Sparnuotosios tunbergijos žiemojimas

Sparnuotoji tunbergija, arba juodaakė zuzana, mūsų klimato sąlygomis dažniausiai auginama kaip vienmetis augalas. Atėjus pirmosioms rudens šalnoms, šis šilumamėgis vijoklis nušąla ir jo vegetacija baigiasi. Tačiau daugeliui sodininkų kyla klausimas – ar įmanoma šį gražuolį išsaugoti per žiemą ir kitais metais vėl džiaugtis jo žiedais? Atsakymas yra teigiamas. Nors tai reikalauja šiek tiek pastangų ir tinkamų sąlygų sudarymo, sėkmingas tunbergijos peržiemojimas yra visiškai įmanomas, ypač jei augalas auginamas vazone. Sėkmingai peržiemojęs augalas pavasarį pradeda augti anksčiau ir gausiau žydi nei iš sėklų išauginti daigai. Šiame procese svarbiausia yra laiku perkelti augalą į patalpą, tinkamai jį paruošti ir užtikrinti teisingą priežiūrą ramybės periodu.

Sprendimas, ar bandyti išsaugoti tunbergiją per žiemą, priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmiausia, reikia įvertinti, ar turite tinkamą patalpą žiemojimui. Idealiausia vieta yra šviesi ir vėsi, pavyzdžiui, įstiklintas balkonas, veranda, šviesi laiptinė ar nešildomas garažas su langu. Temperatūra turėtų būti stabili ir laikytis maždaug 10–15°C ribose. Per šilta ir tamsi patalpa netinka, nes augalas bandys augti, tačiau dėl šviesos trūkumo ūgliai bus ištįsę ir silpni.

Antra, svarbu įvertinti paties augalo būklę. Žiemojimui reikėtų palikti tik stipriausius ir sveikiausius egzempliorius, nepažeistus ligų ar kenkėjų. Bandyti išsaugoti silpną ar sergantį augalą neverta, nes tikimybė, kad jis sėkmingai peržiemos, yra maža. Be to, perkėlus tokį augalą į patalpą, kyla rizika užkrėsti ir kitus kambarinius augalus. Todėl prieš nešant tunbergiją į vidų, būtina ją atidžiai apžiūrėti.

Galiausiai, reikia nusiteikti, kad per žiemą augalas neatrodys labai dekoratyviai. Ramybės periodu jis gali numesti dalį lapų, o naujų ūglių neaugins. Tai yra normalus procesas. Tikrasis atgimimas prasidės pavasarį, kai dienos pradės ilgėti ir augalas bus grąžintas į šiltesnę ir šviesesnę aplinką. Kantrybė ir tinkama priežiūra ramybės metu yra esminės sėkmingo žiemojimo sąlygos.

Sprendimas, ar verta išsaugoti augalą per žiemą

Prieš nusprendžiant, ar verta saugoti tunbergiją, reikėtų apsvarstyti kelis praktinius aspektus. Pirmiausia, įvertinkite savo galimybes. Ar turite pakankamai vietos vėsiai ir šviesiai žiemojimo patalpai? Jei gyvenate bute su centriniu šildymu, kur visos patalpos yra šiltos, rasti tinkamą vietą gali būti sudėtinga. Tokiu atveju galbūt paprasčiau ir racionaliau kasmet auginti tunbergiją iš sėklų. Sėklų įsigijimas nėra brangus, o daiginimo procesas gali būti malonus pavasarinis užsiėmimas.

Antra, pagalvokite apie konkrečią augalo veislę. Jei auginate retesnės ar ypatingai patikusios spalvos tunbergiją, kurios sėklų gali būti sunku gauti, tuomet išsaugoti motininį augalą per žiemą yra labai prasminga. Iš jo pavasarį bus galima ne tik toliau auginti patį augalą, bet ir pasidauginti jį auginiais, taip gaunant daugiau identiškų augalų. Tai ypač aktualu selekcininkams ar tiesiog dideliems konkrečios veislės gerbėjams.

