Sodinimo procesas reikalauja tikslumo ir tinkamo laiko parinkimo, nes tai lemia būsimą augalo gyvybingumą. Geriausias metas pradėti šiuos darbus yra pavasario pradžia, kai dienos pradeda ilgėti ir pakyla natūrali šviesos koncentracija. Šiuo laikotarpiu augalo vidiniai procesai suaktyvėja, todėl adaptacija naujoje aplinkoje vyksta kur kas sparčiau. Sėkmingas startas garantuoja stiprią šaknų sistemą ir gausų žydėjimą ateityje.

Buvardija
Bouvardia x domestica
Vidutinė priežiūra
Meksika ir Centrinė Amerika
Visžalis krūmas
Aplinka ir Klimatas
Šviesos poreikis
Ryški netiesioginė šviesa
Vandens poreikis
Vidutinis, laikyti drėgnai
Drėgmė
Didelė drėgmė
Temperatūra
Šilta (18-24°C)
Atsparumas šalčiui
Jautri šaliui (5°C)
Žiemojimas
Šviesus kambarys (10-15°C)
Augimas ir Žydėjimas
Aukštis
60-100 cm
Plotis
40-60 cm
Augimas
Vidutinis
Genėjimas
Genėti po žydėjimo
Žydėjimo kalendorius
Birželis - Lapkritis
S
V
K
B
G
B
L
R
R
S
L
G
Dirva ir Sodinimas
Dirvos reikalavimai
Laidži, derlinga žemė
Dirvos pH
Šiek tiek rūgšti (5.5-6.5)
Maistingųjų medžiagų poreikis
Dideli (kas savaitę žydėjimo metu)
Ideali vieta
Šviesi vidaus erdvė ar šiltnamis
Savybės ir Sveikata
Dekoratyvinė vertė
Puošnūs kvepiantys žiedai
Lapija
Tamsiai žali lancetiški lapai
Kvapas
Stiprus, saldus kvapas
Toksiškumas
Mažas toksiškumas
Kenkėjai
Amarai, voratinklinės erkės, baltasparniai
Dauginimas
Stiebo auginiai

Vieta, kurioje bus sodinamas arba statomas jaunas augalas, turi būti parinkta labai atsakingai, vertinant apšvietimą. Idealiai tinka rytinės arba vakarinės palangės, kur saulės spinduliai yra švelnūs ir neagresyvūs. Pietinė pusė gali būti per karšta, nebent sukuriamas dirbtinis šešėlis vidurdienio valandomis. Šviesos trūkumas šiaurinėje pusėje lems ūglių ištįsimą ir bendrą nusilpimą.

Prieš pradedant sodinimą, būtina pasirūpinti visomis reikalingomis medžiagomis ir įrankiais iš anksto. Sodinimo indai turi būti kruopščiai išplauti ir dezinfekuoti, kad būtų sunaikinti galimi ligų sukėlėjai. Taip pat paruošiamas tinkamas žemių mišinys, kuris turi atitikti visus fizinius ir cheminius reikalavimus. Pasiruošimas padeda išvengti skubėjimo ir klaidų, kurios gali būti lemtingos jaunam sodinukui.

Svarbu suprasti, kad jauni augalai yra kur kas jautresni aplinkos svyravimams nei suaugę krūmai. Todėl po sodinimo juos reikėtų laikytistabilioje aplinkoje, kur nėra staigių temperatūros šuolių. Pirmosiomis dienomis venkite intensyvaus vėdinimo ir tiesioginės saulės poveikio, suteikiant laiko prigijimui. Sumanus požiūris į pradinį etapą padeda suformuoti tvirtą pagrindą ilgalaikiam augimui.

Sodinimo technologija ir eiga

Pats sodinimo procesas prasideda nuo drenažo sluoksnio suformavimo pasirinkto vazono dugne, kas yra privaloma taisyklė. Šis sluoksnis turėtų užimti maždaug vieną ketvirtadalį viso indo tūrio, užtikrinant laisvą vandens nutekėjimą. Ant drenažo užpilamas nedidelis sluoksnis paruošto substrato, suformuojant nedidelį kauburėlį centre. Tai padeda patogiai išdėstyti šaknis ir išvengti jų susisukimo.

Sodinukas atsargiai perkeliamas į vazoną, stengiantis, kad jo šaknys tolygiai pasiskirstytų į visas puses. Laikant augalą viena ranka, kita ranka pamažu pilama žemė aplink šonus, užpildant visas tuštumas. Žemę reikia lengvai paspausti, kad neliktų oro tarpų, tačiau nereikia pernelyg sutankinti, kad išliktų purumas. Stiebo pagrindas turi sutapti su žemės paviršiumi.

