Rykštinė raudoklė yra puikiai pritaikyta vidutinių platumų klimatui, todėl žiema jai paprastai nėra didelis iššūkis. Tačiau, norint užtikrinti, kad augalas pavasarį pabustų stiprus ir pasiruošęs naujam sezonui, reikia atlikti keletą svarbių veiksmų. Pasiruošimas šalčiams prasideda dar gerokai prieš pirmąjį sniegą, o teisingas požiūris į žiemojimą padeda išvengti šaknų sistemos pažeidimų. Šis laikotarpis yra augalo ramybės metas, kai kaupiamos jėgos būsimam augimui.
Pasiruošimas šaltajam sezonui
Pasiruošimas žiemai prasideda nuo tręšimo nutraukimo vasaros pabaigoje, kad augalas nustotų leisti jaunus, neatsparius šalčiui ūglius. Rugpjūčio pabaigoje rykštinė raudoklė pradeda ruoštis ramybės būsenai, sutelkdama maisto medžiagas šaknyse. Per didelis azoto kiekis šiuo metu gali priversti augalą toliau augti, o tai pakenktų jo žiemos atsparumui. Leiskite gamtai natūraliai sulėtinti visus procesus augalo viduje.
Vėlyvą rudenį, kai po pirmųjų šalnų lapija paruduoja ir praranda dekoratyvumą, laikas nuspręsti dėl stiebų genėjimo. Galite nupjauti stiebus palikdami apie 10 centimetrų nuo žemės, tai padės išlaikyti gėlyną tvarkingą ir sumažins ligų riziką. Kita vertus, kai kurie sodininkai palieka stiebus iki pavasario, nes jie sulaiko sniegą, kuris yra geriausia natūrali izoliacija. Be to, sausi žiedynai suteikia žavesio sodo peizažui žiemą.
Prieš žemę sukaustant įšalui, naudinga gausiai palaistyti augalą, jei ruduo buvo sausas. Drėgnas dirvožemis šąla lėčiau nei sausas ir geriau išlaiko šilumą gilesniuose sluoksniuose. Tai ypač aktualu jauniems, tik šiemet pasodintiems augalams, kurių šaknų sistema dar nėra pakankamai gili. Užtikrinę drėgmės atsargas, padėsite augalui išvengti fiziologinės sausros pavasarį.
Svarbu įsitikinti, kad vietoje, kur auga rykštinė raudoklė, žiemą nesikaupia polaidžio vanduo, kuris gali vėliau užšalti į ledą. Ledo luitas ant augalo pagrindo gali atimti deguonį iš šaknų ir mechaniškai jas pažeisti. Jei pastebite tokią tendenciją, padarykite nedidelius drenažo griovelius vandeniui nutekėti. Tinkamas drėgmės režimas žiemą yra toks pat svarbus kaip ir vasarą.
Daugiau straipsnių šia tema
Šaknų apsauga ir mulčiavimas
Nors rykštinė raudoklė yra atspari šalčiui, papildomas šaknų zonos mulčiavimas niekada nepakenks, ypač besniegėmis žiemomis. Naudokite sausus lapus, eglišakius ar durpes, kad sukurtumėte apsauginį sluoksnį aplink augalo pagrindą. 5–10 centimetrų storio sluoksnis efektyviai stabilizuoja dirvos temperatūrą ir apsaugo nuo staigių temperatūros svyravimų. Tai padeda išvengti dirvos kilnojimosi, kuris gali ištraukti šaknis į paviršių.
Eglišakės yra puikus pasirinkimas, nes jos ne tik sulaiko sniegą, bet ir neleidžia mulčiui per daug susislėgti ir pūti. Po jomis oras cirkuliuoja laisvai, todėl sumažėja šaknies kaklelio puvimo rizika atlydžių metu. Be to, spygliuočių šakos gali šiek tiek atbaidyti peles ir kitus graužikus, kurie žiemą ieško maisto sode. Natūralios medžiagos visada yra pranašesnės už sintetinę dangą.
Jauniems augalams, kurie dar nespėjo pilnai įsitvirtinti, apsauga yra būtina bent pirmąsias dvi žiemas. Jų šaknys dar nėra pasiekusios giliųjų sluoksnių, kur temperatūra išlieka pastovesnė. Galite užberti juos nedideliu žemių ar komposto kauburėliu, kurį pavasarį lengvai nužersite. Tai paprastas, bet labai veiksmingas būdas išsaugoti vertingus sodinukus.