Trečia, įvertinkite augalo dydį ir formą. Jei tunbergija auga grunte ir yra didelė, jos iškasimas ir persodinimas į vazoną gali būti sudėtingas ir sukelti augalui didelį stresą. Daug paprasčiau išsaugoti augalus, kurie visą sezoną augo dideliuose vazonuose ar konteineriuose. Tokiu atveju tereikia vazoną perkelti į patalpą, išvengiant šaknų sistemos pažeidimo. Todėl jei planuojate augalą laikyti per žiemą, geriausia iš karto sodinti jį į pakankamai didelį vazoną.

Galiausiai, apsvarstykite alternatyvą – sėklų surinkimą. Vasaros pabaigoje ir rudenį, peržydėjus žiedams, tunbergija subrandina sėklų dėžutes. Leiskite kelioms dėžutėms subręsti, nudžiūti ant augalo, tada surinkite sėklas ir laikykite jas sausoje, vėsioje vietoje iki pavasario. Tai yra paprasčiausias būdas „išsaugoti” augalą kitam sezonui, nereikalaujantis vietos ir priežiūros žiemos metu.

Augalo paruošimas žiemojimui patalpoje

Tinkamas augalo paruošimas yra kritiškai svarbus sėkmingam žiemojimui. Pradėti ruoštis reikia dar prieš pirmąsias šalnas, paprastai rugsėjo pabaigoje. Pirmas žingsnis – augalo apgenėjimas. Visi ilgi, išstypę ūgliai turi būti stipriai sutrumpinti. Palikite maždaug 15-20 cm ilgio stiebus su keliais lapų mazgais. Drastiškas genėjimas sumažina augalo tūrį, todėl jį lengviau transportuoti ir laikyti, be to, sumažina drėgmės garinimą ir maisto medžiagų poreikį ramybės periodu.

Antras svarbus žingsnis – kruopšti sanitarinė apžiūra. Atidžiai apžiūrėkite visą augalą – stiebus, lapų pažastis, apatinę lapų pusę. Ieškokite bet kokių kenkėjų (amarų, voratinklinių erkių, skydamarių) ar ligų požymių. Jei randate kenkėjų, būtina juos sunaikinti dar prieš nešant augalą į vidų. Galima nupurkšti augalą insekticidiniu tirpalu (geriausia sisteminiu) arba bent jau kruopščiai nuplauti po dušu su muiluotu vandeniu. Perkėlus užkrėstą augalą į patalpą, rizikuojate, kad kenkėjai išplis ant kitų kambarinių gėlių.

Jei augalas augo grunte, jį reikės atsargiai iškasti. Stenkitės iškasti kuo didesnį šaknų gumulą, kad kuo mažiau pažeistumėte šaknis. Pasirinkite tinkamo dydžio vazoną su drenažo skylėmis. Į dugną įberkite drenažo sluoksnį, tada įdėkite augalą ir užpildykite tuščias ertmes universaliu gėlių substratu. Po persodinimo saikingai paliekite. Augalai, augę vazonuose, šio streso išvengia.

Prieš galutinai perkeliant augalą į žiemojimo patalpą, naudinga jį kelias dienas palaikyti pereinamojoje zonoje, pavyzdžiui, nešildomoje verandoje ar garaže. Tai padės augalui palaipsniui adaptuotis prie pasikeitusių temperatūros ir šviesos sąlygų, sumažinant patiriamą stresą. Staigus perkėlimas iš lauko į šiltą kambarį gali sukelti šoką ir lapų kritimą.

Priežiūra žiemojimo laikotarpiu

Perkėlus paruoštą tunbergiją į žiemojimo patalpą, prasideda ramybės periodas, kurio metu priežiūra turi būti minimali. Svarbiausia užtikrinti tinkamą temperatūros ir šviesos režimą. Kaip minėta, optimali temperatūra yra tarp 10 ir 15°C. Vieta turi būti kuo šviesesnė, pavyzdžiui, prie pietinio ar vakarinio lango vėsioje patalpoje. Jei šviesos nepakanka, augalas gali pradėti leisti silpnus, ištįsusius, etioliuotus ūglius.

