Nors amarilis laikomas gana atspariu augalu, jis, kaip ir kiti kambariniai augintiniai, nėra apsaugotas nuo įvairių ligų ir kenkėjų. Laiku pastebėti pirmuosius simptomus ir teisingai identifikuoti problemą yra lemiamas veiksnys, siekiant išsaugoti augalo sveikatą ir dekoratyvumą. Dažniausiai amarilius puola specifinės grybelinės ligos, tokios kaip raudonoji degligė, bei universalūs kambarinėms gėlėms būdingi kenkėjai – amarai ar voratinklinės erkės. Sėkminga kova su šiomis problemomis priklauso ne tik nuo tinkamai parinktų priemonių, bet ir nuo prevencijos, kuri apima tinkamą priežiūrą, karantiną naujiems augalams ir reguliarią apžiūrą.
Grybelinės ligos: raudonoji degligė
Raudonoji degligė, kurią sukelia grybas Stagonospora curtisii, yra bene dažniausia ir specifiškiausia amarilių liga. Jos pagrindinis simptomas – raudonos arba rusvai raudonos, netaisyklingos formos dėmės ir dryžiai, atsirandantys ant visų augalo dalių: lapų, žiedkočių, svogūnėlio lukštų ir net žiedų. Pažeistos vietos gali įdubti, deformuotis, o stipriai pažeistas žiedkotis gali nulinkti ir nesugebėti išlaikyti žiedų. Ant svogūnėlio atsiradusios dėmės gali peraugti į puvinį.
Ši liga ypač plinta esant didelei oro drėgmei ir vėsiam orui. Grybo sporos gali būti randamos ant svogūnėlio jau perkant, todėl labai svarbu atidžiai apžiūrėti svogūnėlį prieš sodinant. Pastebėjus raudonas dėmes, jas galima atsargiai išpjauti ir apdoroti fungicidu. Laistyti augalą reikia atsargiai, stengiantis nesušlapinti lapų ir svogūnėlio, nes drėgmė skatina ligos plitimą. Būtina užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink augalą.
Kovai su raudonąja deglige naudojami sisteminiai arba kontaktiniai fungicidai. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pažeistas augalo dalis (lapus) reikėtų pašalinti. Visą augalą, įskaitant svogūnėlį ir substratą, reikia nupurkšti fungicido tirpalu pagal instrukciją. Purškimą gali tekti kartoti kelis kartus kas 10-14 dienų, kol ligos plitimas sustos. Svarbu prisiminti, kad nedidelės raudonos dėmelės gali atsirasti ir dėl mechaninių pažeidimų, todėl ne visada jos reiškia ligą, tačiau jei dėmės plinta ir gilėja, reikia imtis priemonių.
Prevencija yra geriausias būdas apsisaugoti nuo raudonosios degligės. Pirk tik sveikus, tvirtus svogūnėlius iš patikimų pardavėjų. Prieš sodinant, svogūnėlį galima profilaktiškai pamirkyti silpname fungicido tirpale. Venk perlaistymo, užtikrink gerą drenažą ir oro cirkuliaciją. Pastebėjus ligos pažeistą augalą, izoliuok jį nuo kitų, kad liga neplistų.
Daugiau straipsnių šia tema
Kitos paplitusios grybelinės ir bakterinės infekcijos
Be raudonosios degligės, amarilius gali pažeisti ir kitos grybelinės ligos, ypač šaknų ir svogūnėlio puviniai. Juos dažniausiai sukelia Fusarium arba Pythium genties grybai, kurie klesti per drėgname ir prastai vėdinamame substrate. Puvinio pažeistos šaknys patamsėja, suminkštėja ir praranda savo funkciją. Augalas pradeda vysti, jo lapai gelsta, nors substratas gali būti drėgnas. Ištraukus svogūnėlį iš vazono, galima pamatyti pažeistas šaknis ir minkštas, pūvančias vietas ant svogūnėlio pagrindo.
