekada nesukurs gražaus krūmo formos. Nebijokite pjauti giliau, nes pelargonijos pasižymi puikiomis regeneracinėmis savybėmis ir greitai atstato prarastą masę. Tinkamas pavasarinis pasiruošimas yra garantija, kad birželio mėnesį jūsų balkonai skęs žiedų jūroje.
Daugiau straipsnių šia tema
Priežiūra ir formavimas sezono metu
Vasaros metu genėjimas neturėtų sustoti, tačiau jis tampa kur kas švelnesnis ir labiau nukreiptas į formos palaikymą. Pagrindinis veiksmas šiame etape yra viršūnėlių nugnybimas (pinčiravimas), kuris stabdo ūglio augimą į ilgį ir verčia jį šakotis. Tai ypač aktualu jaunoms pelargonijoms, kurios dar tik formuoja savo karkasą krepšelyje. Nugnybdami viršūnę virš ketvirto ar penkto lapų poros, jūs priverčiate augalą pažadinti miegančius pumpurus lapų pažastyse.
Nuolatinis peržydėjusių žiedynų šalinimas taip pat yra savotiškas genėjimas, kuris tiesiogiai veikia tolesnį žydėjimą. Žiedkotį reikėtų pašalinti visą, nelaužant tik pačių žiedų, kad neliktų džiūstančių stagarų krūmo viduje. Šie stagarai ne tik negražiai atrodo, bet ir gali tapti pilkojo puvinio židiniais drėgnu oru. Reguliari tokia „higiena” skatina augalą nuolat gaminti naujus pumpurus, nes jam neleidžiama subrandinti sėklų.
Jei matote, kad koks nors ūglis auga kur kas greičiau už kitus ir gadina bendrą kompozicijos vaizdą, drąsiai jį patrumpinkite. Tai padės išlaikyti pusiausvyrą vazone, ypač jei viename inde auginate kelias skirtingas veisles. Taip pat rekomenduojama praretinti krūmo centrą, jei jis tampa per tankus ir lapai pradeda gelsti dėl šviesos trūkumo. Geresnis oro judėjimas krūmo viduje yra geriausia profilaktika nuo daugumos kenkėjų, mėgstančių slėptis tankmėje.
Vasaros pabaigoje genėjimą reikėtų šiek tiek apriboti, kad augalas spėtų pasiruošti artėjančiam poilsiui. Per vėlus intensyvus karpymas gali paskatinti naują augimo bangą, o jauni ūgliai nespės sutvirtėti iki pirmųjų šalnų. Šiuo metu geriau apsiriboti tik žiedų ir akivaizdžiai pažeistų lapų šalinimu. Protingas ir subalansuotas požiūris į formavimą viso sezono metu leidžia džiaugtis estetišku augalu nuo pavasario iki vėlyvo rudens.
Daugiau straipsnių šia tema
Įrankiai ir higienos taisyklės
Sėkmingas genėjimas neįsivaizduojamas be tinkamų ir švarių įrankių, kurie užtikrina minimalų traumavimą augalui. Geriausia naudoti specialias sodininko žirkles (sekatorių) smulkiems darbams arba aštrų kišeninį peiliuką. Prieš pradedant darbą ir pereinant prie kito augalo, įrankius būtina dezinfekuoti spiritu arba kitu antiseptiku. Tai užkerta kelią virusinėms ir bakterinėms ligoms plisti tarp jūsų kolekcijos augalų, kas yra itin dažna klaida.
Pjūvio vieta turi būti lygi, be atplaišų, kad augalas galėtų ją greitai užgydyti savo sultimis. Jei genite stambesnius, sumedėjusius stiebus, žaizdas galima patepti specialiu sodo tepalu arba pabarstyti smulkinta aktyvuota anglimi. Tai apsaugo atvirą audinį nuo išdžiūvimo ir patogeninių grybelių patekimo į vidų. Nors pelargonijos gija neblogai, papildoma apsauga niekada nemaišo, ypač jei oras drėgnas.
Nugnybimui (pinčiravimui) dažniausiai užtenka pirštų, tačiau įsitikinkite, kad jūsų rankos yra švarios. Suimkite patį jauniausią ūglio galiuką ir jį staigiu judesiu nulaužkite arba nugnybkite nagais. Svarbu pašalinti visą augimo kūgelį, kad augalas tikrai suprastų signalą pradėti šakotis. Ši procedūra yra mažiausiai stresinė augalui ir gali būti atliekama bet kuriuo metu saulėtą dieną.
Po bet kokio didesnio genėjimo rekomenduojama augalą nupurkšti silpnu fungicido tirpalu profilaktikai. Tai ypač aktualu, jei genėjote rudenį arba vėsiu oru, kai infekcijų rizika yra didžiausia. Taip pat po karpymo augalą reikėtų kelias dienas pasaugoti nuo tiesioginių vidurdienio saulės spindulių, kad žaizdos ramiai užsitrauktų. Teisingas įrankių pasirinkimas ir higiena yra pusė darbo sėkmės bet kuriame sodininkystės procese.