Laistymas ramybės periodu turi būti labai retas ir saikingas. Augalo gyvybiniai procesai sulėtėja, todėl vandens poreikis drastiškai sumažėja. Laistyti reikėtų tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų šaknų sistema. Dažniausiai pakanka palaistyti kartą per 3-4 savaites, o kartais net rečiau. Prieš laistant visada patikrinkite dirvožemio drėgmę. Perlaistymas šaltuoju metų laiku yra ypač pavojingas, nes beveik garantuotai sukels šaknų puvinį.

Tręšti augalo žiemojimo metu griežtai negalima. Trąšos skatintų augimą, o tam ramybės periodu sąlygos yra netinkamos (per mažai šviesos ir šilumos). Bet koks bandymas skatinti augimą šiuo laikotarpiu tik išsekintų augalą ir sumažintų jo šansus sėkmingai sulaukti pavasario. Tręšimą bus galima atnaujinti tik pavasarį, kai augalas bus perkeltas į šiltesnę vietą ir pradės aktyviai augti.

Visą žiemą periodiškai apžiūrėkite augalą, ar neatsirado kenkėjų ar ligų. Sausas patalpų oras gali išprovokuoti voratinklinių erkių atsiradimą. Taip pat stebėkite, ar neatsiranda puvinio židinių. Pašalinkite visus džiūstančius ar pūvančius lapus ir stiebų dalis. Jei pastebėjote, kad augalas pradeda leisti labai ilgus ir silpnus ūglius, tai ženklas, kad jam per šilta ir per tamsu. Jei įmanoma, perkelkite jį į vėsesnę ir šviesesnę vietą.

Augalo grąžinimas į lauką pavasarį

Pavasarį, kai dienos pradeda ilgėti ir saulė šildo vis stipriau (paprastai kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje), galima pradėti palaipsniui „žadinti” tunbergiją iš žiemos miego. Pirmiausia, perkelkite augalą į šiltesnę ir dar šviesesnę vietą. Galima šiek tiek padidinti laistymo dažnumą, tačiau vis dar atsargiai, stebint, kaip augalas reaguoja. Kai pastebėsite, kad pradeda augti nauji, sveiki ūgliai, tai ženklas, kad augalas sėkmingai peržiemojo.

Atsinaujinus augimui, galima atlikti pavasarinį genėjimą. Pašalinkite visus per žiemą išaugusius silpnus, ištįsusius ūglius. Taip pat patrumpinkite pernykščius stiebus, palikdami ant kiekvieno po kelis sveikus pumpurus. Šis genėjimas paskatins augalą šakotis ir formuoti tankesnį, gražesnį krūmą. Po genėjimo galima pradėti tręšti silpnos koncentracijos kompleksinėmis trąšomis, palaipsniui didinant koncentraciją iki normalios.

Į lauką augalą galima grąžinti tik tada, kai jau bus visiškai tikra, kad praėjo pavasario šalnų pavojus. Mūsų klimato sąlygomis tai paprastai būna gegužės antroji pusė. Kaip ir rudenį, pavasarį augalą reikia palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų. Pradėkite nuo kelių valandų pavėsyje, kasdien ilgindami buvimo lauke laiką ir palaipsniui pratindami prie tiesioginių saulės spindulių. Šis grūdinimo procesas yra būtinas, kad augalas nepatirtų streso ir nenudegtų lapų.

Kai augalas jau pripranta prie lauko sąlygų, jį galima persodinti į didesnį vazoną ar į nuolatinę vietą gėlyne. Naudokite šviežią, derlingą substratą. Peržiemojęs augalas paprastai pradeda augti labai sparčiai ir pražysta anksčiau nei iš sėklų išauginti daigai. Tolesnė jo priežiūra nesiskiria nuo įprastos tunbergijos priežiūros vegetacijos metu. Sėkmingas peržiemojimas leidžia ne tik išsaugoti augalą, bet ir suteikia jam pranašumą naujame sezone.

📷  Forest & Kim Starr, CC BY 3.0, via Wikimedia Commons