Norint išvengti puvinių, svarbiausia yra neperlaistyti augalo ir naudoti laidų, purų substratą su geru drenažo sluoksniu. Visada išpilk vandens perteklių iš lėkštutės po laistymo. Jei puvinys jau prasidėjo, augalą galima bandyti gelbėti. Reikia išimti jį iš vazono, pašalinti visą seną substratą, nupjauti visas pažeistas šaknis ir svogūnėlio dalis iki sveikos vietos. Pjūvių vietas būtina dezinfekuoti (pvz., anglies milteliais) ir prieš sodinant į naują, sterilų substratą, leisti svogūnėliui kelias valandas apdžiūti.
Botrytis, arba pilkasis kekeras, yra dar viena grybelinė liga, kuri gali pažeisti amarilius, ypač žiedus ir pumpurus. Ji pasireiškia pilku, puriu pelėsiu, kuris greitai plinta esant didelei oro drėgmei ir prastai ventiliacijai. Pažeisti žiedai paruduoja ir supūva. Kovai su pilkuoju kekeru reikia pašalinti visas pažeistas dalis, pagerinti oro cirkuliaciją aplink augalą ir, esant reikalui, panaudoti fungicidus.
Bakterinės infekcijos amariliams pasitaiko rečiau, tačiau gali sukelti minkštąjį puvinį. Jis pasireiškia vandeningomis, nemalonaus kvapo dėmėmis ant svogūnėlio ar lapų. Bakterinės ligos plinta labai greitai ir jas suvaldyti yra itin sunku. Dažniausiai tokį augalą tenka sunaikinti, kad infekcija neplistų kitiems. Svarbiausia prevencija – vengti mechaninių pažeidimų, per kuriuos bakterijos gali patekti į augalo audinius.
Daugiau straipsnių šia tema
Dažniausi kenkėjai: amarai ir voratinklinės erkės
Amarai yra vieni dažniausių kambarinių augalų kenkėjų, galinčių užpulti ir amarilius. Šie maži, kriaušės formos vabzdžiai dažniausiai telkiasi kolonijomis ant jaunų ūglių, lapų apačios ir žiedpumpurių. Jie siurbia augalo sultis, todėl pažeistos dalys deformuojasi, gelsta, o pumpurai gali neprasiskleisti. Be to, amarai išskiria lipnų skystį, vadinamą „lipčiumi”, ant kurio gali įsiveisti juodasis suodgrybis, trukdantis fotosintezei.
Kovoti su amarais galima keliais būdais. Jei kenkėjų nedaug, juos galima tiesiog nuplauti stipria vandens srove arba nuvalyti vatos diskeliu, suvilgytu muiluotame vandenyje ar spirito tirpale. Efektyvi priemonė yra purškimas žaliuoju muilu ar specialiais insekticidiniais purškalais. Svarbu apdoroti visą augalą, ypač lapų apačią, ir procedūrą pakartoti po savaitės, kad būtų sunaikinti ir iš kiaušinėlių išsiritę nauji kenkėjai.
Voratinklinės erkės yra dar vienas pavojingas kenkėjas, ypač suaktyvėjantis sauso ir šilto oro sąlygomis, būdingomis šildomoms patalpoms žiemą. Šie maži, plika akimi sunkiai įžiūrimi voragyviai taip pat siurbia augalo sultis. Jų antpuolio požymiai – smulkūs gelsvi taškeliai lapų paviršiuje, vėliau lapai pagelsta, džiūsta, o tarp lapų ir stiebų galima pastebėti plonytį voratinklį.
Kova su voratinklinėmis erkėmis yra sudėtingesnė. Pirmiausia reikia padidinti oro drėgmę aplink augalą – reguliariai jį apipurkšti vandeniu, pastatyti šalia indą su vandeniu. Pažeistus lapus reikėtų kruopščiai nuplauti po dušu. Jei tai nepadeda, tenka naudoti specialias chemines priemones – akaricidus. Būtina atidžiai perskaityti instrukciją ir apdorojimą kartoti kelis kartus, nes akaricidai dažnai neveikia kiaušinėlių.
