Sparnuotosios tunbergijos šviesos poreikis

Šviesa yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių bet kurio augalo augimą, vystymąsi ir žydėjimą. Sparnuotajai tunbergijai, kaip tropinės kilmės augalui, šviesos poreikis yra ypač didelis. Būtent nuo gaunamo šviesos kiekio ir intensyvumo tiesiogiai priklauso, ar šis vijoklis džiugins jus vešlia lapija ir gausybe ryškių žiedų, ar skurs ir augins tik ilgus, bet plonus stiebus. Netinkamai parinkta auginimo vieta pagal apšvietimo lygį yra viena dažniausių priežasčių, kodėl nepavyksta išauginti gražaus ir gausiai žydinčio augalo. Supratimas, kokiomis sąlygomis tunbergija jaučiasi geriausiai, ir gebėjimas atpažinti šviesos trūkumo ar pertekliaus požymius yra būtinas kiekvienam, norinčiam sėkmingai auginti šią įspūdingą gėlę. Tinkamas apšvietimas yra pamatas, be kurio joks laistymas ar tręšimas neduos norimų rezultatų.

Sparnuotosios tunbergijos tėvynė – saulėtoji Afrika, kur ji auga atvirose vietose, gaudama daug saulės šviesos. Dėl šios priežasties ir mūsų soduose ar balkonuose ji geriausiai jausis saulėtoje, atviroje vietoje. Saulės šviesa yra būtina fotosintezės procesui, kurio metu augalas pasigamina energiją, reikalingą augimui ir žiedų formavimui. Esant pakankamam apšvietimui, tunbergija auga kompaktiška, tankiai lapuota, o svarbiausia – krauna daugybę žiedpumpurių.

Tačiau, kaip ir su daugeliu dalykų, svarbu rasti aukso viduriuką. Nors tunbergija mėgsta saulę, pernelyg intensyvi, deginanti vidurdienio saulė, ypač karštomis vasaros dienomis ir sauso oro sąlygomis, gali būti žalinga. Ji gali nudeginti lapus ir sukelti augalui stresą. Todėl kartais idealiausia vieta yra ta, kur augalas gauna daug rytinės ir popietinės saulės, bet vidurdienį yra šiek tiek pritemdytas.

Šviesos poreikis taip pat priklauso nuo to, kur auginate augalą – lauke ar patalpoje. Lauke augalas natūraliai gauna daugiau šviesos, tačiau patalpoje, ypač žiemojimo metu, aprūpinti jį pakankamu šviesos kiekiu gali būti tikras iššūkis. Gebėjimas pritaikyti auginimo sąlygas pagal augalo šviesos poreikius yra raktas į sėkmingą jo auginimą bet kurioje aplinkoje.

Optimalios apšvietimo sąlygos

Norint, kad sparnuotoji tunbergija atskleistų visą savo grožį, jai reikia suteikti kuo daugiau šviesos. Optimaliausia vieta yra ta, kur augalas gauna bent 6-8 valandas tiesioginės saulės šviesos per dieną. Tokiomis sąlygomis ji augs sparčiai, formuos tankią lapiją ir, svarbiausia, gausiai žydės nuo vasaros pradžios iki pat rudens šalnų. Tinkamiausios yra pietinės, pietvakarinės ar vakarinės krypties vietos.

Pietinė pusė užtikrina daugiausiai saulės per visą dieną. Tai puikus pasirinkimas, tačiau pačiomis karščiausiomis vasaros dienomis, ypač jei augalas auga prie įkaistančios sienos, gali prireikti šiek tiek apsaugos nuo vidurdienio saulės. Jei pastebite, kad lapai vysta arba atsiranda baltų ar rudų nudegimo dėmių, tai ženklas, kad saulė yra per intensyvi. Tokiu atveju galima sukurti laikiną pavėsį naudojant agroplėvelę ar tiesiog pastačius šalia kitą, aukštesnį augalą.

Vakarinė ir rytinė pusės taip pat yra geras pasirinkimas. Rytinė saulė nėra tokia kaitri, ji švelniai pažadina augalą ir nudžiovina rytinę rasą nuo lapų, kas sumažina grybelinių ligų riziką. Vakarinė saulė yra intensyvesnė ir šiltesnė. Abiem atvejais augalas gaus pakankamai šviesos gausiam žydėjimui, nors galbūt ne tokiam sprogstamam kaip pietinėje pusėje. Svarbiausia vengti šiaurinės pusės, kur tiesioginės saulės beveik nebūna.

