Pavasaris yra idealus metas pradėti ruoštis naujam sezonui ir pasirūpinti svyrančiųjų pelargonijų sodinimu. Tinkamas startas užtikrina, kad augalas turės pakankamai laiko sutvirtėti iki pasirodant pirmiesiems dideliems karščiams. Šis procesas nereikalauja sudėtingos įrangos, tačiau būtinas kruopštumas ir tam tikrų taisyklių laikymasis. Gerai parinktas substratas ir tinkamas indas yra pamatai, ant kurių statomas visas būsimas augalo grožis.
Pasiruošimas sodinimui ir indų parinkimas
Sodinimo darbus geriausia pradėti kovo arba balandžio mėnesį, kai dienos tampa pakankamai ilgos. Pirmiausia reikia pasirūpinti švariais vazonais, nes senose apnašose gali slypėti ligų sukėlėjai. Jei naudojate praėjusių metų indus, būtinai juos kruopščiai nuplaukite su dezinfekuojančiu tirpalu. Svyrančioms veislėms geriausiai tinka balkonų loveliai arba pakabinami krepšiai, kurie leidžia ūgliams laisvai kristi žemyn.
Vazono dugne būtinai suformuokite drenažo sluoksnį iš keramzito ar smulkių akmenukų. Tai padės išvengti vandens užsilaikymo, kuris yra viena pagrindinių šaknų puvimo priežasčių. Skylutės dugne turi būti pakankamo dydžio, kad perteklinė drėgmė galėtų laisvai ištekėti į padėklą. Tinkamas drenažas ypač svarbus lietingomis vasaros dienomis, kai natūralus džiūvimas sulėtėja.
Substratas turi būti lengvas, purus ir turėti gerą vandens sugeriamumą bei pralaidumą orui. Galite pirkti paruoštus mišinius, skirtus pelargonijoms, arba pasigaminti patys iš durpių, komposto ir smėlio. Svarbu, kad pH lygis būtų neutralus arba šiek tiek rūgštus, o tai padeda augalui lengviau pasisavinti maisto medžiagas. Į žemę taip pat galima įmaišyti lėtai tirpstančių trąšų granulių, kurios užtikrins pirminį augimo impulsą.
Sodinant sodinukus, išlaikykite protingą atstumą tarp jų, paprastai apie dvidešimt centimetrų vieną nuo kito. Per tankiai pasodinti augalai konkuruos dėl šviesos ir maisto, todėl jų vystymasis bus lėtesnis. Per mažas tarpas taip pat trukdo oro cirkuliacijai, o tai sukuria idealią terpę grybelinėms ligoms plisti. Atsargiai suspauskite žemę aplink šaknis, kad neliktų oro tuštumų, ir gausiai palaistykite kambario temperatūros vandeniu.
Daugiau straipsnių šia tema
Dauginimas auginiais pavasarį ir rudenį
Auginiai yra populiariausias ir paprasčiausias būdas pasidauginti mėgstamas veisles namų sąlygomis. Geriausias metas šiam procesui yra ankstyvas pavasaris, kai motininis augalas pradeda aktyviai augti po žiemos miego. Pasirinkite sveikus, stiprius ūglius, kurie neturi žiedų ar pumpurų, nes augalas turėtų visą energiją skirti šaknijimuisi. Pjūvį atlikite aštriu peiliu iškart po lapo mazgu, kad auginys būtų apie dešimt centimetrų ilgio.
Nuo apatinės auginio dalies pašalinkite lapus, palikdami tik du ar tris viršutinius lapelius. Kai kurie sodininkai rekomenduoja leisti auginiui kelias valandas padžiūti sausoje vietoje, kad pjūvio vieta užsitrauktų plėvele. Tai sumažina infekcijos tikimybę, kai auginys bus įsodintas į drėgną substratą. Galite naudoti šaknijimosi stimuliatorių, tačiau tai nėra privaloma, nes pelargonijos šaknijasi pakankamai noriai.
Įsodinkite auginius į mažus indelius su lengvu durpių ir smėlio mišiniu, giliai įspausti nereikia. Laikykite juos šviesioje, bet ne tiesioginių saulės spindulių apšviestoje vietoje, kur vyrauja pastovi šiluma. Drėgmę palaikykite saikingą, vengdami perlaistymo, nes jauni stiebeliai yra labai linkę pūti. Paprastai po dviejų ar trijų savaičių pasirodo pirmosios šaknys, ką išduoda pradėję augti nauji lapeliai.