Kenkėjų kontrolė: prevencija ir naikinimas
Geriausia kova su kenkėjais – tai prevencija. Reguliariai ir atidžiai apžiūrėk savo augalus, ypač jaunus ūglius ir lapų apačią. Kuo anksčiau pastebėsi problemą, tuo lengviau bus ją išspręsti. Įsigijus naują augalą, visada palaikyk jį „karantine” – atskirai nuo kitų augalų bent 2-3 savaites, kad įsitikintum, jog jis neturi pasislėpusių kenkėjų ar ligų.
Palaikyk švarą aplink augalus: reguliariai nuvalyk dulkes nuo lapų, pašalink nudžiūvusius lapus ir žiedus, nes juose gali slėptis kenkėjai. Užtikrink tinkamas auginimo sąlygas – sveikas ir stiprus augalas yra daug atsparesnis kenkėjų antpuoliams. Sausas oras, būdingas patalpoms žiemos metu, ypač palankus voratinklinių erkių plitimui, todėl oro drėkinimas yra svarbi prevencinė priemonė.
Jei kenkėjų nedaug, pirmenybę teik mechaniniams ir biologiniams naikinimo būdams. Kenkėjus galima rinkti rankomis, nuplauti vandeniu, purkšti dilgėlių ar česnakų ištraukomis. Muilo tirpalas (pagamintas iš ūkiško ar žaliojo muilo) taip pat yra efektyvi ir palyginti nekenksminga priemonė nuo amarų ir kitų minkštakūnių kenkėjų. Šios priemonės yra saugesnės aplinkai ir žmonėms.
Cheminius insekticidus ir akaricidus naudok tik kraštutiniu atveju, kai kitos priemonės nepadeda. Griežtai laikykitės naudojimo instrukcijų, dirbk su apsaugos priemonėmis ir gerai vėdinamoje patalpoje arba lauke. Atmink, kad kai kurie cheminiai preparatai gali pakenkti ne tik kenkėjams, bet ir naudingiems vabzdžiams bei pačiam augalui, jei naudojami netinkamai.
Virusinės ligos ir jų prevencija
Virusinės ligos yra vienos pavojingiausių, nes joms gydyti vaistų nėra. Amariliai gali sirgti mozaikos virusu (Hippeastrum mosaic virus) ar kitais virusais. Jų simptomai gali būti įvairūs: šviesiai žalios arba gelsvos dėmės, dryžiai ar mozaikinis raštas ant lapų, augimo sulėtėjimas, žiedų ir lapų deformacija. Simptomai gali būti neryškūs ir pasireikšti tik tam tikromis sąlygomis.
Virusai dažniausiai plinta su augalų sultimis. Pagrindiniai platintojai yra sultis siurbiantys kenkėjai, tokie kaip amarai ir tripsai. Taip pat virusas gali būti perduodamas per nesterilius įrankius (peilius, sekatorius) genint ar dauginant augalus. Virusas gali plisti ir per užkrėstą motininį augalą dukteriniams svogūnėliams.
Kadangi išgydyti virusu užkrėsto augalo neįmanoma, svarbiausia yra prevencija. Pirmiausia, pirk augalus tik iš patikimų šaltinių. Kovok su sultis siurbiančiais kenkėjais, nes jie yra pagrindiniai virusų pernešėjai. Visada dezinfekuok įrankius prieš naudodamas juos kitam augalui. Tam puikiai tinka spiritas arba kitos dezinfekcinės priemonės.
Jei įtari, kad tavo augalas yra užkrėstas virusu, geriausia jį izoliuoti nuo kitų augalų, kad būtų išvengta plitimo. Atidžiai stebėk jo būklę. Jei simptomai ryškūs ir diagnozė nekelia abejonių, deja, saugiausia yra tokį augalą sunaikinti. Jokiu būdu negalima jo dauginti ar kompostuoti, kad virusas nepatektų į aplinką.