Jei auginate rykštinę raudoklę vazonuose, žiemojimas reikalauja kitokio požiūrio, nes žemė induose peršąla daug greičiau. Vazonus geriausia įkasti į žemę sode arba pernešti į vėsų, bet nešaltą rūsį ar nešildomą šiltnamį. Jei paliekate lauke, vazoną būtina apvynioti šiltinimo medžiaga, pavyzdžiui, burbuline plėvele ar maišiniu audeklu. Atminkite, kad vazone augantis augalas yra labiau pažeidžiamas nei augantis grunte.
Stebėjimas žiemos metu
Žiema nėra metas, kai apie sodą galima visiškai pamiršti, ypač jei orai labai permainingi. Dažni atlydžiai, po kurių seka stiprūs šalčiai, yra pavojingiausi bet kokiam daugiamečiui augalui. Stebėkite, ar vėjas nenupūtė mulčio ir ar sniego sluoksnis yra pakankamas. Jei reikia, užmeskite šiek tiek sniego nuo takelių tiesiai ant gėlyno, kad sustiprintumėte izoliaciją.
Sniegas yra geriausias sodininko draugas žiemą, nes jis veikia kaip puri antklodė. Tačiau po gausaus ir šlapio sniego gali susidaryti sunki pluta, kurią verta šiek tiek pajudinti, kad augalai po apačia galėtų kvėpuoti. Jei jūsų raudoklės stiebai buvo palikti nenupjauti, stebėkite, ar jie neišlūžo nuo sniego svorio. Jei taip nutiko, geriau juos atsargiai pašalinti, kad netraumuotų augalo pagrindo.
Graužikai žiemą gali pridaryti žalos, ypač jei po mulčiu jie randa saugią pastogę. Kartais jie gali apgraužti sultingus augalo pagrindus ar šaknis, todėl verta naudoti saugias atbaidymo priemones. Jei pastebite urvus gėlyne, sutrypkite sniegą aplink augalus, kad graužikams būtų sunkiau judėti po juo. Budrumas padės išvengti nemalonių staigmenų atėjus pavasariui.
Atlydžių metu venkite vaikščioti per gėlynus, nes šlapia ir atitirpusi žemė labai lengvai susispaudžia. Suspausta dirva pavasarį bus sunki ir nepralaidi orui, o tai stabdys raudoklių prabudimą. Geriau stebėti sodą iš tolo arba naudotis takeliais, saugant dirvožemio struktūrą. Kiekvienas jūsų žingsnis turi įtakos būsimam augalų augimui.
Pabudimas pavasarį
Kai saulė pradeda šildyti stipriau ir sniegas nutirpsta, laikas pradėti palaipsniui nuimti žiemos apsaugas. Tai darykite neskubėdami, geriausia debesuotą dieną, kad augalas nepatirtų šoko nuo staigaus šviesos ir temperatūros pokyčio. Pirmiausia nuimkite eglišakes, o po kelių dienų – mulčio likučius. Jei dar pranašaujamos stiprios naktinės šalnos, dalį apsaugos galite palikti ilgiau.
Pavasarį pamatysite pirmuosius raudonus ar žalius pumpurus, kylančius tiesiai iš žemės. Tai ženklas, kad augalas sėkmingai peržiemojo ir pradeda naują ciklą. Jei nenužėmėte stiebų rudenį, padarykite tai dabar, stengdamiesi nepažeisti naujų ūglių. Šis valymas suteikia augalui šviesos ir vietos plėstis.
Jei pastebite, kad po žiemos kai kurie augalai atrodo iškilę iš žemės, atsargiai juos paspauskite atgal į vietą. Šalčio kilnojimas yra dažnas reiškinys, galintis apnuoginti šaknis, kurios vėliau gali išdžiūti saulėje. Galite užpilti šiek tiek šviežios žemės ar komposto ant apnuogintų vietų. Tai padės augalui greičiau atsistatyti ir pradėti aktyvų augimą.
Pirmasis pavasarinis laistymas po žiemos yra labai svarbus, jei pavasaris sausas ir vėjuotas. Vanduo padeda augalui „praskalauti” per žiemą susikaupusias druskas ir pažadina šaknų veiklą. Kartu su vandeniu galima duoti pirmąją silpną trąšų dozę, kad paskatintumėte energijos gamybą. Rykštinė raudoklė greitai padėkos už šį dėmesį savo vešliais ūgliais.