Po pasodinimo augalą būtina gausiai palaistyti šiltu vandeniu, naudojant smulkų purkštuką. Vanduo padeda žemei galutinai nusėsti ir glaudžiai apsivyti aplink smulkias šakneles. Jei po laistymo žemė stipriai sukrenta, galima papildomai užberti ploną šviežio substrato sluoksnį. Perteklinį vandenį, išbėgusį į padėklą, būtina išpilti po dešimties penkiolikos minučių.

Pasodintą augalą rekomenduojama kelioms dienoms pastatyti į švelnų pusšešėlį, kad sumažėtų drėgmės garavimas per lapus. Šiuo laikotarpiu lapų purškimas yra efektyvesnis nei tiesioginis žemės liejimas, nes šaknys dar nedirba pilnu pajėgumu. Kai pastebėsite pirmuosius naujus lapelius, tai bus ženklas, kad augalas sėkmingai prigijo. Dabar jį galima pamažu pratinti prie įprasto priežiūros ir apšvietimo režimo.

Dauginimas stiebo auginiais

Dauginimas viršūniniais stiebo auginiais yra populiariausias ir efektyviausias būdas gauti naujų, sveikų augalų namų sąlygomis. Šiai procedūrai geriausiai tinka pavasario arba vasaros pradžios metas, kai ūgliai turi daugiausia gyvybinės energijos. Auginiams parenkamos sveikos, nesumedėjusios šakos, turinčios bent du ar tris lapų mazgus. Pjūvis daromas aštriu, dezinfekuotu peiliu tiesiai po lapų mazgu įstrižai.

Apatiniai lapai nuo auginio pašalinami, paliekant tik kelis viršūninius, kad sumažėtų garavimo plotas. Pjūvio vietą galima pamirkyti į šaknų augimo stimuliatorių, kuris pagreitina smulkių šaknelių formavimąsi. Paruošti auginiai sodinami į lengvą substratą, susidedantį iš durpių ir smėlio arba gryno perlito. Sodinama nedideliame gylyje, kad stiebas tvirtai laikytųsi žemėje.

Norint užtikrinti sėkmingą įsišaknijimą, auginiams būtina sukurti šiltnamio efektą, uždengiant juos plėvele arba stikliniu indu. Šiltnamis padeda išlaikyti pastovią didelę oro drėgmę ir šilumą, kuri turėtų siekti apie dvidešimt du laipsnius. Kasdien šį mini šiltnamį reikia trumpam atidaryti pravėdinimui ir kondensato pašalinimui nuo sienelių. Tai apsaugo jaunus stiebus nuo galimo pelėsio ar puvinio atsiradimo.

Šaknų formavimosi procesas paprastai trunka nuo trijų iki keturių savaičių, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Apie sėkmingą įsišaknijimą išduoda pasirodę nauji, šviesiai žali lapeliai viršūnėje. Tuomet plėvelė nuimama vis ilgesniam laikui, pratatinant augalus prie kambario oro. Pilnai įsišakniję sodinukai perkeliami į atskirus nedidelius vazonėlius su maistingu dirvožemiu.

Dauginimas krūmo dalijimu

Senesnius, stipriai išsiplėtusius krūmus galima sėkmingai padauginti dalijant juos persodinimo metu pavasarį. Šis metodas leidžia iškart gauti jau suaugusius, stiprius augalus, kurie gali pražysti jau tais pačiais metais. Procedūra reikalauja atsargumo, kad nebūtų padaryta didelė žala pagrindinei motininio augalo struktūrai. Svarbu iš anksto pasiruošti kelis vazonus su drenažu ir šviežia žeme.

Išėmus augalą iš vazono, šaknų sistema švelniai išlaisvinama nuo žemių pertekliaus, kad matytųsi visos atskiros dalys. Naudojant aštrų peilį, krūmas padalijamas į kelias dalis taip, kad kiekviena turėtų pakankamai šaknų ir sveikų ūglių. Jokiu būdu negalima šaknų plėšyti rankomis, nes plėštinės žaizdos gyja kur kas sunkiau ir dažniau pūva. Kiekvienas pjūvis turi būti švarus ir tikslus.

Gautos naujos dalys nedelsiant sodinamos į paruoštus indus, stengiantis neišdžiovinti smulkių šaknelių ore. Sodinimo gylis turi išlikti toks pat, koks buvo pirminiame vazone, kad stiebai nepradėtų pūti nuo drėgmės. Žemė aplink šaknis kruopščiai užpildoma ir lengvai sutankinama rankomis. Po to atliekamas gausus laistymas šiltu vandeniu.

Padalinti augalai pirmąsias dvi savaites reikalauja ypatingo dėmesio ir apsaugos nuo bet kokio neigiamo poveikio. Juos reikėtų laikyti šiltoje vietoje be tiesioginės saulės ir reguliariai purkšti lapus vandeniu. Tręšti galima pradėti tik po pusantro mėnesio, kai pamatysite, kad augalas pradėjo aktyviai augti. Šis dauginimo būdas yra puiki galimybė atjauninti senus augalus ir išplėsti savo kolekciją.