Klivijos žiemojimas

Tinkamas klivijos žiemojimas, dar vadinamas ramybės periodu, yra bene svarbiausias veiksnys, lemiantis šio augalo gebėjimą gausiai ir reguliariai žydėti. Tai yra natūralus fiziologinis procesas, kurio metu augalas ilsisi, kaupia jėgas ir formuoja žiedų užuomazgas. Be šio vėsaus ir sauso poilsio etapo klivija gali auginti vešlius lapus, tačiau nedžiuginti savo įspūdingais žiedynais daugelį metų. Šiame straipsnyje nuosekliai panagrinėsime, kaip tinkamai paruošti augalą ramybės periodui, kokias optimalias sąlygas reikia sudaryti žiemojimo metu, kokie yra priežiūros ypatumai šiuo laikotarpiu ir kaip pavasarį teisingai „pažadinti“ augalą, kad jis sėkmingai pereitų į aktyvaus augimo ir žydėjimo fazę.

Žiemojimo organizavimas reikalauja iš augintojo nuoseklumo ir kantrybės, tačiau rezultatai visada atperka pastangas. Svarbu suprasti, kad ramybės periodas nėra augalo merdėjimas, o gyvybiškai svarbi jo ciklo dalis. Imituodami natūralias sąlygas, artimas toms, kurios yra klivijos tėvynėje Pietų Afrikoje žiemos mėnesiais, mes leidžiame augalui įgyvendinti savo genetinę programą. Todėl rudenį būtina palaipsniui keisti priežiūros režimą, mažinant laistymą ir nustojant tręšti.

Tinkamos vietos parinkimas žiemojimui yra esminis sėkmės faktorius. Reikia surasti patalpą, kurioje būtų galima palaikyti stabilią, žemą temperatūrą ir užtikrinti pakankamą apšvietimą. Idealiai tinka įstiklintas balkonas, vėsi veranda, žiemos sodas ar netgi šviesi, nešildoma laiptinė. Svarbiausia, kad temperatūra nenukristų žemiau nulio ir augalas nebūtų veikiamas skersvėjų.

Po sėkmingo poilsio laikotarpio ne mažiau svarbus yra ir teisingas augalo grąžinimas į aktyvų gyvenimą. Per staigus perėjimas iš vėsos į šilumą ir gausus laistymas gali sukelti stresą ir pakenkti besiformuojančiam žiedynui. Todėl procesas turi būti laipsniškas, atidžiai stebint augalo reakciją ir prisitaikant prie jo poreikių. Vykdant visas rekomendacijas, galima tikėtis įspūdingo žydėjimo kiekvieną pavasarį.

Pasiruošimas ramybės periodui

Pasiruošimas ramybės periodui turėtų prasidėti jau vasaros pabaigoje, maždaug rugpjūčio antroje pusėje. Šiuo metu reikia palaipsniui mažinti tręšimo intensyvumą, o nuo rugsėjo vidurio tręšimą visiškai nutraukti. Tai leidžia augalui pamažu sulėtinti augimo procesus ir pradėti kaupti maisto medžiagas, kurios bus reikalingos žiemą ir būsimam žydėjimui. Staigus tręšimo nutraukimas gali būti stresas, todėl geriau tai daryti pamažu.

Nuo rugsėjo mėnesio taip pat pradedamas retinti laistymas. Intervalai tarp laistymų ilginami, leidžiant substratui vis giliau išdžiūti. Jei vasarą laistėte kartą per savaitę, rudenį pereikite prie laistymo kas dešimt dienų, o vėliau – kas dvi savaites. Vandens kiekis vieno laistymo metu taip pat turėtų būti mažesnis. Tai signalizuoja augalui, kad artėja sausesnis ir vėsesnis laikotarpis.

Svarbu stebėti augalo būklę šiuo pereinamuoju laikotarpiu. Lapai turi išlikti stangrūs ir žalios spalvos. Jei lapai pradeda vysti, vadinasi, laistymą sumažinote per greitai. Palaipsniškumas yra raktas į sėkmingą augalo adaptaciją. Šis pasiruošimo etapas paprastai trunka apie mėnesį, kol augalas galutinai perkeliamas į žiemojimo vietą.

Prieš perkeliant kliviją į vėsią patalpą, naudinga ją profilaktiškai apžiūrėti dėl kenkėjų. Žiemojimo metu augalo imunitetas yra silpnesnis, todėl bet koks kenkėjų antpuolis gali būti ypač pavojingas. Kruopščiai apžiūrėkite lapus, ypač jų apatinę pusę ir pagrindus. Jei aptikote kenkėjų, apdorokite augalą insekticidu dar prieš perkeliant jį į nuolatinę žiemojimo vietą.

Optimalios žiemojimo sąlygos

Svarbiausia sėkmingo klivijos žiemojimo sąlyga yra temperatūra. Optimali temperatūra ramybės periodu turėtų svyruoti nuo 10 iki 15 °C. Būtent tokia vėsa stimuliuoja žiedpumpurių formavimąsi. Jei temperatūra bus aukštesnė, pavyzdžiui, apie 18–20 °C, augalas gali ir toliau auginti lapus, bet nežydės. Jei temperatūra nukris žemiau 7–8 °C, tai gali pakenkti augalui.

