Melsvės žiemojimas

Tinkamas melsvių paruošimas žiemai yra esminis sėkmingos jų auginimo ciklo etapas, užtikrinantis, kad augalai ne tik išgyvens šaltąjį periodą, bet ir pavasarį pabus stiprūs, sveiki ir pasiruošę vėl džiuginti vešlia lapija. Nors dauguma melsvių veislių yra atsparios šalčiui ir gerai žiemoja mūsų klimato sąlygomis, tam tikri rudeniniai darbai gali žymiai pagerinti jų žiemojimo sėkmę. Ypatingo dėmesio reikalauja jauni, neseniai pasodinti augalai ir tie, kurie auginami vazonuose, nes jų šaknų sistema yra labiau pažeidžiama šalčio.

Rudeninis paruošimas žiemai grunte

Rudenį, kai dienos trumpėja ir temperatūra krenta, melsvės natūraliai pradeda ruoštis ramybės periodui. Jų augimas lėtėja, o lapai palaipsniui praranda spalvą, gelsta ir galiausiai sunyksta. Šiuo laikotarpiu svarbu leisti gamtai veikti ir neskatinti naujo augimo. Reikėtų nustoti tręšti augalus vėliausiai liepos mėnesį ir palaipsniui mažinti laistymą, nebent ruduo yra itin sausas. Augalas turi pereiti į ramybės būseną natūraliai.

Po pirmųjų stipresnių šalnų, kai melsvių lapai visiškai suglemba ir praranda savo dekoratyvumą, juos rekomenduojama nupjauti. Palikti per žiemą pūvančius lapus nėra gera mintis, nes jie sukuria idealias sąlygas žiemoti įvairiems ligų sukėlėjams ir kenkėjams, tokiems kaip sraigės ir jų kiaušinėliai. Nupjaukite lapus palikdami maždaug 5-10 cm ilgio stiebelius virš žemės. Tai padės pažymėti augalo vietą ir apsaugos vainiko centrą.

Nupjautus lapus ir kitas augalines liekanas būtina kruopščiai surinkti ir pašalinti iš gėlyno. Jokiu būdu nepalikite jų ant žemės ir, jei įmanoma, nekompostuokite, ypač jei sezono metu pastebėjote ligų ar kenkėjų požymių. Geriausias būdas atsikratyti potencialiai užkrėstų lapų – juos sudeginti arba išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Švari aplinka aplink augalą yra svarbi prevencinė priemonė nuo problemų kitais metais.

Paskutinis svarbus darbas rudenį yra gėlyno sutvarkymas. Išravėkite visas piktžoles aplink melsvių kerus, kad jos nekonkuruotų dėl maistinių medžiagų pavasarį. Jei dirva aplink augalus per vasarą susigulėjo ir apsinuogino šaknys, užberkite ant jų šiek tiek komposto ar purios sodo žemės. Tinkamai paruošta ir švari augavietė padės melsvėms sėkmingai peržiemoti ir sumažins pavasarinių darbų naštą.

Mulčiavimo svarba ir technikos

Mulčiavimas yra vienas iš svarbiausių rudeninės priežiūros elementų, padedančių melsvėms saugiai peržiemoti. Mulčio sluoksnis veikia kaip izoliacinė antklodė, apsauganti augalo šaknų sistemą nuo staigių temperatūros svyravimų ir gilaus įšalo. Jis padeda palaikyti stabilesnę dirvožemio temperatūrą, neleidžia žemei per greitai įšalti rudenį ir per greitai atšilti pavasarį, kai dar gresia šalnos. Tai ypač svarbu regionuose su besniegėmis ar permainingomis žiemomis.

Mulčiavimui galima naudoti įvairias organines medžiagas. Puikiai tinka durpės, kompostas, gerai perpuvęs mėšlas, sausi medžių lapai (ypač ąžuolo ar klevo, kurie lėčiau pūva), pušų spygliai ar smulkinta žievė. Kiekviena iš šių medžiagų turi savų privalumų: kompostas ir mėšlas papildomai patręšia dirvą, o spygliai ar žievė šiek tiek rūgština dirvožemį, kas melsvėms patinka. Svarbiausia, kad mulčias būtų purus ir laidus orui.

Mulčiuoti reikėtų po to, kai dirvos paviršius jau šiek tiek įšąla po pirmųjų stipresnių šalnų. Per ankstyvas mulčiavimas šiltoje ir drėgnoje dirvoje gali išprovokuoti puvinius arba sudaryti puikias sąlygas po mulčiu pasislėpti ir peržiemoti graužikams. Mulčio sluoksnis turėtų būti maždaug 5–15 cm storio, priklausomai nuo žiemos atšiaurumo ir augalo amžiaus. Jaunesnius augalus ir jautresnes veisles reikėtų apdengti storiau.