Rudeninis dauginimas atliekamas rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje, ruošiantis žiemai. Šie auginiai per žiemą suspės sutvirtėti ir pavasarį jau bus pasiruošę sodinimui į nuolatinę vietą. Rudenį padauginti augalai dažnai būna atsparesni ir anksčiau pradeda žydėti kitą sezoną. Svarbiausia užtikrinti jiems vėsią, bet šviesią vietą per visą žiemos laikotarpį patalpoje.
Daugiau straipsnių šia tema
Sėklų sėjimo ypatumai ir technologijos
Dauginimas sėklomis yra ilgesnis procesas, tačiau jis leidžia išauginti unikalias hibridines veisles. Sėją reikėtų pradėti sausio arba vasario mėnesį, nes augalui reikia laiko užaugti iki žydėjimo sezono pradžios. Sėklos sėjamos į specialias dėžutes su smulkios tekstūros substratu, jas tik šiek tiek užberiant žeme. Svarbu palaikyti pastovią maždaug dvidešimties laipsnių temperatūrą, kad dygimo procesas būtų sklandus.
Dėžutes rekomenduojama uždengti skaidriu dangteliu arba plėvele, kad būtų palaikoma reikiama drėgmė. Kasdien vėdinkite sėjinukus, kad nesikauptų kondensatas, galintis sukelti pelėsį ant dirvos paviršiaus. Kai tik pasirodo pirmieji daigeliai, plėvelę nuimkite ir perkelkite indus į pačią šviesiausią kambario vietą. Jei natūralios šviesos trūksta, būtina naudoti papildomą apšvietimą, kad daigai neišstįstų.
Pikuoti daigus reikia tada, kai jie užaugina du tikruosius lapelius, perkeliant juos į atskirus indelius. Šiame etape reikia būti itin atsargiems, kad nepažeistumėte gležnų šaknelių ir stiebo pagrindo. Po pikuavimo augalus laistykite saikingai ir pradėkite po truputį grūdinti, pratindami prie žemesnės temperatūros. Sėklomis išaugintos pelargonijos pasižymi dideliu gyvybingumu ir dažnai gausiau šakojasi.
Maždaug po dviejų mėnesių jauni augalai jau būna pakankamai stiprūs, kad juos būtų galima formuoti. Galite nugnybti viršūnėles, kad paskatintumėte šoninių ūglių augimą ir gautumėte tankesnį krūmą. Prieš sodinant į lauką, įsitikinkite, kad praėjo visos galimos šalnos, nes jauni augalai yra jautrūs šalčiui. Šis metodas suteikia daug džiaugsmo stebint visą augalo vystymosi ciklą nuo pat pradžių.
Jaunų augalų priežiūra po pasodinimo
Pirmosios savaitės po pasodinimo į nuolatinę vietą yra kritinis laikas augalo adaptacijai. Šiuo periodu venkite tręšti stipriomis trąšomis, leiskite šaknims ramiai įsitvirtinti naujame substrate. Svarbu, kad žemė būtų nuolat drėgna, bet ne šlapia, kad skatintumėte šaknis ieškoti drėgmės giliau. Jei orai labai saulėti, pirmosiomis dienomis augalus galite šiek tiek pridengti nuo tiesioginių spindulių.
Stebėkite, kaip augalas reaguoja į lauko sąlygas, ypač vėją ir temperatūrų svyravimus. Jei pastebite, kad apatiniai lapai gelsta, tai gali būti ženklas apie adaptacinį stresą arba netinkamą laistymą. Kai pamatysite pirmuosius naujus ūglius, galite pradėti naudoti silpną trąšų tirpalą augimui skatinti. Jaunas augalas turi sukaupti pakankamai žaliosios masės, kol pradės krauti pirmuosius žiedų pumpurus.
Ūglių formavimas yra tęstinis procesas, kuris prasideda būtent šiame ankstyvame etape. Reguliarus ilgų ūglių galų trumpinimas padeda sukurti gražią, simetrišką augalo formą. Tai taip pat užtikrina, kad vazonas bus pilnai užpildytas ir gėlė atrodys vešliai iš visų pusių. Kantrybė šiame etape atsipirks vėliau, kai sulauksite gausaus ir tolygaus žydėjimo visame balkone.
Galiausiai, nepamirškite nuolat tikrinti jaunų lapų apačią, ar ten neapsigyveno nepageidaujami svečiai. Jauni augalai yra labiau pažeidžiami, todėl kenkėjai juos puola dažniau nei senus, sumedėjusius krūmus. Laiku pastebėta problema išsprendžiama kur kas lengviau ir su mažesniais nuostoliais. Mėgaukitės sodinimo procesu, nes tai pirmasis žingsnis link jūsų svajonių sodo sukūrimo.