Antras svarbus veiksnys yra apšvietimas. Nors augimo procesai sulėtėja, klivija ir žiemą turi gauti pakankamai šviesos, nes fotosintezė, nors ir lėtesnė, vis tiek vyksta. Todėl žiemojimo vieta turi būti šviesi. Tam puikiai tinka šiaurinė ar rytinė palangė vėsioje patalpoje, įstiklinta lodžija ar nešildoma veranda. Reikėtų vengti tamsių rūsių ar koridorių.

Trečias aspektas – minimalus laistymas. Kaip jau minėta, ramybės periodu laistyti reikia labai retai, tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų šaknys. Paprastai pakanka vieno nedidelio laistymo kas 3–4 savaites. Perteklinė drėgmė vėsioje aplinkoje yra tiesus kelias į šaknų puvinį, todėl geriau augalą šiek tiek padžiovinti, nei perlieti.

Galiausiai, ramybės periodu klivijos nereikėtų judinti, persodinti ar kitaip trikdyti. Augalas turi būti paliktas ramybėje, kad galėtų netrukdomai praeiti visus fiziologinius procesus. Bet koks stresas šiuo jautriu laikotarpiu gali sutrikdyti žiedpumpurių formavimąsi. Leiskite augalui tiesiog ilsėtis ir kaupti jėgas pavasariui.

Priežiūros ypatumai žiemą

Pagrindinis priežiūros darbas žiemą – periodiškai patikrinti augalo būklę. Kartą per savaitę ar dvi apžiūrėkite kliviją. Atkreipkite dėmesį į lapų stangrumą. Jei jie šiek tiek apvyto, vadinasi, laikas šiek tiek palaistyti. Taip pat apžiūrėkite, ar neatsirado kenkėjų, nors vėsioje aplinkoje jų dauginimasis yra labai sulėtėjęs.

Svarbu palaikyti švarą. Nors augalas ilsisi, ant jo lapų vis tiek kaupiasi dulkės, kurios trukdo fotosintezei. Retkarčiais nuvalykite lapus sausa arba šiek tiek drėgna šluoste. Tačiau venkite gausaus purškimo, nes drėgmės perteklius ant lapų vėsioje aplinkoje gali išprovokuoti grybelines ligas.

Būtina stebėti temperatūrą žiemojimo patalpoje, ypač jei augalas laikomas balkone ar verandoje. Esant didesniems šalčiams lauke, temperatūra patalpoje gali pavojingai nukristi. Jei yra rizika, kad temperatūra nukris žemiau 5 °C, augalą reikėtų laikinai perkelti į šiltesnę vietą arba papildomai apšiltinti.

Žiemos pabaigoje, paprastai sausio pabaigoje ar vasarį, reikia pradėti atidžiau stebėti augalo centrą. Būtent ten turėtų pasirodyti žiedkočio užuomazga. Tai yra pagrindinis ženklas, kad ramybės periodas sėkmingai praėjo ir augalas ruošiasi žydėti. Nuo šio momento priežiūros režimas pradeda keistis.

Augalo pažadinimas pavasarį

Kai tik pastebite pasirodžiusį žiedkotį, tai yra signalas, kad augalą reikia pradėti palaipsniui „žadinti“. Pirmiausia šiek tiek padidinkite laistymą. Laistykite atsargiai, bet jau šiek tiek dažniau nei ramybės periodu. Tai paskatins žiedkočio augimą. Tačiau kol kas neperkelkite augalo į šiltą kambarį.

Augalą perkelti į nuolatinę, šiltesnę vietą (apie 18–20 °C) rekomenduojama tik tada, kai žiedkotis pasiekia bent 10–15 cm aukštį. Jei tai padarysite per anksti, kai žiedkotis dar visai mažas, jis gali nustoti augti, ir žiedai išsiskleis tarp lapų. Kantrybė šiame etape yra labai svarbi.

Perkėlus augalą į šiltesnę vietą, laistymą reikia dar padidinti – dabar jau galima laistyti gausiau, leidžiant viršutiniam substrato sluoksniui išdžiūti tarp laistymų. Kai žiedkotis jau gerai paaugęs ir pradeda formuotis pumpurai, galima pradėti ir tręšti. Pirmą kartą patręškite silpnesniu nei įprasta trąšų tirpalu, palaipsniui didindami koncentraciją.

Po žydėjimo nupjaukite žiedkotį ir toliau prižiūrėkite augalą įprastu režimu – reguliariai laistykite ir tręškite per visą vasarą. Tai leis augalui sukaupti pakankamai jėgų ir maisto medžiagų, kad kitais metais vėl sėkmingai pasiruoštų žiemojimui ir gausiam žydėjimui. Ciklas kartojasi, o tinkama priežiūra kiekviename etape garantuoja puikius rezultatus.