Svarbiausia mulčiavimo taisyklė – neužpilti mulčio tiesiai ant augalo vainiko centro, iš kur pavasarį dygsta ūgliai. Aplink augalo centrą reikia palikti nedidelį, maždaug 5 cm skersmens, oro tarpą. Tai apsaugos augalo šerdį nuo drėgmės pertekliaus ir puvimo. Mulčią paskleiskite tolygiai aplink augalą, tarsi formuodami spurgos formos kauburėlį. Tinkamas mulčiavimas yra paprastas, bet labai efektyvus būdas apsaugoti savo augalus.

Vazonuose auginamų melsvių paruošimas žiemai

Melsvės, auginamos vazonuose, reikalauja ypatingo dėmesio ruošiantis žiemai, nes jų šaknys yra daug labiau pažeidžiamos šalčio nei grunte augančių augalų. Vazone esantis nedidelis žemės kiekis greitai peršąla, ir šaknys gali žūti net ir esant nedideliam šalčiui. Dėl šios priežasties palikti vazonus su melsvėms žiemoti lauke be jokios papildomos apsaugos yra labai rizikinga, ypač atšiauresnio klimato sąlygomis.

Patikimiausias būdas apsaugoti vazonines melsves – perkelti jas į vėsią, bet neperšąlančią patalpą. Tam puikiai tinka nešildomas garažas, rūsys, veranda ar sandėliukas, kur temperatūra visą žiemą laikosi tarp 0 ir 5 laipsnių Celsijaus. Prieš perkeliant, nupjaukite pageltusius lapus. Žiemojimo metu augalams nereikia šviesos, nes jie yra ramybės būsenoje. Laistyti reikia labai retai, vos kartą per mėnesį ar dar rečiau, tik tam, kad substratas visiškai neišdžiūtų.

Jei neturite tinkamos patalpos, vazonus galima įkasti į žemę darže ar tuščioje lysvėje. Įkaskite vazoną taip, kad jo kraštas būtų lygus su žemės paviršiumi. Žemė aplink vazoną veiks kaip natūrali izoliacija ir apsaugos šaknis nuo peršalimo. Iš viršaus augalą galima papildomai pamulčiuoti durpėmis ar lapais. Šis metodas yra gana patikimas ir nereikalauja daug pastangų.

Kitas variantas – vazonų apšiltinimas. Galima pastatyti kelis vazonus kartu į krūvą ir apdėti juos izoliacinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, putplasčiu, šiaudais, maišais su sausais lapais ar durpėmis. Visą konstrukciją galima apvynioti agroplėvele ar kita orui pralaidžia medžiaga, kad apsaugotumėte nuo drėgmės pertekliaus. Svarbu nepamiršti palikti angų ventiliacijai. Tačiau šis metodas yra mažiau patikimas nei pirmieji du ir tinka tik regionuose su švelnesnėmis žiemomis.

Pavasarinis atidengimas ir pirmieji priežiūros darbai

Pavasarį, kai pavojus didelių šalčių praeina ir žemė pradeda atšilti, ateina laikas palaipsniui nuimti žieminę apsaugą. Svarbu neskubėti ir neatidengti melsvių per anksti, nes vėlyvos pavasario šalnos gali pažeisti jaunus, jautrius ūglius. Tačiau per ilgai delsti taip pat negalima, nes po storu mulčio sluoksniu augalas gali pradėti šusti ir pūti. Geriausias laikas pradėti nuimti mulčią yra tada, kai dirva jau atitirpusi ir prognozuojama stabilesnė teigiama temperatūra.

Mulčią nuimkite atsargiai, sluoksnis po sluoksnio, stengdamiesi nepažeisti dar tik pradedančių kaltis ūglių, kurie gali būti pasislėpę po žeme. Dalis mulčio, ypač gerai susiskaidžiusio komposto, gali būti palikta ir lengvai įterpta į aplinkinę dirvą kaip trąša. Nuėmus dangą, išvalykite visas likusias augalines šiukšles, kad aplinka aplink augalą būtų švari. Tai leis dirvožemiui greičiau sušilti saulėje ir paskatins augimą.

Vazonines melsves, kurios žiemojo patalpoje, taip pat reikia palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų. Kai lauke nebelieka šalnų pavojaus, išneškite vazonus į lauką ir iš pradžių pastatykite juos pavėsingoje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Pirmąsias kelias dienas palaikykite juos lauke tik kelias valandas, palaipsniui ilginant buvimo laiką. Po savaitės ar dviejų augalas adaptuosis ir jį bus galima perkelti į nuolatinę auginimo vietą.

Po atidengimo ir adaptacijos, kai jau aiškiai matomi dygstantys ūgliai, yra pats laikas pirmą kartą patręšti melsves subalansuotomis trąšomis. Taip pat pradėkite reguliariai, bet saikingai laistyti, jei pavasaris sausas. Būtent šiuo metu reikia pradėti aktyvią kovą su šliužais ir sraigėmis, kurie ypač mėgsta jaunus ir sultingus melsvių ūglius. Tinkama priežiūra nuo pat pavasario pradžios užtikrins, kad augalas greitai suformuos vešlų ir sveiką kerą.