Auginant tunbergiją balkone, galioja tos pačios taisyklės. Pietų krypties balkonas yra idealus, tačiau reikės atidžiau stebėti laistymą, nes substratas vazone įkais ir išdžius daug greičiau. Rytų ir vakarų balkonai taip pat puikiai tinka. Svarbu užtikrinti, kad augalo neužstotų kiti daiktai ar pastatų dalys. Jei norite gausaus žydėjimo, kompromisų dėl šviesos kiekio daryti negalima.

Šviesos trūkumo ir pertekliaus požymiai

Augalas pats geriausiai parodo, ar jam tinka apšvietimo sąlygos. Svarbu išmokti skaityti jo siunčiamus signalus. Akivaizdžiausias šviesos trūkumo požymis yra menkas arba visiškas nežydėjimas. Jei jūsų tunbergija augina vešlius, žalius lapus, bet nekrauna žiedų, pirmoji ir labiausiai tikėtina priežastis yra šviesos stygius. Augalas tiesiog neturi pakankamai energijos, kad galėtų formuoti žiedus.

Kitas šviesos trūkumo simptomas yra etioliacija – augalo ištįsimas. Stiebai tampa ilgi, ploni ir silpni, o atstumai tarp lapų (tarpubambliai) padidėja. Augalas tarsi „stiebiasi” ieškodamas šviesos. Lapai gali būti mažesni nei įprastai ir blyškesnės žalios spalvos. Toks augalas atrodo neproporcingas ir netvarkingas. Šis reiškinys ypač dažnas auginant daigus ant palangės arba bandant peržiemoti augalą per tamsioje vietoje.

Nors ir rečiau, bet tunbergija gali nukentėti ir nuo šviesos pertekliaus. Pernelyg intensyvi, deginanti saulė, ypač kartu su drėgmės trūkumu, gali sukelti lapų nudegimus. Ant lapų atsiranda baltos, gelsvos ar rusvos nekrotinės dėmės. Lapų kraštai gali džiūti ir riestis. Karščiausiomis valandomis lapai gali apvysti, net jei dirvožemis yra drėgnas – taip augalas bando sumažinti vandens garinimą.

Jei lapai praranda savo sodrią žalią spalvą ir tampa blyškūs, gelsvi, tai taip pat gali būti per didelio apšvietimo ženklas. Nors šviesos trūkumas taip pat gali sukelti pageltimą, saulės pertekliaus atveju lapai atrodo tarsi „išblukę”. Jei pastebite šiuos simptomus, reikėtų perkelti augalą į vietą, kur vidurdienį jį pasiektų filtruota šviesa arba dalinis pavėsis.

Šviesos poreikio pritaikymas auginant patalpoje

Auginant sparnuotąją tunbergiją kaip kambarinį augalą arba laikant ją per žiemą patalpoje, aprūpinti ją pakankamu šviesos kiekiu yra didžiausias iššūkis. Net ir šviesiausia palangė neprilygsta lauko apšvietimui. Todėl būtina parinkti pačią šviesiausią vietą namuose. Geriausiai tinka pietinė palangė, kur augalas gaus maksimalų įmanomą saulės kiekį. Vakarų ar rytų palangės taip pat gali būti tinkamos, tačiau žydėjimas bus kuklesnis.

Žiemos mėnesiais, kai dienos yra trumpos ir saulės mažai, natūralios šviesos gali nepakakti net ir ant pietinės palangės. Jei norite, kad augalas ne tik išgyventų, bet ir išliktų sveikas, gali prireikti papildomo apšvietimo. Tam puikiai tinka specialios fitolampos arba viso spektro liuminescencinės lempos. Papildomai apšviesti reikėtų taip, kad bendra šviesos trukmė per parą būtų apie 12-14 valandų.

Laikant augalą per žiemą vėsioje patalpoje ramybės būsenoje, šviesos poreikis yra mažesnis, nes augalo gyvybiniai procesai sulėtėja. Tačiau vieta vis tiek turi būti kuo šviesesnė, kad augalas visiškai neišsektų. Tamsioje ir šiltoje vietoje laikomas augalas bandys augti, leisdamas ilgus, baltus ir negyvybingus ūglius, ir greičiausiai pavasario nesulauks. Todėl vėsi ir šviesi patalpa yra geriausias kompromisas.

Nepamirškite reguliariai pasukti vazono, kad visos augalo pusės gautų vienodą šviesos kiekį. Tai padės išvengti augimo viena kryptimi, link lango. Taip pat svarbu palaikyti švarius langus, nes dulkės ir nešvarumai gali sumažinti patenkančios šviesos kiekį net 30-40 procentų. Kiekvienas šviesos spindulys, ypač tamsiuoju metų laiku, yra svarbus.

📷  Forest & Kim Starr, CC BY 3.0, via Wikimedia Commons